Ieško lietuvių, išsibarsčiusių po visą pasaulį

Kad ir kur gyventų lietuvis, jis vis tiek išlieka lietuviu. Tuo įsitikinę Vladas ir Irma Linauskai, savo rengiamose TV laidose besistengiantys sujungti du lietuvybės krantus – tautiečius Lietuvoje ir lietuvius pasaulyje.

LINA VAITIEKŪNAITĖ

„Mano meilė Lietuvai atgimė ir netgi sustiprėjo tada, kai su šeima iš vykau iš jos gyventi ir dirbti į Jungtinę Karalystę 2009 metais. Vertinu lietuvybę, bet kartu esu pasaulio žmogus, kuriam rūpi dvasiniai dalykai. Tu gyveni visuomenėje, bet pats savo viduje turi paslaptį ir ieškai savęs. Todėl tik atvykęs į Angliją, supratau, kad manyje tapatybės pradas tiesiog rėkia. Lygindamas save su kitomis tau tomis ir kultūromis, pamačiau, kad nebesu ‘pas save’ ir saugioje vietoje – esu kultūriniame šoke ir ieškau savęs“, – pirmuosius gyvenimo me tus užsienyje prisimena prodiuseris Vladas Linauskas, jau 15 metų su žmona Irma šio ieškojimo atsakymus renkantis ir dėliojantis dokumentiniuose filmuose bei TV laidose.

Svarbiausia – neužmiršti tapatybės

Prieš dešimt metų grįžę į Lietuvą jie ieškojo lietuvių, išsibarsčiusių po visą pasaulį. Vladas sako, kad Lietuva ir visas pasaulis yra glaudžiai susiję. Todėl dabar stengiasi sujungti du lietuvybės krantus – tautiečius Lietuvoje ir lietuvius pasaulyje.

Jis atkreipia dėmesį, kad jau Pasaulio Lietuvių Bendruomenės 1949 m. paskelbtoje Lietuvių chartijoje buvo pabrėžiama, kad lietuvių kalba ir tapatumas yra pagrindinis motyvas, dėl ko tauta yra gyva. Dokumentas kvietė visus, nesvarbu, kur gyvenančius lietuvius, puoselėti ir ugdyti tautinį solidarumą, saugoti lietuvybę.

„Pradėjus gyventi Jungtinėje Karalystėje, tapatybė visų pirma atsirado mumyse, nes reikėjo išsiaiškinti ir suprasti, kas mes patys esame. Tada tapo svarbu sužinoti, ar panašiai kaip mes mąsto ir jaučiasi kiti tautiečiai. Todėl per tapatybės sąvoką pradėjome kalbinti kitus ten gyvenančius lietuvius. Matėme, politinis požiūris ir pomėgiai gali skirtis, bet vis tiek visada grįžtame prie tų pačių šaknų. Supratau, kad tai yra vienybės faktorius, per kurį reikia mums ir toliau vienytis“, – pasakoja lietuvis. Pradėjus filmuoti taip pat nebuvo sunku prakalbinti pašnekovus, nes ši tema viliojo, daugelis jų norėjo garsiai pasakyti savo mintis.

2013 m., kai pabandė ir pamatė, kad tautiečių, norinčių kalbėti apie tapatybę yra, įkūrė ir Anglijoje registravo lietuviškojo tapatumo puoselėjimo ir Lietuvos vardo garsinimo TV gamybos kompaniją „Tapatybė.lt“. „Paradoksali situacija gavosi, kad mūsų UAB pradėjo tarnauti viešam interesui, – darbų pradžią linksmai prisimena V. Linauskas. – Taip buvo lengviau tvarkyti ir visus biuro kratinius reikalus.“

Lietuvos žiūrovams rūpi

Tais pačiais metais Lietuvoje pasirodė ir jų kuriama TV laida „Tapatybė.lt“, kuri buvo pirmoji, rodanti užsienio lietuvių aktualijas.

Kas mums yra lietuvybė? Ar tai gyvenimas, neišvykstant iš Lietuvos? O galbūt lietuvybė yra drąsa garsinti Lietuvos vardą pasaulyje sąžiningu darbu ir naujais atradimais? – kėlė klausimus laidos kūrėjai ir kvietė plėtoti viso pasaulio lietuvių ryšius, ragino puoselėti geriausias tradicijas, tapti šiuolaikinio pasaulio dalimi, neprarandant tautinio paveldo išskirtinumo. Ieškodami atsakymų, jie pradėjo pasakoti apie Lietuvą pasaulyje ir pasaulį Lietuvoje. Šių klausimų jie klausė ir diskutavo ne tik su užsienyje gyvenančiais lietuviais, tuo metu vadintais tik emigrantais. Apie lietuvišką tapatybę taip pat buvo kalbinami visuomenininkai, politikai, diplomatai, muzikantai, sportininkai ir kiti asmenys, gyvenantys Lietuvoje.

„Iš Lietuvos sulaukėme gero gesto, nes dvejus metus mums leido rengti ir rodyti šią laidą per visuomeninį LRT Lituanica kanalą. Viską darėme nemokamai – tik už savo lėšas, – paaiškina laidos autorius. – Žinodami, kad reikia sukurti turinį, kuris būtų svarbus visuomenei, kreipėmės į privačius verslininkus, kad jie mus remtų. Tiesiog siūliau, kad jie čia savo veiklą integruotų. Ir mums pavyko! Jie tapo daugiau nei rėmėjais, nes kartu padėjo šviesti visuomenę.“

Prodiuseris pripažįsta, kad teko rizikuoti – bandyti ir kurti ne komercinį produktą. Tačiau tai pasiteisino ir į priekį vedė jau pasiekti rezultatai – laidą žiūrėdavo užsienyje gyvenantys tautiečiai! Jie gerai anonsuodavo reportažus draugams ir giminaičiams Lietuvoje.

Laidos kūrėjams Vladui ir Irmai buvo rizika dar ir dėl to, kad nei vienas jų nemokėjo profesionaliai nei filmuoti, nei montuoti. Čia vėl padėjo noras ir geras užsispyrimas – jie patys mokėsi ir tobulėjo. Matė, kad jais pasitiki, todėl reikėjo nenuvilti ir atkakliai stengtis. Ką galėjo dėl to padaryti? Kaip suvienyti bendruomenes? Buvo žinios, kurios visiems svarbios ir įdomios.

Todėl laidą „Tapatybė.lt“ 2015 m. tame pačiame TV kanale pakeitė „Pasaulio lietuvių žinios“,  kurios idėja, pasak Vlado, gimė metais anksčiau: „Aš tikėjau ir mačiau, kad kažkas bus. Ir pavyko, nes per septynis sezonus parengėme berods 300 laidų“. 2019 m. ši laida tapo TV žurnalo „Pasaulio Lietuva“ rubrika, 2021 m. – startavo ir „Delfi TV“ internete. Svarbiausias tikslas visada išliko tas pats – joje naujienas rengdavo ir TV žiūrovus supažindindavo patys Lietuvos diasporos atstovai.

Bendruomenės kuria turinį

Laidos autoriai prisimena, kaip per pirmąjį sezoną tobulėjo visi. Iš pradžių, gavusios prašymą savo žinias siųsti video formatu, bendruomenės nustebdavo – sakydavo, kad tarp jų nėra žurnalistų ir nesugebės. Tai buvo iššūkis, tačiau diasporos naujienų laida tokiu būdu skyrėsi nuo kitų laidų. Jos komanda lankydavo bendruomenes Europoje ir mokydavo tiesiogiai, patarimais dalindavosi internetu gyvai ir sutardavo, kad tautiečiai atsiųstų lydraštį ir trijų dalių video medžiagą. Pirmąjį pusmetį tikrai būdavo blogai nufilmuotų darbų, tačiau komanda video sumontuodavo, tekstą suredaguodavo ir „Pasaulio lietuvių žinioms“ padarydavo 3 minučių reportažą.

„Didžiausias džiaugsmas būdavo, kai mūsų bendradarbiai pasakodavo, kad jų reportažą pamatė ir iš džiaugsmo apsiverkė, pavyzdžiui, Plungėje gyvenanti močiutė, nes ji anūkų buvo nemačiusi jau daugelį metų, o čia galėjo išvysti, ką jos vaikai veikia. Mes supratome, kad šis darbas pasiekia tikslą – žmonės teikia žinias apie save ir visuomenė jas žiūri. Tai motyvavo mus visus“, – apibendrina V. Linauskas.

„Pasaulio lietuvių žinių“ pagrindine misija tapo ne tik informuoti, bet kartu įveiklinti lietuvių bendruomenes, kad jos turėtų, ką parodyti. Susidomėjusiųjų buvo daug, o laidos kūrybinė grupė neturėjo tiek jėgos ir galimybių visus aplankyti. Visi suprato, kad reikalinga tam tikra bazė, kurioje viskas sudėta, susisteminta ir parodyta, ką daro Amerikos, Australijos, Europos ar dar kito krašto lietuviai. Bendro darbo rezultatai pa rodė, kad bendruomenės tai „įkirto“ – viena pamatė, kad kita tautiečių grupė padarė ir pavyko. Tada ir ji pa bandė, ir jai pasisekė.

„Dar šiandien prisimenu, kaip 2015 m. iš Argentinos gavome pirmą reportažą – video medžiagą apie tautinius šokius. Tąkart ‘kreivai’ buvo parašyta, bet suredagavome ir pavyko! Šis darbas man buvo ženklas – iš taip toli lietuviai stengėsi, nes jiems buvo svarbu, ką jie daro.“

Kas sudaro komandą?

„Aš ir Irma – mes dviese Lietuvoje arba Anglijoje (ten registravome įmonę, mokame mokesčius) ir visi kiti – pasaulio lietuviai reporteriai, – tvirtai atsako Vladas, paklaustas, kas rengia už Lietuvos sienų gyvenančių tautiečių žinias. Jeigu pagrindiniai laidos autoriai įgyvendina projektą, kuriam reikia didesnės komandos, tada prie jų prisijungia daugiau specialistų. – Aš turiu visą techniką, kurią per šiuos metus sukaupiau, todėl lieka tik žmogų ir jo idėjas priimti.“

Taip prasidėjo ir TV žygis per lietuvių bendruomenes, trukęs nuo 2018 m. pavasario iki 2019 m. rudens, kada komanda aplankė 40 Europos miestų ir ten gyvenančius lietuvius. Jo dienoraščius visuomenė galėjo stebėti svetainėje LRT.lt ir LRT „Facebook“ paskyroje.

Vėliau svarbiausios akimirkos sugulė į dokumentinį serialą „Misija – Pasaulio Lietuva“, kurį 2019–2020 m. pamatė ir TV žiūrovai.

Diaspora svarbi ir Lietuvos dainininkams

Kelionės vedliu ir naujo serialo vedėju tapo dainininkas Andrius Mamontovas, kuriam šis projektas tapo galimybe betarpiškai pabendrauti su diasporos lietuviais. Prodiuseris pa aiškina, kad Lietuvai atgavus nepriklausomybę jis pirmasis kaip dainininkas išvyko ir tobulėjo užsienyje. Dainininkas bendravo su Dariumi Polikaičiu Čikagoje, įrašinėjo albumus Lenkijoje ir kt., todėl diasporai jautė sentimentus ir tam tikrą skolą. Kelionės formatas jam patiko, todėl prisijungė, galima sakyti, netyčia, bet labai natūraliai.

Kartu su TV komanda važiuodamas dainininkas lankė bendruomenes ir kalbino jų narius, koncertavo. Su pašnekovais pristatydavo nežinomas bendruomenių istorijas, supažindindavo su jų aktualijomis, rodydavo svarbiausias tautiečių vietas, iš kartos į kartą perduodamą lietuvių paveldą.

Vėliau A. Mamontovą pakeitė kitas dainininkas Edgaras Lubys, kuris taip pat padėjo geriau pažinti pasaulio lietuvius.

Ir vieną, ir kitą dainininką dar kalbino pats Vladas Linauskas – klausė, ką jiems asmeniškai reiškia lietuvio tapatumas. Pavyko parengti po 20 pokalbių, kuriuos pamatė ir TV žurnalo „Pasaulio Lietuva“ žiūrovai.

Lankosi visuose žemynuose

Apie diasporos gyvenimą pasakojančią TV dokumentiką nuo 2019 m. sujungė TV žurnalas „Pasaulio Lietuva“. Pradėjo rodyti informacinę laidą apie pasaulio lietuvių aktualijas, kurioje vedėjas pristato temas ir herojus, lietuvių bendruomenės – savo aktualijas.

Per dešimt metų TV laida apkeliavo lietuvių bendruomenes įvairiuose žemynuose. Komanda jas lankė Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikose, taip pat pasiekė Australiją ir Afriką. Jiems labai padėjo ir vietos lietuviai. Prodiuseris prisimena, kaip viena tautietė pravažiavo visą Afriką ir kelionės metu vis teikdavo žinias apie lietuvius, kuriuos ji ten sutikdavo. „Pasaulio lietuvių žinių“ reportažai būdavo įspūdingi. Šiuo ir kitais atvejais laida traukė lietuvius kaip reporterius, nes jie žinojo, kad tai vienintelė laida, kuri apie juos kažką parodys.

Vladas taip pat prisimena, kad jų komandos apsilankymas Jungtinėje Karalystėje ir diskusija apie lietuvybę, tautiečių pabuvimas kartu paskatino įkurti ir Portsmuto lietuvių bendruomenę: „Jie pas mus atėjo Andriaus Mamontovo pasižiūrėti ir pasiklausyti. Nufilmavome laidą ir tą patį pavasarį vietos lietuviai mums pranešė, kad bendruomenę įsteigė. Televizija juos sumotyvavo susiburti ir laikytis kartu, veikti kartu.“

„Pasaulio Lietuva“ – tai įdomios ir individualios tautiečių istorijos. Komanda stengiasi parodyti šeimas, kuriose vienas iš jų yra ne lietuvis, bet lietuvybės tapatumas nėra dingęs. „Aplankėme šeimą, kurioje vyras – italas, žmona – lietuvė, o vaikai kalba ir itališkai, ir lietuviškai. Tačiau vyras taip pat išmoko kalbėti lietuviškai, nes jam padėjo meilė žmonai ir tie patys vaikai. Tokių pavyzdžių yra daug. Matome, kad žmogus tikrai turi galimybę pamiršti Lietuvą, bet savo tapatumą išlaiko ir įtraukia kitus šeimos narius ar tautiečius į lietuvių bendruomenę, joje aktyviai veikia.“

Pasak V. Linausko, bendruomenės jaučia motyvaciją kurti visiems skirtą dokumentinį pasakojimą. Todėl TV laidos autoriai kiekvienais metais iš jų sulaukia daug kvietimų apsilankyti. Jos pačios aktyviai dalyvauja, kuriant laidos turinį. Artimiausia kelionė suplanuota į Ispaniją, liepos pradžioje – laukia Lietuvoje tautiečius sukviečiančios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės. Reportažai pasirodys „Lietuvos ryto TV“ rudens sezone, o socialiniuose tinkluose jais dalinsis iš karto.

Kviečia rinktis Lietuvą

TV žurnalas „Pasaulio Lietuva“ yra gyvenimo būdas. Dešimt metų laidos autoriai bandė išsiaiškinti, kas yra lietuviai, gyvenantys užsienyje. Dabar jie atsigręžė ir jiems įdomu, kas yra lietuviai Lietuvoje, kurie draugauja su užsienyje gyvenančiais tautiečiais.

Naująjį sezoną žiūrovų lauks ne tik Lietuvos diasporos veiklos pristatymai. Laidą žiūri pasaulio lietuviai, todėl jiems taip pat bus naudinga pamatyti, kokios galimybės jų laukia įvairiose Lietuvos savivaldybėse.

„Pasaulio Lietuva“ komanda bendradarbiauja ir su Lietuvos savivaldybių asociacija, ir su savivaldybėmis atskirai, todėl nori tautiečius paskatinti įvairiais atvejais rinktis Lietuvą. „Kada turi verslą Čikagoje, gali jį plėsti Azijoje. Tačiau taip pat tu gali rinktis Lietuvą. Norime, kad kraštiečiai kalbėtų apie Lietuvos miestus, kad pasaulio lietuviai matytų mūsų tėvynę. Tada greičiau ją ir pasirinktų, – tvirtina laidos autorius, kuris mato poreikį iš savivaldybių ir užsienio lietuvių, norinčių išlaikyti tarpusavio ryšį. – Taip galime tapti jų tarpininkais ir padėti sujungti pasaulio Lietuvos tautiečius.“

„Anksčiau galvodavome – „išvažiavai arba parvažiavai su visam“. O ką daryti, kai žmogus išvažiavo ir su grįžo, bet po to vėl išvažiavo? Emigravo, reemigravo? Dabar nėra termino. Kada kitoje vietoje atsiranda, vis tiek jis lietuviu išlieka, jo tapatybė nedings ta. Vadinasi, jis – pasaulio lietuvis. Šiuolaikinėje visuomenėje ir yra pasaulio Lietuva“, – įsitikinęs Vladas Linauskas, kviečiantis ją pamatyti ir kitus tautiečius.

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2025 m. birželio 19 d. numeryje, Vol. CXVl Nr. 49)