„Draugas", city edition, 1920 m.
„Draugas", city edition, 1920 m.

Suskaitmenintas „Draugas” fantastiška kelionė laiku

Virginija Petrauskienė.

Jeigu norite sužinoti, kaip Amerikos lietuviai, pavyzdžiui, 1915 metais kalbėjo, ką 1943-aisiais vilkėjo, ir kas jiems nuo 1909 iki dabartinių laikų labiausiai rūpėjo, kaip jie gyveno, dirbo ir veikė Lietu­vos labui – visos šios žinios yra pasiekiamos net neišėjus iš namų. Užtenka įsijungti kompiuterį ir užsukti į internetinę „Draugo” svetainę www.draugas.org. Ten galima lengvai patekti į neseniai suskait­menintą „Draugo” archyvą. Tuomet gali pasijausti tarsi fantastine laiko mašina patekęs į praeitį. Tiesiog reikia pasirinkti tave dominančią temą ar laikraščio išleidimo metus (žiūrint, ko ieškosi) ir štai – prieš mūsų akis atsiveria tuo metu aprašytų istorijų lobiai. Jie atviri visiems: studentams, mokslininkams ir eiliniams smalsiems skaitytojams. Apie milžinišką darbą, kurį teko nuveikti, kad 110-uosius metus leidžiamo „Draugo” archyvas būtų išsaugotas virtualioje erdvėje, pokalbis su šio projekto sumanytoju,  „Draugo” tarybos nariu, gydytoju nefrologu dr. Jonu Daugirdu.                                                             

Kaip ir kodėl kilo mintis pradėti skaitmeninti „Draugą” ir kokia buvo šio reikalingo, tačiau nepigiai kainavusio darbo pradžia?

„Draugo” redakcijoje Jonas Daugirdas (d.) kartu su William Shalaack ir Anna Oates, svečiais iš University of Illinois at Urbana-Champaign apžiūri senuosius „Draugo” numerius.
„Draugo” redakcijoje Jonas Daugirdas (d.) kartu su William Shalaack ir Anna Oates, svečiais iš University of Illinois at Urbana-Champaign apžiūri senuosius „Draugo” numerius. (Jono Kuprio nuotr.)

„Draugo” tarybos nariu tapau 2007 m. pabaigoje. Paprastai taryba posėdžiauja antrame redakcijos aukšte. Ten iš karto atkreipiau dėmesį į  lentynose saugomus tvarkingai įrištus daugelio metų „Draugo” numerius. Mane iš karto sudomino tie istoriniai dokumentai. Juos pavartęs mačiau, kad senuosius labai paveikė laikas: kai kurių puslapiai tiesiog trupėjo vos paliesti.

Netrukus po to, naršydamas internete, užtikau nuo 1817 metų Škotijoje leidžiamo laikraščio „The Scotsman” internetinę svetainę. Joje visi laikraščio numeriai buvo tvarkingai suskaitmeninti, įdiegta paieškos programa. Pagalvojau, kad jeigu škotai sugeba tą savo nuo seno leidžiamą laikraštį suskaitmeninti, tai kodėl mes negalime to paties padaryti su „Draugu”? 

Todėl kreipėmės į kelias specialistų bendroves, kad būtų paskaičiuota, kiek kainuotų sukurti skaitmeninį visų „Draugo” numerių archyvą. Kai gavome jų skaičius, buvome labai nusivylę: jų darbų kainos siekė 300 000 dolerių ir daugiau.

Tačiau 2008-aisiais, prasidėjo finansinė krizė, kuri paveikė ir „Draugą”. Norint toliau išlaikyti ir leisti laikraštį, teko sumažinti redakcijos darbuotojų skaičių, taip pat reikėjo ieškoti ir kitokių galimybių, kurios padėtų „Draugui” išgyventi. Susidarius tokiai padėčiai, negalėjome imtis konkrečių laikraščio internetinio archyvo kūrimo darbų.

Prieš kokius trejus metus finansiniai „Draugo” reikalai šiek tiek pagerėjo. Vėl grįžo mintys apie laikraščio skaitmeninimą. Tuomet aš užtikau internete straipsnį apie informacinių technologijų (IT) specialistą Tom Tryniski, gyvenantį New Buffalo, NY. Šis žmogus, pamilęs čia leidžiamus istorinius laikraščius, pats įsigijo mikrofilmų skenavimo mašinas. Jis perdirbo savo namų kieme esančią pavėsinę ir joje įkūrė kompiuterių centrą. Ten dirbdamas, labai greitai, sklandžiai, ir, palyginus pigiai, suskaitmenino vieną daug metų spausdinamą laikraštį. Mes kreipėmės į šį žmogų.   

Kaip vyko darbai? Ar pasisekė surinkti visus daugiau nei šimtmetį leisto „Draugo” numerius?

Tom Tryniski dirba savo namų kieme įrengtame kompiuterių centre.
Tom Tryniski dirba savo namų kieme įrengtame kompiuterių centre. („Draugo” archyvo nuotr.)

Yra du keliai skaitmeninti laikraštį. Klasikinis metodas – puslapius pirma nufotografuoti, naudojant mikrofilmą. Antrasis, gal šiek tiek naujes­nis – fotografuoti vartojant skaitmeninę kamerą, ir vaizdus archyvuoti elektroniniu būdu. Archyvistai kol kas dar remia klasikinį būdą, kadangi mikrofilmus nesunku išsaugoti iki 100 metų ar net ilgiau.

Pasidomėję buvome maloniai nustebinti, kad dar iki mūsų skaitmeninimo darbo pradžios nemaža dalis „Draugo” numerių jau buvo saugomi mikrofilmuose ir mes juos galėjome pasiskolinti trijose Amerikos bibliotekose. Daugiausiai laikraščio numerių yra saugoma JAV Kongreso bibliotekoje. Jie turėjo nemažai egzempliorių iš Antrojo pasaulinio karo laikotarpio, ir daug numerių, kurie buvo išleisti nuo 1958 iki 2008 metų. Jau 2008 m. mes patys pradėjome kaupti skaitmenintus „Draugo” numerius, kadangi nuo to laiko sumaketuotą laikraštį pradėjome saugoti PDF failuose, kurie siunčiami spaustuvėn.

Dar viena biblioteka, sukaupusi daugelio metų „Draugo” laikraščių, yra regioninė archyvinė biblioteka, esanti prie Čikagos universiteto (Center for Research Libraries). Jų mikrofilmų kolekcijoje suradome daugiausiai mums trūkstančių „Draugų”, išleistų nuo 1920 iki 1930 metų. Trečioji biblioteka, kurios archyvais pasinaudojome – yra Kent State University, OH. Joje yra išsaugota 1909–1919 metų į mikrofilmus perkeltų mūsų laikraščių. Taip pat nemažai to paties dešimtmečio „Draugo” mikrofilmų  radome Amerikos lietuvių kultūros archyve (ALKA).

Jūsų užmojis ir padarytų darbų apimtis kelia susižavėjimą. Vis dėlto vienam atlikti viso projekto būtų buvę neįmanoma. Kas dar prie jo prisidėjo? Kaip buvo pasidalinti darbai?

„Draugo" mikrofilmai.
„Draugo” mikrofilmai.

Iš visų „Draugo” tarybos narių dirbau vienas. Darbas buvo tarsi iš dviejų dalių: pirmoji – organizacinė, kai teko susisiekti su bibliotekomis, rašyti prašymus įvairiems fondams, kad paremtų projektą, užsakyti mikrofilmus iš bibliotekų. Taip pat reikėjo viską persiųsti T. Tryniski, o paskui tuos atskirus jo suskaitmenintus puslapius persiųsti samdomiems ir pagal sutartį dirbantiems specialistams, kurie tuos puslapius sudėliojo į atskirus laikraščio numerius. Nemažai laiko ir darbo reikėjo paskirti tam, kad būtų atidaryta nauja internetinė svetainė. Ji turėjo būti pakankamai talpi, kad galėtume į ją sudėti visus tuos failus (apie 150 gigabitų). O kur dar   suorganizuoti tą Google „Custom Site Search” paieškos sistemą, kuri susidaro iš 130 atskirų paieškos naršyklių. Buvo ir daugiau techninių ir labai daug laiko reikalaujančių darbų, visų čia neišvardinsi.

Dėl įvairių techninių darbų – puslapių sudėjimo į numerius, duomenų perkėlimo iš skenuotų numerių į duomenų bazę, ir t. t. – mes samdėme, kaip minėjau, grupę darbuotojų. Juos suradome internetu, bet šie žmonės mums dirbo būdami toli nuo Amerikos, įvairiuose pasaulio kampeliuose.

Kokių netikėtumų teko patirti darbo metu? Kokių būta atradimų? O kokia buvo išlikusių numerių kokybė?
Dėl mikrofilmų kokybės turėjome nemažai problemų. Kent State saugomų 1912–1919 ir 1958 metų „Draugo” numerių mikrofilmų tekstai buvo gana sunkiai perskaitomi, todėl kompiuterinės atpažinimo programos (OCR) daug ką praleisdavo. Daugelyje iš Kongreso bibliotekos esančių mikrofilmų radome trūkumų – daug numerių iš viso nebuvo nufotografuoti, o kituose numerių filmuose, arba trūko puslapių, arba kai kur puslapio vaizdas nebuvo visas sutalpintas į filmo kadrą.

„Draugas" 1920 m.
„Draugas” 1920 m.

Kai kurie atradimai buvo labai įdomūs. 1920 bei 1921 metais būdavo kasdien išleidžiami du skirtingi numeriai – „miesto laida” („City Edition” ir „šalies laida’’ („Country Edition”). Į tą faktą netyčia dėmesį atkreipė viena skaitytoja ir mums pasakė. Ji ieškojo savo giminaičio nekrologo ir rado ieškomą tekstą „Draugo” numeryje (1920 m.), kuris buvo išsaugotas Balzeko lietuvių kultūros muziejuje. Bet to teksto nerado mūsų tinklalapyje ta pačia data išleistame „Draugo” numeryje, kuris buvo nukopijuotas iš mikrofilmų. Paaiškėjo, kad jos giminaičio mirties aprašymas buvo išspausdintas „City Edition”, o mes iš mikrofilmų pateikėme „Country Edition”. Supratę, kad mūsų archyvas nėra pilnas, mes patikrinome leidykloje įrištus numerius, ir jie buvo visi „City Edition”. Dabar mūsų tinklalapyje galime skaityti abu „Draugo” variantus, kurie buvo išleisti 1920 ir 1921 metais.

Kitas įdomus atradimas:  paaiškėjo, kad „Draugas” jau praeityje yra du kartus eksperimentavęs, leisdamas numerius ir anglų kalba. Pirmas toks bandymas buvo 1946–1947 metais. Antras – 1996–1997 metais. Mes tuos anglų kalbos priedus visus „sumedžiojome” ir jie yra pateikti skaitmeniniame archyve.

Kokiais skaičiais ar faktais galima apibūdinti atliktų darbų mastą?
Puslapių skaičius apie 250 000. Mokslas, Menas, Literatūra (MML) numerių (1949–2018 m.) apie 4 000, o jame straipsnių 32 000.

Ar daug „Draugo” numerių nepavyko surasti ir juos tenka laikyti dingusiais? 

DRAUGO laikraščio 1940 m. birželio 17 d. numerio antraštė.

Mums labai padėjo Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kurioje saugoma daug „Draugo” ir MML numerių. Jie sutiko puikios raiškos vaizdo failus mums perduoti skaitmeninimui. Daugeliu atvejų mes tuos numerius ir patys turėjome, bet jie yra įrišti. Tam, kad galėtume nufotografuoti, būtų reikėję juos išardyti. Buvo gaila tą daryti, todėl pasinaudojome nacionalinės bibliotekos paskolintais įrašais. Taip pat radome atskirų trūkstančių numerių Centers for Research Libraries kolekcijoje.

Vieninteliai yra 1916-tieji metai, kuriais išleistų dienraščio numerių niekur neradome. Turime tų metų savaitraščius, bet dienraščio, kuris pradėtas leisti kovo 31 (ar balandžio 1) d., panašu, kad niekas neturi – nei Mažvydo biblioteka, nei ALKAS, nei JAV bib­liotekos. Būtų labai svarbu kaip nors tų metų dienraščio numerius surasti. Reikia kreiptis į prof. L. Mažylį ar panašų detektyvą, kad mums padėtų.

Pradėjus „Draugo” skaitmeninimo darbus, internetinėje laikraščio svetainėje atsirado labai įdomus skyrelis. Jis yra tikras atradimas šiuolaikiniams skaitytojams. Gal galite jį pristatyti?
Skyriaus, pavadinto „Iš ‘Draugo’ archyvo”, atsiradimą padiktavo skaitmeninimo metu kilusi idėja. Nusprendėme šiuolaikiniams skaitytojams parodyti įdomiausius „Draugo” archyvinius straipsnius. Juos skaitydamas geriau supranti prieš mus gyvenusių tautiečių gyvenimą, jų rūpesčius, to laikmečio aktualijas. Iš to, ką jau perspausdinome (straipsnius galima paskaityti internetinėje svetainėje www.draugas.org/category/archyvas/), įdomu sužinoti, kaip lietuviai 1915 metais rinko parašus peticijai už tai, kad Lietuva taptų nepriklausoma, kad jos vardas vėl atsirastų pasaulio žemėlapyje. Kas buvo rašoma mūsų laikraštyje, kai 1940 metais sovietai okupavo Lietuvą, kaip aprašoma 1913 metais Pennsylvanijos anglies kasyklose įvykusi tragedija, kai tarp sprogimo metu žuvusių 98 angliakasių buvo ir 18 lietuvių.

Ar suskaitmenintas „Draugo” archyvas yra pasiekiamas plačiajai visuomenei, ar tik prenumeratoriams?

Vienas iš paieškos būdų – Google sistemoje.
Vienas iš paieškos būdų – Google sistemoje. („Draugo” archyvo nuotr.)

1909–2007 metus apimantis archyvas yra atviras visiems. Nuo 2008-ųjų archyvas sudarytas iš „Draugo” skaitmeninių failų (kurie siųsti spaustuvėn), ir tie numeriai šiuo metu prieinami tik „Draugo” prenumeratoriams. Kadangi internete „Draugo” prenumerata 3 mėnesiams kainuoja tik 30 dol., manau, kad tas apribojimas nesutrukdys tiems, kurie nori naudotis vėlesnių metų numerių archyvu.  Ateityje mes tikriausiai atversime daugiau vėlesnių „Draugo” numerių archyvų viešajam naudojimui. 

Kokiu būdu atliekama senųjų „Draugo” straipsnių paieška?
Paieška atliekama keliais būdais: naudojant Google paieškos programą, taip pat www.draugas.org svetainėje. Pavyzdžiui: galime atidaryti archyvo rodyklės 1921 m. puslapį, ir įrašyti žmogaus pavardę. Paieškos rezultatai rodys, kuriuose 1921 m. numeriuose ta pavardė buvo minima. Po to reikia atsiųsti to numerio PDF, jį atidaryti vartojant programą „Acrobat Reader”, ir tame numeryje vėl įrašyti paieškos žodį, kad atrastumei laikraštyje tą vietą, kurioje tas žodis buvo minimas (aš su PC vartoju CTRL-F, kuris reiškia „find”). Ta pati paieškos sistema galioja ir MML.

Be to, mes ruošiame visų tų 32,000 straipsnių, išspausdintų MML, rodyklę pagal autoriaus pavardę bei straipsnio pavadinimą ir kategoriją. Viena problema: labai daug straipsnių yra pasirašytų tik inicialais ar įvairiais pseudonimais.

Kas finansavo šį svarbų projektą ir kiek tam prireikė pinigų?
Visa projekto suma sieks 75 000 dol. Visi pinigai surinkti iš atskirų fondų, taip kad archyvo kūrimas nepablogino laikraščio leidybos finansansinės būklės. Ačiū „Draugo” archyvo rėmėjams! Iš viso kol kas surinkta: 68 960 dol.

Lietuvių Fondas (2016 – 3 660 dol.; 2017– 8 000 dol.; 2018 – 10 000 dol.)
Oak Tree Philanthropic Foundation (2017 – 8 000 dol.; 2018 – 15 000 dol.)
Lietuvių Katalikų Mokslo Akademija (2018 – 15 000 dol.)
Lietuvių Katalikų Religinė Šalpa (2018 – 3 300 dol.)
Ateitis Foundation (2018 – 4 000 dol.)
Tautos Fondas (2017 – 1 000 dol.; 2018 – 1 000 dol.)
Dr. Jonas Prunskis (2017 – 1 000 dol.)

Lituanistikos Tyrimo ir Studijų Centro įnašas (post-scriptum, 3 lapkr. d., psl. 5):
,,Draugas” taip pat dėkingas Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui už paskolintus seniausių metų numerius, vykdant istorinių ,,Draugo” archyvų skaitmeninimo projektą. Centras paskolino mikrofilmavimui bei skaitmeninimui dvejų metų originalus, kurių mums trūko. Šie LTSC išsaugoti ,,Draugo” laikraščiai labai padėjo projektui, nes vienerių metų mūsų turimų mikrofilmų kokybė buvo labai prasta, o kitų metų, kuriuos pasiskolinom iš centro, mikrofilmuose iš viso nebuvo. Dėkojame už bendradarbiavimą.

Nuorodos:

Rodyklė (pagal metus).
(N.B.,  Mokslas, Menas, ir Literatūra (MML)  – Kultūra nuorodos pateiktos kartu su kasdieniniais numeriais nuo 1949 iki 2007 m.  Nuo 2008 m., kasdieniniai numeriai ir MML-Kultūros  numeriai pateikti atsikrose ‘stalčiuose’, pagal metus.

Nuo 2008 m., PDF failai pasiekiami tik su slaptažodžiu, kurio gali paprašyti kiekvienas Draugo prenumeratorius.

Draugas paieška, 19092007 m.  (gali pateikti labai daug duomenų;  geriau paieška vykdyti atskirų metų puslapiuose)

Draugas paieška, 20082018 m.

MML Kultūra autorių straipsnių pavadinimo temų duomenų bazė (kol kas tik 2008-2017 m straipsniai)

Draugo archyvo perspausdinti istoriniai straipsniai

Kiti archyvai kur Draugas  randasi (epaveldas, Chronicling America, UIUC):

Epaveldas.lt JPEG archyvas – Draugas

Epaveldas.lt JPEG archyvas – Mokslas, Menas, ir Literatūra

Epaveldas.lt JPEG archyvas – 1996-1997 Draugas anglų kalba

Chronicling America archyvas —  Draugas 19171922

UIUC (Ilinojaus universiteto) archyvas —  Draugas 19171922

Suskaitmenintas archyvas —  Draugas News ir Lithuanian Heritage
(failai prieinami tik Draugas News / LH prenumeratoriams):

Draugas News suskaitmenintas archyvas

Draugas News autorių — straipsnių antraščių — temų duomenų bazė

Lithuanian Heritage sukaitmenintas archyvas

Lithuanian Heritage autorių — straipsnių antraščių — temų duomenų bazė