Šventė pakylėja ir suartina

Sekmadienį, vasario 12 d., daugiau kaip du su puse šimto lietuvių ir jų draugų iš Illinojaus, Indianos, Wisconsino ir net Minnesotos susirinko švęsti laisvės. Skambėjo sveikinimai ir dainos, sukosi šokėjų poros, netrūko šypsenų ir geros nuotaikos.

Ramunė Lapas.

Ilgas kelias į šiaurinį Mundelein priemiestį, JAV Lietuvių Bendruomenės (LB) Waukegan-Lake County apylinkės „namus”. Lietuvos masteliais – ilgesnis nei iš Vilniaus į Kauną, valandos neužtenka. Bet žmonių švęsti Vasario 16-osios susirinko daug – bent du su puse šimto. Suvažiavo iš visos Čikagos ir jos apylinkių, Indianos, Wisconsino, net Minnesotos. Lietuviai ir ne lietuviai šeimų nariai bei draugai. Į salę rengėjai turėjo atnešti papildomų kėdžių. Net koplyčia, kurioje vyko šventinės šv. Mišios, buvo pilna. „Kaip iki pandemijos”, – pasidžiaugė kunigas Gediminas Keršys. Ir čia pat pajuokavo: „Nuogąstavau, kad visi netilpsime. Gerai, kad šokėjai repetuoja…”

Manau, drąsiai galima teigti, kad šventė Mundelein buvo pagrindinis šių metų Vasario 16-osios minėjimas Čikagos apylinkėse. Šventę suruošė JAV LB Vidurio vakarų apygarda, pakvietusi dalyvauti visas devynias apygardai priklausančias apylinkes. Rengėjai gražiai pasiruošė – trispalve įrėmintą sceną puošė signatarų portretai, išdidinta Nepriklausomybės akto kopija tapo patrauklia foto sienele, prie kurios visi noriai fotografavosi atminčiai. Net pasirūpinta kiekvieno svečio tautine atributika – visiems buvo prisegti trispalviai kaspinėliai. Darbo įdėta tikrai daug – jau nekalbant apie vaišes, prie kurių ruošos prisidėjo ne tik darbščiosios Bendruomenės moterys, bet ir vyrai bei jaunimas. Tik kugelį iškepti buvo patikėta Lithuanian Plaza Bakery and Deli savininkams – Vandai ir Algiui Morkūnams.

Važiuodama iš Oak Parko galvojau – kodėl mes švenčiame Vasario 16-ąją? Kodėl kasmet vieniems svarbu ją rengti, o kitiems – joje dalyvauti? Paprastas noras pabūti kartu, su savais, pajusti bendrumą? Tai tikrai labai gera priežastis. Bet, manau, yra ir gilesnė, apie kurią galbūt nekalbame prie pusryčių stalo, garsiai jos neįvardijame (nebent kalbą tenka sakyti). Mes visi suvokiame savo laisvės vertę, džiaugiamės ja, vertiname ją. Didžiuojamės tais, kurie ją iškovojo, esame dėkingi tiems, kurie ją apgynė, išsaugojo ir – jeigu ne sąmo­ningai, tai širdyje – suvokiame, kad dabar mūsų laikas ją saugoti ir puoselėti. O kad saugoti reikia net ir praėjus 105-eriems metams nuo valstybingumo atstaty­mo, akivaizdžiai įrodo skaudi Ukrai­nos patirtis. Tad savo buvimu kartu, visoms kartoms kartu, mes tarsi patvirtiname, kad neužmiršome istorijos ir norime, jog ją žinotų ir mūsų vaikai.

Puiki nuotaika ir didelė energija 

Rengėjai žadėjo gerą nuotaiką – ji buvo! Energingas šurmulys, šiek tiek pakilumo ir daug draugiškumo. Didelį energijos užtaisą į šventę atsivežė Minnesotos lietuviai. Įsivaizduokite – beveik 30 žmonių, suaugusių ir vaikų, iš Minneapolio į Mundelein trim auto­busiukais atvyko vienai dienai tam, kad šoktų ir visaip kitaip dalyvautų šventėje. Ir jie dalyvavo! Suaugusiųjų ansamblio „Pūga” atliktas išraiškingas „Rolenderis” turbūt buvo man labiausiai patikusiu šventės šokiu. Neatsiliko ir jaunimas (ansamblis „Vėtra”), smagiai sutrypęs „Linksmapolkę”. O kai „Pūga” sugrįžo į sceną su savo pol­ka – „Polka op op” – negalėjai neišskirti barzdočiaus Erik. Šis lietuvišką pavardę – Adomaitis – iš savo senelio  pa­veldėjęs vyras tik neseniai pradėjo mokytis lietuvių kalbos ir įsitraukė į lietuvišką veiklą. Jis bene džiaugsmin­giausiai šūkavo „op op” ir tikrai entuziastiškiausiai šoko lietuviškus tautinius šokius.

Stipria nata nuskambėjo Nepriklau­somybės akto skaitymas. Dažnai tampantis neišraiškinga ir gerokai per ilga programos dalimi, šįkart Gedimino lituanistinės mokyklos šeštokų – Kotrynos Čipkutės, Emos Indriliūnas, Jokūbo Puškoriaus, Kamilės Čipkutės ir Mato Shapiro – dėka Aktas skambėjo prasmin­gai ir iškilmingai. Matui teko garbė perskaityti signatarų pavardes – berniuko balse skambėjo didelis pasididžiavimas mūsų didžiavyriais. Visa salė padėkojo šauniajam penketukui griausmingais plojimais.

Dovana bendruomenei – koncertas

Programa susidėjo iš sveikinimų, šokių, dainų ir eilių deklamavimo. Šokėjų būrys, žinoma, buvo gausiausias – dalyvavo net šešios grupės. Tai jau minė­tosios „Pūga ir „Vėtra” iš Minneapolio, „Grandies” ansamblio vyriausiųjų šokė­jų grupė, „Laumė”, „Rusnė” ir Gedi­mino lituanistinės mokyklos šokėjai. Savo kūrybos eilėraštį „Su trispalve” padeklamavo Janina Sučylienė, o eilė­raštį „Lietuva” perskaitė koncerto vedėja Gabriella Tymarskis. Dainų būta įvairių, jas atliko Algimantas Barniškis, A. Barniškio ir Alfonso Seniūno duetas, 8 dainų mini koncertą surengė  Simona Smirnova. Simona šiuo metu keliauja su koncertiniu turu po Ameriką, pristatinėdama savo naują natų kanklėms knygą „Kanklės in New York”. Patyrusi atlikėja įtraukė ir klausytojus. Dainuojant „Laisvę”, jai pritarė Minneapolio lietuviai, o „Mūsų dienos kaip šventė” kartu dainavo jau pusė salės. Bet štai baigiamuoju akordu turėjusiai tapti dainai „Žemėj Lietuvos” dalyvių dėmesio pritrūko – gal todėl, kad programa užsitęsė, o salėje jau pakvipo kugeliu… Tikra finaline daina tapo Ligitos Barniškienės atliekama „Už rankų susiėmę apjuoskim Lietuvėlę”, kurios metu scenos priekyje į taktą lingavo rankomis susikibę šokėjai, o daugelis sėdinčiųjų salėje pasinaudojo proga įamžinti juos bendro­je nuotraukoje.

Programa iš tiesų šiek tiek užsitęsė, bet tai ir geras ženklas – kaip sakė renginio šeimininkas Gintautas Stepo­navičius, „tiek daug atsirado norinčių pasirodyti, norinčių šokti”. Koncerto metu buvo nesklandumų, bet tai netrikdė stebėtojų – gal tik sukėlė rūpes­čių vedėjai Gabriellai Tymarskis. Šventės dalyviai susirinko būti kartu ir pasidžiaugti vieni kitais. Juk tai bendruo­menės renginys, o ne profesionalų koncertas, kur viskas privalo būti idealiai sustyguota.

Vasario 16-oje – mūsų stiprybė

Oficialūs renginio „rėmai” – tai iškilmingas vėliavų įnešimas ir išnešimas (pareiga, kuri tradiciškai atitenka Lietuvos šaulių sąjungos išeivijoje nariams), tai ir JAV bei Lietuvos himnų giedojimas, mirusiųjų apygardos narių pagerbimas, pasisakymai bei padėkos.

Vidurio vakarų apygardos valdybos pirmininkė Jolita Vilimienė (kuri taip pat yra Gedimino lituanistinės mokyklos mokytoja bei „Laumės” šokėja) pasidžiaugė, kad renginyje dalyvauja visų devynių apylinkių – Brighton Parko, Cicero, Čikagos, East Chicago, Saint Louis, Lemonto, Marquette Parko, Minneapolio, Waukegan-Lake Coun­ty – atstovai. Buvo įteikti Padėkos raštai ypač veikliems Vidurio vakarų apygardos bendruomenininkams.

Pagrindinio šventės rėmėjo – Lietu­vių Fondo (LF) – valdybos pirmininkas Tauras Bublys pasidžiaugė, kad prieš 60 metų įkurto Fondo dėka lietuviškos veiklos rėmimui, lietuviškos tapatybės išlaikymui pernai buvo paskirta rekordinė suma – 1, 600, 000 dolerių. „Lietuvių Fondas su Lietuvių Bendruomene palaiko puikius ryšius. Mūsų tikslai bendri – tai meilė ir pagarba Tėvynei”, – sakė T. Bublys, palin­kėdamas visiems puikios Vasario 16-osios šventės.

Pagrindinės šventės organizatorės – Waukegan-Lake County apylinkės pirmininkas Gintautas Steponavičius dėkojo apylinkės nariams, taip nuošir­džiai prisidėjusiems prie renginio ruošos darbų. „Kiekvienas iš mūsų savo širdyje nešioja tėvynę, – savo trumpoje, bet jautrioje sveikinimo kalboje sa­kė jis. – Ji – tai pievos, upės, miškai, miestai, kalba, tradicijos. Ir nesvarbu, kur gyvename, svarbiausia, kad mūsų širdyse skambėtų žodžiai – ‘lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt’. Vasario 16-oji užima ypatingą die­ną Lietuvos istorijoje. Tai šventė, simbolizuojanti pasiekimus, stiprybę ir vienybę. Tegu ji, kaip ir tolimais 1918-aisiais, žadina meilę Lietuvai ir lietuvybei. Tegu ji mus paskatina ne tik skambiais žodžiais, bet ir gerais, naudingais darbais toliau tęsti mūsų protėvių pradėtą darbą.”

Po koncerto organizacijos „Baltic Way” komiteto vardu jo pirmininkė  Regina Butkus ir pavaduotojas dr. Robertas Vitas padėkojo ir įteikė gėlių renginio organizatoriams bei rėmėjams: Vidurio vakarų apygardos valdybos pirmininkei J. Vilimienei, LF valdybos pirmininkui T. Bubliui, idėjos sumanytojai, JAV LB Kultūros tarybos pirmininkei Giedrei Kniežai, Waukegan-Lake County apylinkės valdybos pirmininkui G. Steponavičiui ir Žanetai Steponavičienei.

Aktyvi šiauriečių bendruomenės narė Ramutė Kemežaitė-Kazlauskienė apibendrino: „Puiki linksma šventė, kurioje pirmą kartą dalyvavo tiek daug žmonių”.