Iš Arizonos – į senelių gimtinę

Pakruojo rajone – didelės ir darnios Adomaičių šeimos šaknys. Šeimos, kurios, kaip ir daugelio kitų, nariai buvo išblokšti kas – į Rytus, kas – į Vakarus, bet palaikyti tarpusavio ryšį visada buvo svarbu. Šiemet Lietuvoje apsilankiusi jauniausia Eugenijos ir Jono Adomaičių anūkė Nora Burbaitė-Trulsson džiaugėsi, matydama, kaip šalis ir jos giminaičiai per dešimtmečius po sovietinės priespaudos suklestėjo ir išaugo.     

Audronė V. Škiudaitė.

Eugenijos ir Jono Adomaičių didelės ir darnios šeimynos šaknys – Laitiešinių kaime (dabar Pakruojo r.). Joje užaugo net devyni vaikai: Veronika (vėliau Zuokienė, 1896–1990), Pranas (1897–1987), Genovaitė (Navickienė-Žičevičienė, 1902–2010), Aleksandra (vėliau Petrauskienė, 1904–1986), Jonas (1906–1985), Domas (1909–2010), Felicija (Salickienė, 1911–2011), Emilija (Jarašūnienė, 1913–1983), Donata (Burbienė, 1918–2003). Tėvų ūkio paveldėtojas Pranas prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo išvykęs į Ameriką, grįžo ir, artėjant antrajai sovietinei okupacijai, pasitraukė vėl kartu su chemijos mokslus Kauno universitete studijavusiu broliu Domu bei jauniausiąja iš Adomaičių – Donata. Yra proga pašnekėti apie šią šeimą, nes Lietuvoje šią vasarą lankėsi Donatos dukra Nora su savo dukromis Natalia ir Anjelica iš Arizonos.

Šių eilučių autorei, kuri taip pat augo tose apylinkėse, kur yra Adomaičių šaknys, Čikagoje buvo tekę bendrauti su Domu Adomaičiu, kuris buvo aktyvus Čiurlionio galerijos globėjas, laikraščio „Lietuvių balsas“ vienas iš leidėjų bei politinių komentarų autorius. Lietuvai atgavus nepriklausomybę gimtinėje bendromis jėgomis išleidome jo straipsnių rinktinę bei jo, chemiko, pastebėjimų apie sveikatą brošiūrėlę. Be to, Lietuvoje su D. Adomaičiu perleidome jo žmonos solistės Sofijos Pusdešrytės-Adomaitienės plokštelę, kurios dalis tiražo buvo padovanota Muzikos ir teatro muziejui Vilniuje. D. Adomaitis buvo vienas iš jo gimtosios Pašvitinio apylinkės monografijos mecenatų. Finansavo savo dėdės, motinos brolio, teisininko Motiejaus Čepo (Vinco Kudirkos ir kitų XIX a. šviesuolių bendražygio), kuris jį išleido į mokslus, prisiminimų knygą. Okupacijos metais nuolat rėmė gimines, likusius Lietuvoje.

Iš čia likusiųjų sunkiausia dalia teko Felicijai Adomaitytei-Salickienei, kuri buvo mokytoja. Jos vyras Antanas Salickas buvo Pašvitinio mokyklos vedėjas. Tik todėl abu buvo ištremti į Sibirą. Pakely­je mirė jų vienintelė dukrelė Godutė. Į Lietu­vą Felicija po 13 metų grįžo visiškai viena, nes tremtyje mirė ir jos vyras. Grįžusią į tėvynę Feliciją Kaune globojo sesers Emilijos Adomaitytės-Jarašūnienės dukra Dalia Storpirštienė.

Adomaičių palikuonys iki šiol artimai bendrauja – Amerikoje gyvenantieji nuolat lanko likusius Lietuvoje, neužmiršdami savo šaknų. Prieš trylika metų gimtinėje, pas Genovaitės Adomaitytės anūkę Auksę Švereikaitę-Pulkienę, vyko „didysis“ suvažiavimas, o šiemet gimines Lietuvoje aplankė Donatos Burbienės dukra Nora Burbaitė-Trulsson iš Arizonos su savo dukromis Anjelica Trulsson ir Natalia Trulsson. Pagal seną pažintį su Adomaičiais nutariau pasidomėti šiemetinėmis kaimynų viešniomis iš Amerikos, tad pakalbinau p. Norą, ir ji mielai sutiko papasakoti apie save ir savo šeimą.

Nora Burbaitė-Trulsson apie savo šeimą

„Rugpjūčio mėnesį mano dukros Natalia Trulsson, Anjelica Trulsson ir aš patyrėme didžiulį džiaugsmą – apsilankėme Lietuvoje, kur susitikome su giminaičiais iš mano mamos pusės, – parašė p. Nora. – Laiką leidome Vilniuje, Kaune, prie Nemuno, ir Šiauliuose – visur drauge su šeimos nariais, kurių nebuvome matę nuo paskutinės mūsų kelionės į Lietuvą 2012-aisiais.

Man visada buvo svarbu išlaikyti ryšį su savo šeimos šaknimis ir giminėmis, dabar tai svarbu ir ma­no suaugusioms dukroms. Mano šviesios atminties tėvai buvo Lietuvos diasporos dalis – jie pabėgo iš šalies Antrojo pasaulinio karo metu. Jie mane ir mano seserį Mary Burbaitę užaugino taip, kad žinotume savo paveldą.

Mano tėvas Kostas Burba gimė 1916 m. Kazanėje, Rusijoje, kur jo tėvai Vladas Burba (1891–1969) ir Jeka­terina Novikova studijavo mediciną ir pradėjo savo karjerą. Po Rusijos revoliucijos Vladas, Jekaterina ir Kostas 1923 m. persikėlė į Mažeikius, kur abu jauni gydytojai įkūrė modernią ligoninę, veikiančią iki šiol (Vladui Burbai už nuopelnus sveikatos srityje Mažeikiuose yra pastatytas biustas, jo vardu pavadinta gatvė ir jam suteiktas garbės piliečio vardas – aut. past.). Mano tėvas Kostas augo daugiausia Mažeikiuose, bet mokėsi ir internatinėje mokykloje Rygoje, Latvijoje. Kaune jis studijavo elektros inžineriją, kur ir sutiko mano mamą.

Mano mama Donata Adomaitytė gimė 1918 m. kaimo vietovėje prie Šiaulių, Eugenijos Čepaitės Adomaitienės ir Jono Adomaičio (jis buvo Pašvitinio valsčiaus valdybos iždininkas. Red.) šeimoje. Ji buvo jauniausia iš devynių vaikų. Mano tėvai susipažino grybaudami miškuose prie Kauno ir 1942 m. susituokė. Mano sesuo Marytė gimė 1944 m. Mažeikiuose, kur tuo metu gyveno Donata ir Kostas.

1944 m. Donata ir Kostas su trijų mėnesių dukrele pabėgo nuo sovietų. Mano mamos ir tėčio tėvai nutarė pasilikti Lietuvoje. Donata, Kostas ir Marytė (Mary) gyveno perkeltųjų asmenų stovyklose Osle (Norvegija), Linze ir kitose Vokietijos vietose, kol 1948 m. atvyko į Jungtines Valstijas ir apsigyveno Čikagoje. Kostas tapo licencijuotu elektros inžinieriumi ir didžiąją savo karjeros dalį dirbo Argono nacionalinėje laboratorijoje netoli Čikagos bei Jungtinių Valstijų Energetikos departamente. Mama dirbo „Zenith“ fabrike iki mano gimimo 1956 m.

Kai man buvo ketveri, persikėlėme į Čikagos priemiestį. Mary mokėsi Riverside-Brookfield vidurinėje mokykloje ir Illinois universitete Urbana-Champagne.

Aš lankiau Lyons Township vidurinę mokyklą ir Arizonos valstybinį universitetą, kur studijavau žurnalistiką.

1987 m. ištekėjau už Jorgen Trulsson, gimusio Švedijoje, ir mes susilaukėme dviejų dukterų – Natalios ir Anjelicos. Jis mirė 2014 m.

Mano sesuo Mary 2003 m. išėjo į pensiją, citologe dirbusi Čikagos sveikatos taryboje ir Illinois sveikatos departamente.

Šiandien aš toliau dirbu laisvai samdoma rašytoja Scottsdale, Arizonoje, o Mary gyvena netoliese – ji persikėlė į Arizoną 2020 m.

Šių metų kelionė į Lietuvą man buvo svarbi, nes esu jauniausia iš 19 pusbrolių ir pusseserių iš mamos – Adomaičių – giminės, o kai kurie jau yra išėję Anapilin. Tai buvo mano ketvirtoji kelionė į Lietuvą (anksčiau lankiausi 1976, 1992 ir 2012 m.), ir ji suteikė man didžiulį džiaugsmą, kai mačiau, kaip šalis ir mano giminaičiai per dešimtmečius po sovietinės priespaudos suklestėjo ir išaugo.

Šįkart džiaugėmės pilimis, muziejais, kavinėmis, meno galerijomis, ekskursijomis, parduotuvėmis, istorinėmis vietomis ir nuostabiu kraštovaizdžiu. Tačiau svarbiausia – leidome laiką su brangiais giminaičiais“.

Apie žurnalistę Norą

Atsiverčiau Noros Trulsson internetinį puslapį ir viską apie ją sužinojau: „Prieš tiek metų, kiek net nenoriu prisipažinti, įsimylėjau Amerikos pietvakarių dykumas ir iš Čikagos persikėliau į Arizoną. Nuo tada daugelį metų rašiau apie architektūrą ir dizainą, keliones, gyvenimo būdą, žmones, tvarumą bei kitas temas vietinei, regioninei ir nacionalinei spaudai bei interneto portalams. Buvau viena iš steigiamųjų redakcinių komandų narių kuriant žurnalus Phoenix Home & Garden, Southwest Passages ir Sources+Design, taip pat esu knygos „Taliesin West: At Home With Frank Lloyd Wright“ (Rizzoli leidykla) autorė. Taip pat esu bendraautorė trijų dizaino knygų – „Desert Southwest“ (Bantam Books), „Desert Southwest Gardens“ (Bantam Books) ir „Living Homes: Sustainable Architecture and Design“ (Chronicle Books).

Gyvendama ir dirbdama Scottsdale, Arizonoje, kaip architektūros ir dizaino žurnalistė esu rašiusi apie gyvenamuosius, komercinius ir viešuosius pastatus, interjerus bei kraštovaizdžius visame JAV Vakaruose. Mano straipsniai buvo publikuoti žurnaluose Phoenix Home & Garden, California Homes, Iconic, Sources for Design, Sunset, Vegas Seven, Modern Luxury Scottsdale, Modern Luxury Scottsdale Interiors, Renovation Style, Beautiful Homes, Western Interiors and Design, Tucson Home Magazine, Phoenix Magazine, Garden Design, Architecture Las Vegas ir daugelyje kitų leidinių. Stengiuosi, kad temos būtų prieinamos ir suprantamos, kad pasakojimai būtų žmogiški ir įtraukiantys.

Kaip kelionių po Arizoną autorė esu rašiusi apie viską – nuo laukinių asilų, klajojančių Oatmano gatvėmis, ir neaiškios chimichangos istorijos iki didingojo Didžiojo kanjono bei savanoriškos veiklos mylimiausiuose Arizonos valstijos parkuose. Mano kelionių straipsniai pasirodė žurnaluose Sunset, VIA, GMC Magazine, U.S. Airways, Arizona Highways, Chicago Tribune, United Airlines Hemispheres, Westjet’s Up!, Valley Guide ir kituose leidiniuose. Be to, mano kelionių po Arizoną straipsniai publikuoti daugelyje kelionių gidų, įskaitant Arizona Official State Visitor’s Guide, Visit Phoenix: Official Travel Guide to Greater Phoenix, Gilbert Guide, Discover Salt River ir Experience Sedona Official Visitors Guide“.

Grįžusi iš Lietuvos Nora leidosi į naują kelionę – piligriminę Ispanijoje, tad, žinoma, Amerikos žiniasklaidoje netrukus pasirodys dar vienas jos pasakojimas.