Marijus Gudynas – nuo 2012 m. rugsėjo 5 d. – Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Čikagoje, nuo 2017 m. gruodžio – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius.
Vitalius Zaikauskas.
Pirmiausia esu įpareigotas perduoti Jums pačius gražiausius linkėjimus nuo „Draugo” redakcijos ir paklausti, kada vėl aplankysite?
Didelis ačiū už linkėjimus. Labai tikiuosi aplankyti, tačiau kada – dabar pasakyti dar negalėčiau. Pirmiausia, naujose pareigose, noriu atsakingai susipažinti su visomis šio darbo kryptimis, išsinagrinėti galimybes, o tada jau spręsime, kur reiktų nuvykti – kiekvienas keliavimas turi turėti prasmę. O į Čikagą, turiu prisipažinti, tikrai labai norėčiau sugrįžti – iš šio miesto parsivežiau pačius geriausius prisiminimus.
Prieš išvykdamas dirbti į JAV, labai daug skaičiau ir jau galvojau, kad nemažai žinau apie JAV lietuvių diasporą. Tačiau ten nuvykęs supratau, kiek daug dar turiu išmokti, sužinoti. Per penkerius aktyvios veiklos metus vos ne kasdien atrasdavau ką nors nauja. Net ir po šių penkerių metų, kai jau atrodė, kad visus pažįstu, vis vien vis dar atrasdavau kažką, kas labai maloniai nustebindavo. Neabejoju, kad ir išvažiuodamas palikau daugybę man dar nesuspėtų pažinti, nesuspėjusių prieš mane atsiverti dalykų. Amerikos lietuvių diasporą galėčiau palyginti su milžinišku lietuvybės vandenynu, kurio pilnai pažinti ir aprėpti neįmanoma.
Naujos pareigos mane įpareigoja pažinti ir kitų šalių lietuvių diasporas. Esu įsitikinęs, kad bendruomenės yra labai įvairios: ir dydžiu, ir veiklomis. Tačiau, esu tikras, dauguma jų norėtų daugiau sužinoti ir, galbūt, pasimokyti iš JAV lietuvių, kurie savo veiklą puoselėja jau daug dešimtmečių. Amerikoje yra sukauptas milžiniškas diasporos veiklos ir organizavimosi lobynas. Šiaurės Amerikos lietuvių bendruomenių veiklos mastelis, jos įvairovė ir suvokimas – ir stebino, ir žavėjo. Na o JAV lietuviams gali būti įdomu susipažinti ir pasisemti veržlių idėjų iš didelius darbus darančių mažų, bet labai aktyvių, energingų kitų šalių lietuvių organizacijų. Kuo daugiau ryšių bus tarp mūsų bendruomenių – tarp Norvegijos ir Australijos, tarp Danijos ir Ispanijos – tarp labai skirtingų, bet tuos pačius tikslus turinčių pasaulio lietuvių bendruomenių ir organizacijų – kuo daugiau vieni iš kitų išmoksime ir pasidalinsime savo patirtimi bei įdirbiais, tuo visi tapsime stipresni.
Vilniuje mes stengiamės apibendrinti Pasaulio Lietuvių Bendruomenių (PLB) veiklos patirtis, kad galėtume padėti pasimokyti vieniems iš kitų. O pagrindinių mūsų siekis tai – kuo aktyvesnis bendravimas ir bendradarbiavimas tarp Lietuvos ir jos diasporos.
Jei neklystu, Užsienio lietuvių departamentas nėra didelis?
Departamente, su manimi, dirba dešimt žmonių. O veiklos tikrai yra labai daug – gal ne apie visus savo darbus spėjame papasakoti žiniasklaidai, o ir ne visa yra matoma. Nesu darbo su išeivija pirmasis kūrėjas – iki manęs jau yra labai daug padaryta, nuveikta reikšmingų ir svarių darbų, bet dar daug ką turime nuveikti ir mes. Jaučiuosi panašiai, kaip atvykęs į diplomatinę atstovybę, kurioje perimi ir tęsi kolegų darbus, žinodamas, ką pats turi ir ką nori padaryti per savo kadenciją. Šitaip ir judam pirmyn. Nei esu pirmas, nei paskutinis šiame poste – esam kaip valstybė, gyvuojanti tūkstantį metų. Ateinam, esam tam tikroje laiko atkarpoje valstybės gyvenime ir kiekvienas paliekam savo pėdsaką. O vėliau perduodame savo žinias ir patirtį kitiems ir prašome jų tęsti darbus.
Matau didžiulį pasaulio lietuvių potencialą mūsų visų bendros valstybės kūrimo procese.
Ar galvojate ką nors ryžtingai keisti Užsienio lietuvių departamente?
Tikrai nemanau, kad reikia ką nors griauti ir imti statyti naujai, tačiau tikiu, kad nereikia bijoti pokyčių ir naujų idėjų. Jei naujas idėjas apmąstai, gerai išdiskutuoji su kolegomis ir su partneriais, tobulinti sistemą yra privalu. Mūsų visas gyvenimas – amžinas tobulėjimas.
Vertinu kritiško mąstymo žmones, siūlančius naujas idėjas diskusijai, galimus problemų sprendimus – tuomet daug ką gali pamatyti įvairiais kampais. Man labiausiai patinka toks darbo stilius, kai su visa komanda sėdi ir diskutuoji sumanymą. Bet po to, kai priimamas sprendimas, visi imam ir darome nesiblaškydami. Taip pat tikiuosi idėjų ir minčių ir iš lietuvių diasporos. Turime nuolatos ieškoti kelių, kaip mūsų veikla ir pasiekiami rezultatai augtų. Pasaulis yra labai dinamiškas, todėl neieškodami naujų veiklos formų ir idėjų, o tik nuolat darydami tą patį mes regresuosime. Reikia turėti sveiką ambiciją ir daryti daug mažų žingsnelių didelių tikslų link. O didelis tikslas – globali, susitelkusi, moderni ir savo Tėvynės ateitimi tikinti bei ją kurianti Lietuva.
Tarkime, JAV rytinės bendruomenės bendradarbiauja su vakarinėmis, Madrido bendruomenė tariasi su Barcelonos… ir panašiai, tačiau, atrodo, kad mažai ryšių esama tarp labiau nutolusių bendruomenių. Airijos ir Italijos bendruomenės menkai pažįsta vienos kitas, Europos šalių diaspora nežino, kas vyksta Australijoje, Argentinos lietuviai nepažįsta Rusijos lietuvių ir t.t.
Jūs esate ir teisus, ir neteisus. Bendravimo tikrai yra – tam yra PLB, yra ir kitų įvairių formatų. Kasmet organizuojame įvairius seminarus, renginius, kuriuose dalyvauja ir patirtimi keičiasi lietuvių organizacijų iš viso pasaulio atstovai. Tačiau, pripažįstu, kad gilesnio susipažinimo vieniems su kitais galėtų būti ir dar daugiau.
Daugelis valstybių vykdo savo diasporos politiką ir galiu drąsiai teigti, kad Lietuva pasauliniame kontekste atrodo labai gerai, lyginant net su kai kuriomis didelėmis valstybėmis. Bet tikrai yra valstybių, kuriose diaspora į valstybės gyvenimą yra įtraukiama labiau nei mes tą sugebame Lietuvoje, o bendruomenės ir organizacijos yra sukūrusio daug platesnius veiklos metodus ir pasiekia gerokai didesnį efektą. Turime šias patirtis geriau pažinti – suvokti, kaip jos veikia, kaip įtraukiama diaspora į valstybės gyvenimą, kaip sudaromos palankios integravimosi sąlygos, norintiems sugrįžti ir kita. Nors kiekviena valstybė savita ir negalima kitų šalių modelių perkelti automatiškai, bet pasimokyti iš gerų pavyzdžių – labai svarbu.
Turime tikrai puikių mūsų diasporos iniciatyvų, tačiau jos mažai žinomos. Gal esame pernelyg kuklūs ir dėl to apie jas neskelbiam. Kai ką nors padarome gero, nebūtinai pasipasakojame kitiems. O manau, kad tai reikėtų daryti, todėl labai kviečiu visas bendruomenes aktyviau pasakoti, rašyti apie savo veiklas, pasiekimus, patirtis.
Esu pastebėjęs, kad per mažai apie pasaulio lietuvių bendruomenes rašo Lietuvos žiniasklaida.
Manau, kad tai „nesusisiekiančių indų” problema. Siūlyčiau, kad PLB paieškotų daugiau savo veiklos ir iniciatyvų viešinimo kanalų, kad apie vykdomus gražius projektus būtų plačiau žinoma. Žinau, kad Bendruomenių atstovams jau buvo rengti mokymai apie ryšius su visuomene, panašius mokymus norime organizuoti ir ateityje. Kuriame vieningą interneto puslapį, skirtą diasporai, per kurį, tarsi įėjus per vienus vartus, būtų galimybė sužinoti apie užsienio lietuviams aktualias Lietuvos institucijų vykdomas veiklas ir programas, apie savivaldybių darbo su diaspora iniciatyvas, kurių randasi vis daugiau, taip pat apie diasporos organizacijas ir jų veiklas. Bus ir tarsi didelės globalios Lietuvos žemėlapis, kuriame užsienyje gyvenantys lietuviai galės rasti jau veikiančias organizacijas, pranešti apie savo veiklas, dalintis patirtimi. Tikimės, kad puslapyje atsiras ir forumas, kur būtų dalinamasi aktualia informacija, galbūt ir erdvė, kurioje būtų talpinama filmuota rengiamų mokymų medžiaga. Norime, kad bendrystės, dalinimosi iniciatyvomis, patirtimis, idėjomis tarp pasaulio lietuvių būtų kur kas daugiau.
Gal Lietuvos žurnalistų sąjunga galėtų žiūrėti plačiau ir domėtis viso pasaulio lietuviais žurnalistais, ne tik Lietuvos?
Nesu gerai susipažinęs su Lietuvos žurnalistų sąjungos veikla, kad galėčiau dalinti jiems patarimus. Tačiau – vieni kitiems papasakotume apie savo veiklos kryptis, galbūt atsirastų naujų iniciatyvų. Ačiū už puikią idėją.
Kita tema – migracija-emigracija. Mano akimis, Lietuva vis dar neturi aiškios koncepcijos, matau mėtymosi, blaškymosi…
Apie emigraciją pastaraisiais metais pradedam kalbėti atviriau. Valstybės institucijos, verslas, visuomenė – visi kartu turime atrasti ir priimti reikalingus sprendimus, kad tikėjimo Lietuva ir savo ateitimi joje būtų daugiau.
Emigracijos suvaldymas yra tikrai didžiulis iššūkis. Šiai dienai galime pasidžiaugti turėdami labai gražių ir efektyvių iniciatyvų, programų, pavyzdžiui: „Kurk Lietuvai”, „Renkuosi Lietuvą”, „Darbas Lietuvoje”, kitų, kurios padeda jauniems, mokslus užsienyje baigusiems ir ten patirties įgijusiems žmonės atvykti ir „pasimatuoti” Lietuvą. Apie 80 proc. dalyvavusių „Kurk Lietuvai” programoje apsisprendė čia likti – žmonės pamato Lietuvoje galimybes. Labai svarbu, kad tos iniciatyvos, kurios pasiteisino, būtų tęsiamos ir stiprinamos.
Šiuo metu aktyviai diskutuojame su ministerijomis ir visuomeninėmis iniciatyvomis, organizacijomis apie atnaujinamą „Globalios Lietuvos” – užsienio lietuvių įsitraukimo į valstybės gyvenimą – programos modelį.
Ar Jums neatrodo, kad Lietuvos žiniasklaida pernelyg mažai ir per tyliai kalba apie teigiamus šalies pokyčius? Daug kas įsivaizduoja, kad sugrįžusiųjų čia laukia skurdas, netvarka, tamsa, nepatogumai…
Neigti esamus iššūkius būtų nei teisinga, nei prasminga, nei atsakinga. Mūsų valstybė dar nėra tobula ir daug dar galima padaryti. Tačiau tikrai negalima nematyti, kad yra daugybė pozityvių dalykų. Dirbdamas susitikau ne su viena didele įmone, veiklą vystančia Lietuvoje, kurios ieško darbuotojų, suteikia puikias karjeros ir darbo sąlygas, gerus, artėjančius prie vakarietiškų, atlyginimus. Jau yra labai gražių pavyzdžių, kai sugrįžę lietuviai įsilieja į šalies gyvenimą, kuriasi ir kuria čia perspektyvius verslus.
Žinau, kad skubate į svarbų susitikimą. Paskutinis klausimas – Marijau, kaip Jūs pats aiškinate savo populiarumą Čikagoje ir JAV?
Aš mylėjau savo darbą ir ten sutiktus žmonės. Didelę meilę Lietuvai ir norą dirbti kartu jaučiau iš ten sutiktų žmonių. Tai buvo bendras, abipusis jausmas ir supratimas, kad, suvienijus jėgas, galima padaryti labai daug. Mano išleistuvės – tarsi kokio didvyrio – buvo pernelyg gražios ir iškilmingos – didelę dalį, ką man pavyko nuveikti, sukūriau ne aš vienas – sukūrėme visi. Tai buvo didelio bendro darbo rezultatas.
Dėkui Jums už pokalbį ir sėkmės, didelių darbų, originalių idėjų.