„Mindauginės” Lemonte – pilnos stebuklų

Pasaulio lietuvių centro pievelėje penktadienį, liepos 7-osios vakarą suspindo lempučių girliandos, įvairiomis spalvomis „pražydo” stalai, šviesiai apsirėdę žmonės daug linksminosi: dainavo, šoko, ir niekaip negalėjo sustoti. Net lietus, tą dieną siautėjęs Lemonto apylinkėse, neišdrįso užsukti į PLC kiemą – mandagiai išlaukė linksmy­bių pabaigos, tik tuomet iš dangaus ėmė kristi pirmieji stambūs lašai. Ar ne stebuk­las?

Virginija Petrauskienė.

Išties, Lemonte nuaidėjusi Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo arba Vals­ty­bės dienos šventė buvo ypatinga. Rengėjai pasiryžo atsisakyti įprastos tradicinės svarbių Lietuvos datų paminėjimo formos ir pakvietė visus pasilinksminti iš širdies.

Šios šventės idėjos autorė ir viena iš pagrindinių rengėjų Rasa Statulevičienė sakė siekusi, kad žmonės patys įsitrauktų į renginio veiksmą, kad dalyvautų, o ne sė­dėdami lauktų „ką čia dabar mums paro­dys?”. 

Neįprasta buvo pirminė būsimos šventės idėja, kurios esmė – dalyviai patys pa­si­puošia stalus ir pasirūpina maisto. Ji su­laukė ne tik palaikymo, bet skeptiškų vertinimų. „Sumoki 50 dolerių, už tai gauni stalą, kėdę ir dar lieps dainuoti”. Tačiau laimėjo tie, kurie patikėjo naujomis žaidimo taisyklėmis ir jas priėmė.

Stalų puošybai – nuostabiausios dalyvių idėjos

Nors šventinis renginys turėjo prasidėti 7 val. vakaro, jo dalyviai buvo pakviesti rinktis kiek anksčiau, kad liktų laiko pasi­puošti stalus. Stalų šeimininkai stengėsi kaip išmanydami – juk stalų puošėjų pastangas žadėjo vertinti komisija ir nugalėtojams skirti apdovanojimus.

O žmonių fantazija stebino: ant stalų pra­žydo nuostabiausios gėlių ir vaisių puokštės, kai kurių dekoracijos bandė atkurti  Karaliaus Mindaugo laikmetį: ant stalų išsirikiavo mediniai indai, briedžio ragai ir moliniai bokalai, fakelai ir kita viduramžių stiliaus atributika. Kitur spindėjo „auksiniai” arba variniai indai, o stalą apsėdę svečiai galvas buvo pasidabinę „aukso” karūnomis. Ant kai kurių stalų buvo ir keptų paršelių – kaip gi be jų?

Jau dengdami stalus, žmonės susikūrė šventę: bendravo, domėjosi kaimyninių stalų dizaino idėjomis.

R. Statulevičienė pasidžiaugė, kad dar neprasidėjusi „Mindauginių” PLC kiemely­je šventė sukūrė daug mažų švenčių namuo­se: žmonės rinkosi su draugais ir aptarinėjo, kaip pasipuoš, siūlė ir stalo dekoravimo idėjas.

Į šventę – su lininiais apdarais

Apdovanojimus šventės metu pelnė 6 įdomiausiai padengti stalai ir jų šeimininkai, tačiau organi­zatoriai buvo įsitikinę, kad apdovanojimų nusipelnė visi 34 tą vakarą padabinti stalai, prie kurių susėdo įvairaus amžiaus puikiai nusiteikusių 260 svečių.

Beje, daugumą stalų puošė tikri, o ne vienkartiniai indai. Tie, kurie norėjo, atsi­nešė pačių pasigamintų užkandžių. Nenorintys suktis virtuvėje galėjo rinktis iš tri­jų maisto gamintojų – „Grand Dukes”, „Bravo Bites” ir Morkūnų „Lithuanian Plaza” pasiūlytų vakarienės variantų. Beje, nemažai dalyvių nusprendė užsisakyti virėjų pagamintą maistą.

Rengėjai pasirūpino, kad su tėvais atėję vaikučiai nenuobodžiautų: jiems buvo skirtas žaidimų kambarys, kuriame mažuosius prižiūrėjo dvi auklės. Išalkusiems jauniesiems šventės dalyviams buvo užsakyta skaniausio jiems maisto – picų.

PLC kiemas tiesiog švietė: renginio dalyvių aprangos kodas – balta ir šviesi spal­va. Vyravo lininiai drabužiai, kurie puikiai atitiko šventės temą.

Naujiena karaliui Mindaugui: pasikeitė laikai ir papročiai

Numatytą valandą visi svečiai buvo pakviesti užimti savo vietas prie stalų. Ir pirmasis šventės akordas – visi atsistoję sugiedojo „Tautišką giesmę”. Vakaro metu scenoje vakaro dalyvius linksminusi grupė „Cigarai” visų nuotaiką „užkūrė” sudaina­vę G. Paškevičiaus ir E. Drungytės dainą „Mano kraštas”. Ir jaunų, ir vyresniųjų širdis virpino patriotiniai posmai: „Šitą že­mę man likimas dovanojo, nepakeis jos niekas niekada”…

Netrukus susirinkusius atvyko pasveikinti svečiai iš praeities – karalius Mindau­gas, jo žmona karalienė Morta ir karaliaus Juokdarys, kuriuos įkūnijo „Antrojo kaimo” teatro grupės aktoriai Jonas Variakojis, Alma Preišaitienė ir Artūras Žilinskas.

Tiesa, Lietuvos valdovas ne iš karto su­prato, kur esąs: mat pasikeitę yra ne tik laikai, bet ir papročiai – pasirodo, kad šiuo metu moterys valdo. Tą jam netruko įrodyti PLC direktorė Elytė Reklaitis, sutikusi pasigalynėti su karaliumi ir pirmoji ištuštinusi rago taurę. Karališkoji šeima susirinkusiems uždavė keletą klausimų. Prie jų prisidėjo ir Elytė Reklaitis, kuri taip pat buvo parengusi porą klausimų apie PLC. Tie, kurie teisingai į klausimus atsakė, buvo apdovanoti.

Svečius Mindaugus įšventino į riterius

Renginyje buvo ir rimtas vedėjas – Audrius Polikaitis, nuolat prižiūrėjęs karalių Mindaugą, kad šis kam nors galvos nenukirstų ar kitokios žalos nepridarytų. Vakaro stebuklu tapo ir iš Lietuvos atvykusi atlikėja Kamilė Smaidžiūnaitė. Ji padainavo keturias dainas, iš kurių paskutinioji – Vytauto Kerna­gio „Baltas paukštis” sukėlė tikrą susirin­kusiųjų euforiją ir katarsį. Pradėjus dainuoti priedainį, staiga visiems netikėtai į dainą įsijungė prie stalų sėdėjusieji Čikagos lietuvių operos atlikėjai. Buvo stipru, kai kas braukė ašaras.

Kaip šventėje atsirado Kamilė? R. Statulevičienė sako, kad per stebuklą. Pradėjusi skelbti apie būsimą Valstybės dienos šventę Lemonte, Rasa sulaukė elektroninio laiškelio iš Lietuvos. Parašė Kamilė, kuri buvo Lietuvoje vykstančių televizijos projektų „Lietuvos balsas” ir „X-faktorius” dalyvė. Ji pasisiūlė padainuoti šventės metu, nes kaip tik tuo laiku planavo aplankyti čia gyvenančią savo seserį.

Dar scenoje pasirodė mažoji atlikėja Ievutė Techovaitė (mok. Karolina Ivanauskienė), padainavusi „Oj girioj, girioj”. Vi­sus pasirodymus scenoje stebėjęs karalius Mindaugas pareiškė, kad svečiai pernelyg tyliai sėdi, todėl pakvietė visus padainuoti. Bet ne paprastai o kitaip: dainos „Augo so­de klevelis” skirtingus posmus dainavo skirtingi stalai. Kaip nepasistengti kuo geriau sudainuoti?

Prieš išvykdamas, karalius Mindaugas pakvietė visus šventėje dalyvavusius Mindaugus, kurių, pasirodo, buvo tik du. Taigi tie du Mindaugai buvo įšventinti į riterius ir įpareigoti išdidžiai nešioti savo vardą, mylėti savo šalį ir remti PLC.

Karališkajai šeimai pasišalinus, Juokdarys dar užtruko šventėje. Jis kartu su „Suktinio” vadove Giedre Knieža susirinkusius mokė šokti liaudiškus šokius „Oira oira” ir „Transkverą”. Šoko, trepsėjo visi. O tie, kurie pradėjo, nebenorėjo sustoti ir šoko nepaliaudami, kol tik muzika grojo. Tą vakarą buvo akimirkų, kai pievoje suko­si per 100 porų. Programa truko pusantros valandos, o likusį laiką šventės dalyviai šo­ko, dainavo, linksminosi. Rengėjų prašy­mu, 10:30 val. v. muzika nutilo, nes aplinkui centrą gyvenantiems žmonėms reikėjo ilsė­tis. Niekas nenorėjo skirstytis, tačiau pirmieji lietaus lašai mandagiai išprašė visus į namus. Iš dalyvių atsiliepimų „Mindauginių” rengėjai suprato, kad kitoms panašioms šventėms teks pasirūpinti daugiau stalų ir kėdžių.

Pasaulio lietuvių centras dėkoja generaliniam rėmėjui Lietuvių Fondui, ypatingam rėmėjui Arkai Express, rėmėjams Lina Embroidery, Baltic Food Distributing, Grand Duke’s Restaurant, Nida Food, Lugans Brewing, Lina Embroidery, Rita’s CakePops, Atlantic Express ir kiekvienam verslui įsteigusiam prizus šventės loterijai.

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2023-ųjų m. Liepos 13 d. numeryje, Vol. CXIV NR. 55)