Spalvoti R. Dabruko angelai, „nusileidę” ant sienos, kvies žmones ne tik pasimatuoti sparnus, bet ir kaupti savyje taurias mintis. (Nuotraukos iš R. Dabruko asmeninio archyvo)

Pandemijos metu gimusios freskos –  žaidimai

Virginija Petrauskienė.

Los Angeles gyvenantis menininkas Rolandas Dabrukas neseniai pabaigė nepaprastą darbą: prie Šv. Kazimiero bažnyčios ir parapijos namų LA, erdvėje, kuri yra laikoma Lietuvių Bendruomenės širdimi, sukūrė įspūdingą freską. Ant 43 metrų  ilgio mūrinės tvoros jis nutapė 24 gandrus, skrendančius viena kryptimi. Gandrai skrenda virš daugybės pastatų. Šiuos pastatus dailininkas „surinko” iš įvairių Lietuvos miestų ir vietovių.

Tapyti geriausia anksti rytą ir saulei nusileidus – vidurdienį joks skėtis neapsaugo nuo kaitrios saulės.

Šios savaitės viduryje, liepos 15 dieną, telefonu kalbėjomės su Rolandu Dabruku apie jo naujausius sumanymus ir darbus. Tuo metu Čikagoje buvo maždaug vienuolikta valanda ryto, Los Angeles – dar tik devynios. Bet Rolandas jau buvo spėjęs sukurti savo kasrytinę gydomąją mandalą ir pabėgioti kalnuose. „Esu ankstyvas, todėl per dieną daug suspėju nuveikti”, – sakė dailininkas.

Rolandai, kaip gimė mintis sukurti šią freską su gandrais?

Mintis gimė natūraliai, tarsi atėjo iš niekur, iš erdvės, ar vadinamojo „bendrojo informacinio lauko”. Kartais atrodo, kad tai net ne mano, o kolektyvinė mintis, ji tiesiog buvo ore ir aš ją „pagavau”. Pasiūliau klebonui Tomui Karanauskui ištapyti sieną – sukurti freską. Sakiau, kad man pirštai niežti, kaip norisi piešti. Jis pamatė mano eskizą ir jam patiko. Juk ten, bažnyčioje ir parapijos namuose, kur renkamės mes, lietuviai, stovi ir lietuviškas koplytstulpis, ir kryžius, ne veltui ta vieta vadinama „Mažąja Lietuva”. Ten labai tinka ši simbolinė freska su 24 gandrais.

Gandrai skrendantys į Lietuvą? O kodėl būtent 24?

Tie gandrai – tarsi mes, atskridę ir po vieną ir po du, ir šeimoms, su vaikais. Gandrai simbolizuoja gimimą, naują gyvenimą, motinystę, apsaugą. Gandras – stiprus ir protingas paukštis. Jis skrenda žiemoti tolimą kelią –gali nuskristi net iki Pietų Afrikos ir vėl sugrįžti į Lietuvą. Jie ypatingi paukščiai, tarsi turintys stiprų ryšį su lietuvių tauta – juk ne veltui dažname Lietuvos kaime kone kiekvienoje sodyboje yra gandralizdis. Aš domiuosi numerologija, todėl gandrų skaičius nėra atsitiktinis. 24 yra todėl, kad šie skaičiai – 2, 4, o jų suma 6 turi labai stiprų krūvį – simbolizuoja namus, sveikatą, saugumą, meilę, harmoniją, šeimą, partnerystę. Be gandrų šiame paveiksle yra keliasdešimt pastatų – įvairių baž­nyčių, dvarų, kitokių architektūros įžymybių, esančių įvairiuose Lietuvos miestuose. Piešdamas šią freską pagalvojau, kad turiu joje įamžinti Lietuvos architektūrą – juk visais laikais lietuviai ne tik patys projektavo ir statė nuostabiausius pastatus, bet kadaise, statydami dvarus ir bažnyčias, kvietėsi ir architektus iš Italijos, Prancūzijos. Dabar žmonės, kurie pamato šį mano kūrinį, atpažįsta savo mieste esančius pastatus – tai teikia jiems džiaugsmo. Juk tai savotiška atrakcija – praeiti šalia sienos ir atpažinti bei surasti savo miesto žymius pastatus ir tokiu būdu tarsi pajusti artumą savo gimtinei. Tie pastatai atrodo skaidrūs, persišviečiantys, netikroviški, tarsi sapnas ar svajonė. Tačiau vienas iš daugelio tikrų pastatų yra mano paties sugalvotas. Tokio pastato nėra tikrovėje, aš jį sukūriau, nes man iš kiekvieno savo darbo patinka padaryti savotišką žaidimą, kurį žaidžiu pats ir kviečiu žaisti žiūrovus.

Kiek laiko užtruko sukurti šį darbą? Kaip jį įvertino parapijiečiai?

Freskos autorius R. Dabrukas sako, kad gandrai yra ypatingi paukščiai, nuo seno turintys stiprų ryšį su lietuvių tauta.

Maždaug mėnesį tapiau šią freską. Pradėdavau anksti rytą, kol dar nebūdavo taip karšta. Kai saulė pakildavo aukščiau, tekdavo sustoti iki vakaro. Tuomet vėl imdavausi tapybos. Man patiko dirbti ir anksti rytą, ir vakare, leidžiantis saulei. Tuo metu išryškėja tikras gamtos grožis, kurio neužgožia dienos karštis. Bandžiau pradžioje dirbti ir dieną, dengtis skėčiu, bet nelabai tas padėjo – karštis parginė į namus.

Žmonėms, tie, kurie matė, su kuriais aš susitikau, freska patiko. Vienas vis klausė, kodėl tie gandrai ant sienos nupiešti  tokia neįprasta spalva. Aiškinau, kad toks mano meninis sumanymas, bet jis paprašė nors vieną gandrą nupiešti tokį, koks būna tikrovėje – baltas su juodais sparnų galais ir uodega bei su raudonu snapu. Išpildžiau jo prašymą. Jis apžiūrėjo ir tuomet paprašė sugrąžinti buvusį vaizdą. Manau, kad reikia pasitikėti menininku, kuriančiu taip, kaip jis mato pasaulį. O jeigu kam reikia realistinio vaizdo, jis gali pasikabinti nuotrauką.

Tik kol kas dėl pandemijos žmonių sambūriai ribojami, tad didelių susibūrimų bažnyčioje ir parapijos namuose nebūna.

Atrodo, kad tai ne paskutinė jūsų freska, sukurta per pandemiją?

Šiuo metu kuriu dar vieną, ant ilgos sienos prie pastato, kuriame savaitgaliais veikia lituanistinė mokykla. Ant tos sienos „apgyvendinsiu” 24 angelus. Pradžioje nutapiau 12 didelių angelų, kiekvienas iš jų yra skirtingos spalvos, kuri simbolizuoja skirtingas emocijas ir žmogaus savybes. Mintis buvo ta, kad žmonės, atėję prie sienos, galės išsirinkti patinkantį angelą ir atsistoję nusifotografuoti taip, kad patys atrodytų tarsi išskleidę spalvotus sparnus. Manau, kad kiekvienas intuityviai išsirinks spalvą, kuri atitinka jo dvasinę būseną ar tos akimirkos nusiteikimą. Tai irgi freska – žaidimas. Bet manęs žmonės ėmė klausti, kodėl ant sienos bus tik suaugę angelai. O kur maži angeliukai? Tuomet teko pakoreguoti pirminį planą ir nupiešti dar 12 mažų baltų angeliukų.

Vienas iš R. Dabruko angelų.

Esate meno žmogus – tapote, kuriate spektaklius, esate parašęs kelias knygas vaikams, dėstote meno disciplinas studentams. O kaip jūs pats save pristatytumėte, kas jūs – dailininkas, rašytojas, mokytojas?

Tai tiesa, kiekvieną kartą galiu prisistatyti kitaip. Dėsčiau dailės disciplinas – dizainą, tapybą, piešimą, akvarelę bendrojo lavinimo mokyklų mokiniams ir studentams. Šią vasarą Lietuvoje turėjau surengti meno ir teatro stovyklą vaikams. Deja, pandemija sustabdė šiuos mano darbus. Vaikams esu vedęs meninio siuvimo užsiėmimus. Esu išleidęs paties parašytą iliustruotą knygelę vaikams „Aš kitoks”. Tačiau dabar, šiuo savo gyvenimo etapu norėčiau prisistatyti kaip freskų tapytojas. Tuos, kuriems įdomu išsamiau susipažinti su mano kūryba, kviečiu apsilankyti svetainėse www.RolandasArt.com arba www.WhimsicalFineArts.com. Manau, kad susiklosčius COVID-19 situacijai ir sustojus įprastiems darbams, tapydamas freskas, galėčiau užsidirbti pragyvenimui. Žinoma, turiu nemažai idėjų – savo Youtube kanale (mano Youtube kanalas – Rolandas Dabrukas) norėčiau vesti vaikams meno pamokas. Manau, kad kiekvienoje situacijoje reikia ieškoti galimybių ir dirbti tai, kas tau įdomu ir tai, kas įdomu bei reikalinga kitiems.

Dėkoju už pokalbį, linkiu, kad jūsų kūrybinės idėjos visada sulauktų žmonių susidomėjimo ir palaikymo.

Ant 43 metrų ilgio mūrinės tvoros Rolandas Dabrukas nutapė 24 gandrus, skrendančius viena kryptimi.