Lietuvio raketa nuskriejo į kosmosą

Utah valstijoje gyvenantis mechanikos inžinierius ir aistringas raketininkas mėgėjas Kip Daugirdas sukūrė raketą, kurią paleido į rekordinį aukštį. Skrydžio metu joje įtaisytos kameros užfiksavo nuostabų horizonto išlinkį. Tai sukėlė sąmyšį plokščios Žemės teorijos šalininkų gretose. Taip, taip, net ir šiais technologijų bei kosminių pasiekimų laikais ne visi tiki, jog Žemė yra apvali!

Jovita Beliak.

Apie lietuvių indėlį kosmoso tech­nologijų ištakose bei plėtroje re­tai kada išgirstame. Nelengvas ir var­žantis Lietuvos istorijos tarpsnis pra­eitame amžiuje lėmė gabių inžinierių pasitraukimą svetur, dažniausiai į Vo­kietiją ar JAV, kur atsivėrė dides­nės galimybės gilintis į šį mokslą bei savo darbais prisidėti prie NASA veiklos. Didžiuojamės neseniai išvydę lietuvišką pavardę raketų mokslų naujienose, kuriose džiaugiamasi lie­tuvių kilmės inžinieriaus pasiekimu.

Raketa pasiekė 55,6 mylių aukštį

Kip Daugirdas – raketos MESOS savininkas, praeitais metais pasiekęs rekordą. Kip raketa užfiksuota kaip aukščiausiai kada nors skridusi ra­keta, sukurta vieno žmogaus mėgėjo. Ji pa­siekė net 55,6 mylių aukštį ir iš­vystė 4 kartus didesnį už garsą greitį. Kelis metus trukusios pastangos ir raketų mokslų mėgėjo Kip svajonė pagaliau išsipildė.

„Esu 37-erių metų mechanikos inžinierius, gyvenantis Utah. Užau­gau Čikagoje, kur besimokydamas vi­durinėje mokykloje įstojau į raketų mė­gėjų būrelį. 2008 m. baigiau aviacijos ir kosmoso inžinerijos studijas Mi­chigano universitete. Ketverius metus gyvenęs Bostone ir dirbęs re­aktyvinių variklių įmonėje, 2012 m. persikėliau į Utah. To priežastis – no­ras būti arčiau galimybės slidinėti nuo kalnų ir važinėti kalnų dviračiais – dviejų mano mėgstamiausių užsiėmimų. Gyvenu Salt Lake City, kur vyko 2002 m. žiemos olimpinės žaidynės, ir šiuo metu dirbu mecha­nikos inžinieriumi medicinos prie­taisų įmonėje. Utah yra gana arti di­delio išsausėjusio ežero dugno Neva­doje, vadinamo Black Rock dykuma. Tai viena iš nedaugelio vietų pasau­lyje, kur raketininkai mėgėjai gali bandyti skraidinti raketą į kosmosą. Atsižvelgdamas į tai, kad gyvenu arti Black Rock, nusprendžiau grįžti į mė­gėjišką raketų mokslą”, – prisistato pašnekovas.

Augo lietuvių šeimoje

Kip Daugirdo abu tėvai yra lietuviai, gimę po Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių stovykloje Vakarų Vokie­ti­joje. Abiejų šeimos sugebėjo iš Vokie­tijos sėkmingai išvykti ir pasiekė JAV, kurioje apsigyveno. Kip pirmoji kalba buvo lietuvių, ja tėvai kalbėjo namuose, o anglų kalbos jis pradėjo mokytis lankydamas darželį, vėliau mokyklą. Nors giminių Lietuvoje vis dar yra likę, tačiau pašnekovas nė karto joje nesilankė. Kip nepraranda vilties, kad artimu metu turės gali­mybę atvykti į savo tėvų gimtinę ir ją pažinti daugiau, nei tik iš pasakojimų.

Siekia užfiksuoti vaizdus iš viršaus

Netrukus po to, kai 2012 m. K. Daugirdas persikėlė į Utah, jis sugrį­žo į raketų mokslo sritį. Iš pradžių jo tikslas buvo nuskraidinti raketą pa­kankamai aukštai (100 000 pėdų/30 km), kad galėtų užfiksuoti juodo dangaus ir žemiau esančios žemės vaiz­dą. „Visos raketos, kurias skraidinu, gabena kameras kaip naudingus kro­vinius – man labai patinka fiksuoti vaizdus iš didelio aukščio. Mėgėjų raketai pasiekti net 100 000 pėdų yra neįtikėtinai sunku ir aš patyriau ke­letą nesėkmių, kol galiausiai pasise­kė. 2016 m. nuskridinau iki 144 000 pėdų, o 2018 m. – iki 154 000 pėdų. Abie­jų skrydžių metu buvo užfiksuo­ti nuostabūs vaizdo įrašai ir nuotraukos. Kai kuriose nuotraukose vos galima išskirti Californijos pakrantę ir Ramųjį vandenyną. Nepaisant to, kad pasiekiau pradinį tikslą, norėjau geresnių nuotraukų ir vaizdo įrašų – norėjau užfiksuoti daugiau Ramiojo vandenyno. Kad tai padaryčiau, rei­kėjo skristi aukščiau,” – savo pradine idėja ir tikslu dalinasi Kip Daugir­das.

Raketų mokslas žavus dėl skirtingų disciplinų

Visuomet domėdamasis oro erd­ve – lėktuvais ir raketomis – inži­nie­rius mėgaujasi keliamais iššūkiais ir negali atsistebėti šių laikų galimybėmis taip aukštai skristi. „Raketų mokslas lygiu, kuriame dalyvauju, yra labai daugiadisciplinis. Bet kurią dieną gali suvirinti paleidimo platformą, maišyti raketinį kurą, apdirb­ti aparatūrą, dirbti su elektronika, modeliuoti skrydį, statyti iš kompo­zicinių medžiagų ir t. t. Turi galimybę daug sužinoti apie daugybę skirtin­­gų inžinerijos sričių ir tai išsaugo visą šių mokslų įdomumą”, – apie su­sidomėjimą raketų mokslais ir įsitraukimą į savo pomėgį pasakoja pašnekovas.

Raketa pasiekė kosmosą

Metęs sau iššūkį pasiekti daugiau nei 200 000 pėdų aukštį ir užfiksuoti dar geresnes nuotraukas bei vaiz­do įrašus, Kip šiam tikslui pra­dėjo kurti raketą. Jos kūrimo procese mėgėjas raketinininkas pastebėjo, jog raketos veikimas pagerėjo. „Atro­dė, kad raketa gali skristi daugiau nei 50 mylių (80 km). Šis aukštis yra reikšmingas, nes JAV jis laikomas ‘kosminiu’ (palyginti su tarptautiniu mastu pripažinta Karman linija 100 km aukštyje)”, – pasikeitusius lūkes­čius kūrimo metu prisimena inžinie­rius.

Vaizdinė medžiaga patvirtina žemės apvalumą

Praeitų metų spalio mėn. po sėkmingo paleidimo Black Rock dykumo­je Nevadoje, Kip Daugirdo sukurta raketa pasiekė 293 488 pėdų aukštį (55.6 mylios /89.5 km) ir užfiksavo rekordą. Raketa pavadinta MESOS vardu, kadangi buvo skirta pasiekti mezosferą – trečią Žemės atmosferos sluoksnį, esantį nuo 31 iki 53 mylių (50–85 km) virš paviršiaus. Tačiau dėl per didelio našumo ji pasiekė apatinę termosferos dalį. Ši raketa skrido su dviem GoPro Hero 9 kameromis, turin­čiomis tiesinius lęšius. Šiomis ka­meromis užfiksuoti vaizdai neiškrai­po objektyvo kampų, kaip kad – prie­šingai – daro vadinami „fisheye” iš­gaubti lęšiai. Ir išlinkis yra akivaizdus visur, kur kadre yra horizonto li­nija, kad ir koks bebūtų kampas. Plokščios žemės teorijos šalininkai (o tokių yra!) spėjo sunerimti Kip Dau­girdo pateikta vaizdine medžiaga ir sukėlė papildomų diskusijų tarp teo­rijų šalininkų.

Raketos projektas – kaip ledkalnis

Pati didžiausia ir brangiausia in­vesticija į MESOS raketos projektą – tai Kip laikas. Pasak jo, tūkstančius va­landų savo laiko jis praleido mąstydamas, projektuodamas ir statyda­mas raketą. Yra tik keletas paruoštų komponentų, kurie naudojami tokiai raketai sukurti, tad dauguma dalių turi būti suprojektuotos ir pagamin­tos pagal užsakymą. Šis projektas – tai kaip ledkalnis. Raketa yra tik ledkalnio viršūnė, kurią matote, o visa reikalinga darbo ir pagalbinė įranga yra paslėpta po vandeniu, plika aki­mi žmogui nematoma. Kip Daugirdas tikisi pagerinti esamos raketos veikimą atnaujindamas antrosios pakopos raketos variklį, kad jis būtų efektyvesnis. Tai reiškia, kad per ateinančius porą metų bus kuriamas naujas raketinis kuras ir naujas va­riklio dizainas. Tuo tarpu šią vasarą arba rudenį jis planuoju vėl paleisti skristi raketą MESOS.