DRAUGAS Lithuanian World Wide News
ROSSETA VINGEVIČIŪTĖ-WILBUR.
Lietuviai šiapus ir anapus Atlanto buvo liudininkais neįtikėtinų Lietuvos istorijos pokyčių, vykusių per paskutinius keturis dešimtmečius. Bet tarp mūsų yra ir lietuvių, kurie buvo pačiame reikšmingų permainų centre, kurie buvo tiesioginiai daugybės neįtikėtinų ir dramatiškų istorijų dalyviai.
Vygaudas Ušackas, buvęs Lietuvos ambasadorius JAV ir Jungtinėje Karalystėje, buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, buvęs Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis Afganistane ir ambasadorius Rusijoje, turi vieną įspūdingiausių CV ne tik Lietuvoje. Kitą savaitę jis Amerikos lietuviams pristatys savo naujausią projektą – atsiminimų knygą „Diplomatinė misija: nuo Skuodo iki Baltųjų Rūmų“.
Prieš porą metų miręs V. Ušacko tėvas per daug metų sukaupė aštuonias dideles bylas medžiagos apie savo sūnų, o tolimas diplomato giminaitis, „Vagos” leidyklos redaktorius Deividas Petrošius ragino rašyti atsiminimus dar po darbo ES ambasadoje Maskvoje. Artėjant 60 metų jubiliejui, V. Ušackas nusprendė užuot padovanoti balių draugams, pasidovanoti knygą. Beje,tai pirmoji Lietuvoje išleista knyga su skaitmeniniu kodu.
Ušackas tvirtina neplanuojantis grįžti į diplomatinę tarnybą ar politiką,todėl knygoje galėjo papasakoti istorijas, apie kurias iki šiol niekas nežinojo. Apie laiku sulaikytą profesoriaus Vytauto Landsbergio laišką Prezidentui Bill Clinton, apie medžioklę su Prezidentu Algirdu Brazausku ir Zbigniew Brzezinski bei šernus, vardu Molotov ir Ribbentrop, apie Karibų jūroje sulaikytus Lietuvos jūreivius, apie trumpai Vladimiro Putino taksistu tapusį buvusį Vokietijos kanclerį Gerhard Schröder ir daugybę stulbinančių istorinių sutapimų bei poelgių.
Susitikimuose su skaitytojais ambasadoriaus dažnai klausia, kodėl pavadinime nustatytas kelias nuo Skuodo, kuriame jis gimė ir augo, iki Baltųjų Rūmų Washingtone. V. Ušackas pusiau juokais, pusiau rimtai sakė, kad Maskva ar Kabulas knygos pavadinime gal nebūtų tokie patrauklūs, bet metai Rusijoje ir Afganistane yra ne mažiau svarbūs ir įdomūs nei metai Washingtone ir Londone. Kai skaitai tai, kas sudėta į kelis šimtus knygos puslapių, vėlgi suvoki, kokie svaiginantys buvo paskutiniai Lietuvos istorijos dešimtmečiai, ir kaip vienam žmogui buvo lemta atsidurti itin reikšmingose pozicijose. Bet mūsų pokalbis buvo ne tiek apie knygą, kiek apie šių dienų pasaulio iššūkius.
Draugiškiausi Rusijos gyventojai – Sibire
Kai 2013 m. V. Ušackas buvo paskirtas ES ambasadoriumi Rusijoje, tai buvo vertinama kaip drąsus akibrokštas.
„Įspūdingiausias palyginimas, kurį per tuos metus girdėjau, – kai vienas europietis, garsios pasaulinės kompanijos atstovas, duodamas interviu ‘Moscow Times’ Briuselio sprendimą siųsti lietuvį atstovauti ES Maskvoje prilygino žydo siuntimui į Iraną atstovauti Jungtinėms Tautoms“, – rašo buvęs diplomatas.
Jis buvo ne tik lietuvis Maskvoje, betir tremtinio anūkas, ir vienas iš misijos „Misija Sibiras“ organizatorių, V. Ušackas teigia rusų dvasios, apie kurią dažnai kalbėdavo romantiškai nusiteikę vakariečiai, taip ir neatradęs. Bet atradimu tapo tai, kad vyresnės kartos rusai inteligentai dar jaučia pagarbą Baltijos valstybėms, nes mėgdavo atostogauti Palangoje, Druskininkuose ar Jūrmaloje, gijaunesnės kartos rusai, ypač gyvenantys Maskvoje ar Sankt Peterburge, tokių sentimentų neturi. Jie „pasikėlę“, daugelis palaiko V. Putiną, nes mano, kad Rusija Borico Jelcino metu buvo pažeminta, o V. Putinas įvedė tvarką, todėl atleidžia jam jo griežtą ranką. Jiems atrodo, jog V. Putinas sugrąžino Rusijos didybę ir autoritetą. Kilnią ir šviesią sielą ambasadorius sakė atradęs Sibire, nes dauguma sibiriečių yra ne rusai – vokiečiai, ukrainiečiai, lietuviai, lenkai, net graikų sutiko. Pasak jo, daug šviesių žmonių Tomske, Krasnojarske.
Kalbėjomės Pergalės dienos iškilmių Maskvoje savaitę, todėl buvo įdomu, ar pašnekovas prisimena ypatingus tos dienos minėjimus savo gyvenime ir karjeroje. V. Ušackas papasakojo, kaip gavo nuobaudą už tai, kad, būdamas studentu, užuot dalyvavęs parade, išvažiavo pas šeimą į Skuodą.
Prisiminė ir interviu BBC žurnalistei Maskvoje, kuriame aiškino, kad lietuviams ir kitiems Baltijos šalių gyventojams Antrojo pasaulinio karo pabaiga nereiškė pergalės, jos teko laukti daug ilgiau. Sovietų Sąjungos ir Rusijos lyderiams, ypač V. Putinui, Pergalės diena – pagrindinis atramos taškas. Kone vienintelė diena, skatinanti pasididžiavimą savo valstybe, nes, anot buvusio ES ambasadoriaus, rusai nelabai kuo turi didžiuotis. Jie turi du draugus – naftą ir dujas, o didžiausias pasididžiavimas – pergalė Antrajame pasauliniame kare, ir V. Putinas tuo sumaniai spekuliuoja.
Afganistano šešėlis Vakarų pažaduose Ukrainai
Ambasadoriaus pasakojimas apie darbą ES pasiuntiniu nuolatinių konfliktų šalyje galėtų tapti puikiu televizijos serialu, siužetas būtų įdomesnis netgi nei populiaraus „Netflix“ serialo „The Diplomat“ su Keri Russell. Noriu palikti krikščionio afgano gelbėjimo, ES atstovybės apšaudymo ar vakarų Pietų Korėjos ambasadoje detales būsimiems knygos skaitytojams.
Su V. Ušacku kalbėjomės apie neišmoktas ar ignoruojamas Afganistano pamokas. Afganistanas geriausias pavyzdys to, kad, net išleidus trilijardą dolerių, nesukursi demokratinės valstybės.
Kad gyvename globalizacijos amžiuje, liudija tai, jog būtent Lietuvos diplomatui buvo patikėta atstovauti ES interesus tokioje sudėtingoje valstybėje, ir tai, kad Lietuvos diplomatas iki šiol jaučia atsakomybę ir gėdą dėl to, kokioje situacijoje Vakarų valstybių koalicija paliko Afganistaną. Jam skaudu dėl apleisto JAV ir Europos įdirbio, iššvaistytų milijardų dolerių ir eurų, dėl tūkstančių žmonių, žuvusių per 10 metų, bei apgailėtinos moterų padėties.
Dabar buvęs diplomatas mato Afganistano atgarsius ir Vakarų valstybių politikoje dėl Ukrainos. V. Ušackas sako, kad jo draugai europiečiai ir amerikiečiai supranta jo atsargų požiūrį į Ukrainai teikiamus pažadus. Retorika Ukrainos atžvilgiu jam primena pažadus Afganistano kovotojams prieš Talibaną, kai Vakarai žadėjo būti su jais iki galo, iki pergalės, nors niekas tiksliai neapibrėžė, kaip ta pergalė turi atrodyti, Afganistane vietoj pergalės laukė nusižeminimas, ir Vakarais tikėję žmonės buvo palikti.
„Kas bus laikoma pergale Ukrainoje? – klausia patyręs diplomatas. Vladimiro Putino nuvertimas, kaip svaičioja kas nors Lietuvoje, buvusiu sienų atstatymas, ar tiesiog tolesnio karo sustabdymas.“
Ušackas sutinka, kad Joe Biden administracija daug pasiekė, skatindama europiečius dėti daugiau pastangų, tačiau tokia lyderystė buvo labai ribota. Daug kalbėta apie pergalę, būta didelių lūkesčių, bet būtent Vakarai laikė ukrainiečių rankas surištas, laiku neskyrė nei F-16, nei tolimo nuotolio raketų.
Ambasadorius aiškino, kad nuo karo pradžios privačiuose pokalbiuose ukrainiečiams tvirtino, kad reikia rasti tinkamą momentą deryboms, tada, kai esi stiprioje pozicijoje, nes iš patirties Afganistane žino, kokios yra pasekmės, kai tinkamas momentas deryboms yra neišnaudotas.
„Kai atvykau į Afganistaną 2010 m. NATO pajėgos Afganistane siekė 120 tūkstančių, iš kurių apie 90 tūkstančių buvo iš JAV ir amerikiečiai, ir NATO turėjo itin stiprias pozicijas. Talibanas kontroliavo mažą teritoriją, buvo nustumtas į šalies gilumą,“ – pasakojo buvęs ES pasiuntinys Afganistane.
„Talibanas jau siuntė signalus, jog nori derėtis, bet mano draugai, amerikiečiai generolai ir diplomatai, negavo leidimo kalbėtis su jais. Ir Prezidentas Barack Obama, ir valstybės sekretorė Hillary Clinton manė, kad tokia stipri valstybė kaip JAV neturi derėtis su niekingu Talibanu. Kai Donald Trump pagaliau pradėjo derybas, Afganistane buvo likę tik 30 tūkstančių, ir Talibanas buvo geresnėje pozicijoje. Ir žinome, kaip baigėsi“, – su jaučiama nuoskauda aiškino V. Ušackas.
Trump prezidentavimas – naudingas sukrėtimas Europai ir NATO
JAV yra šalis, kurioje ambasadorius, po Lietuvos, jaučiasi geriausiai. Jo dukra, jos vyras ir du anūkai gyvena New Jersey, ir V. Ušackas su žmona Loreta čia praleidžia nemažai laiko. Paklaustas, kaip vertina dabartinę situaciją šalyje, jis sakė, jog Amerika visada buvo susiskaldžiusi, tik dabar viskas ypač užaštrinta. Stebėti Amerikos virsmą jam labai įdomu.
Baigęs Vilniaus Universitetą, būsimas diplomatas parašė mokslinį darbą apie Thomas Jefferson, kuris turėjo daug įtakos ir jo paties politinei filosofijai. Bet praėjusio šimtmečio devintojo dešimtmečio pabaigoje V. Ušackas turbūt net negalvojo, kad kažkada dirbs Lietuvos ambasadoriumi JAV ir bus laikomas šios šalies politikos ekspertu Europoje.
Ambasadorius sako, kad galima D. Trump mėgti ar nemėgti, jis pakeitė politikos žaidimo taisykles ir vidaus, ir užsienio politikoje, bet per kelis antros jo kadencijos mėnesius jis padarė NATO daugiau nei bet kas per daugiau nei 75 aljanso egzistavimo metų.
„D. Trump prikėlė Europos lyderius iš geopolitinio letargo, sako patyręs diplomatas. Jis sutinka su dabartiniu JAV prezidentu, jog viena šalis negali dengti 70 proc. NATO biudžeto. Todėl dažnai agresyvūs D. Trump pareiškimai yra naudingi ta prasme, kad europiečiai apie būtinybę skirti daugiau lėšų gynybai pradėjo ne tik kalbėti seminaruose ir konferencijose, bet ir priimti realius sprendimus.
Ušackas taip pat tikisi, jog lazda nebus perlenkta į kitą pusę, ir JAV interesai bei karinės pajėgos bus išlaikyti Europoje. Jis citavo RAND korporacijos ir Kiel instituto atliktą studiją, kurioje išdėstyta, kad karo atveju norint apginti Europos pasienį su Rusija, reikėtų apie 300 tūkstančių gerai ginkluotų ir apmokytų kareivių. Akivaizdu, kad Europoje tokių pajėgumų nėra ir nebus dar ilgai. JAV senajame žemyne turi apie 120 tūkstančių karių ir galėtų pritraukti jų daugiau realaus karo situacijoje.
Buvęs ministras ir diplomatas aiškino, kad reikia pragmatiškai vertinti savo interesus. Ir Lietuvos, ir Europos saugumas yra susijęs su JAV.
„Todėl teks atidėti į šalį nepriimtinus ir nepatogius pareiškimus, teks susitaikyti su nemaloniomis situacijomis. Džiugu, kad yra Vokietija, kuri įkūrė brigadą Lietuvoje, bet Lietuvai JAV tebėra nepakeičiamas saugumo garantas.“
Ušackas sakė suprantantis, jog yra pagrindinės žmogiškosios vertybės – laisvė, padorumas, darbštumas, ištikimybė, meilė artimajam ir savo kraštui, bet reikia nepamiršti pragmatinių tikslų ir interesų.
Viena didžiausių dažnai mūsų pokalbyje minėtų vertybių yra ryšiai su žmonėmis. V. Ušackas dėkingas šviesios atminties Prancūzijos lietuviui, pirmajam Lietuvos ambasadoriui ES Adolfui Venskui, kuris įskiepijo asmeninių santykių svarbą, taip pat su dėkingumu prisimena Amerikos lietuvius Stanley Balzeką Jr ir Juozą Kazicką. Ambasadorius sako iki šiol palaikantis glaudžius ryšius ir su daugeliu įdomių ir reikšmingų jo karjeroje žmonių, ir lengva numanyti, jog jo kontaktų sąrašas yra įspūdingas.
Susitikimai su knygos „Diplomatinė misija: nuo Skuodo iki Baltųjų Rūmų“ autoriumi ambasadoriumi Vygaudu Ušacku vyks gegužės 17 d. 12 val. p. p. Pasaulio lietuvių centre (ŠALFASS renginio metu) ir gegužės 18 d. 1 val. p. p. Ateitininkų namuose.