A†A JONAS PABEDINSKAS.
Mūsų tėvelis, Jonas Pabedinskas (John Pankus), nuostabus ir ypatingas žmogus, iškeliavo Amžinybėn š. m. rugpjūčio 12 dieną, eidamas 91-uosius metus. Gimė 1929 m. liepos 4 d. Plungėje, Lietuvoje.
Jonas mėgo politiką, verslą, keliones, knygas ir sportą. Jis buvo intelektualas. Iš visų savo pasiekimų jis labiausiai brangino ir labiausiai didžiavosi savo šeima. Jis buvo labai atsidavęs šeimai, labai mylėjo mūsų mamą – Ireną. Jųdviejų santuoka tęsėsi 67 metus, ji iškeliavo pirmoji – prieš šešis mėnesius. Jis labai mylėjo ir didžiavosi savo vaikais – Elyte, Tomu ir Kristina, žentais Algiu ir Aldo. Su savo mylimais vaikaičiais Karolina ir Pauliumi stebėjo daugybę sporto varžybų bei žirgų pasirodymų. Mūsų tėveliai buvo laimingi, kad Karolina surado savo gyvenimo draugą Randy, o Paulius – gyvenimo draugę Ashley. Mylimas provaikaitis Lukas visuomet jam suteikdavo daug džiaugsmo.
Jonas visuomet šypsodavosi ir į gyvenimą žiūrėjo optimistiškai, kiekvienoje aplinkybėje ar situacijoje rasdamas ką nors teigiamo. Jis gyveno su entuziazmu. Buvo tikras džentelmenas, visuomet mandagus, maloningas ir diplomatiškas.
Mūsų tėvelio kelias į Ameriką buvo vingiuotas. Jo vaikystė Lietuvoje buvo idiliška. Tėvas turėjo linų fabriką. Jonui buvo pasamdyta prancūzė auklė ir jis užaugo laisvai kalbėdamas prancūziškai. Antrojo pasaulinio karo metu šeima traukėsi nuo rusų fronto ir keletą metų praleido Vokietijoje bei Austrijoje išvietintų žmonių stovyklose kartu su kitais lietuviais. Tais metais jis lankė gimnaziją ir išmoko vokiečių kalbą. Pradėjo studijuoti Tubingeno universitete. Kaip tik tuo metu ir susipažino su mūsų mama.
Tėvelio šeima emigravo į Moroką, į Casablancą, kur jo tėvas rado darbą – vadovauti fabrikui. Mūsų tėvelis tuo metu įstojo į Madrido universitetą, kurį baigė įgijęs laipsnį iš verslo ir ekonomikos. Ispanų kalbos mokėsi skaitydamas parašus po karikatūromis. Pagaliau atvykęs į Ameriką jis vedė mūsų mamą ir buvo pašauktas į JAV kariuomenę. Kadangi gerai mokėjo anglų, prancūzų ir vokiečių kalbas, buvo nusiųstas į pokario Vokietiją vertėjauti kariniuose teismuose.
JAV kariuomenėje jis priklausė „Psichologinio karo batalionui” – tai galbūt išsaugojo jo gyvybę, nes tuo metu vyko karas Korėjoje. Sugrįžęs iš kariuomenės gyveno Čikagos apylinkėse, kur kartu su Irena užaugino tris vaikus. Jis dirbo tarptautinio importo-eksporto, verslo plėtros srityse, taip pat buvo konsultantu. Daug metų praleido bendrovėje „J. D. Marshall International, Inc.” – tuo metu tai buvo didžiausia eksporto valdymo bendrovė Amerikoje. Jonas pasiekė tos bendrovės viceprezidento postą.
Verslo reikalais jis keliavo po Europą, Afriką, Vidurio Rytus, Rytinę Aziją, Meksiką ir Pietų Ameriką. Visus sutiktus žmones priimdavo su entuziazmu ir pagarba. Jis mylėjo žmones – jo kolegomis buvo verslininkai ir politikai, teologai ir akademikai. Jis visuomet buvo kuklus ir nuolankus. Keliaudamas užmegzdavo asmeninius ryšius su visais, su kuriais susitikdavo – turtingais verslo magnatais, aukštuomenės nariais, taksistais, padavėjais, pardavėjais. Visi jam buvo draugai, visus jis vienodai gerbė. O jie – savo ruožtu – jį labai vertino.
Jis mylėjo savo gimtinę Lietuvą, ypač gimtąjį miestą Plungę. Geležinei uždangai nukritus, mūsų tėvai dažnai apsilankydavo Lietuvoje. Tėvelis džiaugėsi matydamas atgimstančią laisvos rinkos ekonomiką ir buvo patenkintas, kad gali prie to prisidėti – jis buvo Lietuvos verslo tarybos narys.
Visą gyvenimą Jonas dalyvavo JAV Lietuvių Bendruomenės veikloje. Jis buvo lietuviškos spaudos ir radijo bendradarbis, parašė daug straipsnių įvairiems leidiniams. Buvo vienas iš keturių Lietuvių Fondo steigėjų 1960 m. Jo iniciatyva pradėtas Ateitininkų savaitgalis, kurio pagrindiniu organizatoriumi jis buvo daugelį metų. Jis buvo didelės, atmintinos Ateitininkų jubiliejinės stovyklos, surengtos Dainavoje aštuntame dešimtmetyje, komendantas.
Mes giliai pergyvename dėl šios netekties, kad baigėsi taip gražiai nugyventas gyvenimas. A. a. Jonas Pabedinskas palaidotas 2020 m. rugpjūčio 21 d. Laidotuvės buvo privačios. Gedinti šeima.