Virginija Petrauskienė.
Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje, esančioje Marquette Parke, neseniai atsirado naujas paveikslas, vaizduojantis Šv. Mykolą Arkangelą. Šio darbo autorė – dailininkė Ieva Bagdonas. Simboliška, kad Šventasis Mykolas, kuris yra laikomas karių globėju, buvo pasirinktas dabar, kai pasaulyje liepsnoja karai.
Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios klebonas kun. Jaunius Kelpšas „Draugui” sakė, kad Apreiškimo knygoje rašoma, jog šv. Arkangelo Mykolo vadovaujami angelai nugali šėtoną ir nubloškia jį žemėn.
„Dabar, kai pasaulyje yra taip sukilęs ir kritinę ribą pasiekęs blogis – karai, žudynės, žmonių šaudymas gatvėse – reikia kreiptis pagalbos ir apsaugos į Arkangelą Mykolą. Pasaulyje jau antrus metus yra atgaivinta tradicija bažnyčiose kalbėti maldą šiam šventajam”, – sakė klebonas. Jis pridūrė, jog maldą šv. Mykolui Arkangelui 1884 metais sukūrė popiežius Leonas XIII.
Kunigas J. Kelpšas prisiminė I. Bagdonas sukurto paveikslo atsiradimo istoriją. Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje besimeldžiantys amerikiečiai ne kartą jo teiravosi, kodėl čia nesimeldžiama šv. Mykolui Arkangelui? Klebonas tvirtino, jog bažnyčios leidžiamame biuletenyje buvo išspausdintas raginimas parapijiečiams prisiminti šią maldą. Kurį laiką ji buvo kalbama, bet ir vėl užsimiršo. Tuomet buvo nuspręsta, kad šventovėje turėtų būti šio šventojo atvaizdas, o šalia jo – lietuvių ir anglų kalbomis parašytas daugiau nei 100 metų senumo maldos tekstas.
„Kadangi su Ieva ir jos vyru Arvydu esame draugai, paklausiau jos, ar galėtų nutapyti šv. Mykolo Arkangelo paveikslą. Jai sutikus, pradžioje planavome, kad tai turėtų būti freska ant bažnyčios vidaus sienos. Tačiau vėliau nusprendėme, kad vis dėlto reikia tapyto darbo. Ieva jį taip preciziškai nutapė, kad jį pamatę, kai kurie žmonės klausia, ar tai yra spausdinta ant popieriaus? Visada pasakau, kad tai originalus dailininkės darbas”, – kalbėjo klebonas.
Jis pridūrė, kad Ieva dabar rengiasi tapyti dar vieną paveikslą bažnyčiai – tai bus „Gailestingojo Jėzaus” arba dar vadinamo „Dievo gailestingumo” kopija.
Labiausiai norisi piešti
Naujas, lietuvių šventovę puošiantis šv. Mykolą Arkangelą vaizduojantis kūrinys parapijiečiams buvo pristatytas dar vasaros pabaigoje, Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios gimtadienio šventės metu.
Paveikslas yra pakankamai didelis – 1,5 metro aukščio ir 1,2 metro pločio. Drobėje pavaizduotas sparnuotas šv. Archangelas Mykolas rankoje laiko ilgą kardą/durklą, skirtą nugalėti blogį.
Paveikslo autorė, Čikagos meno instituto studentė Ieva Bagdonas sako, kad tai buvo jos pirmasis darbas religine tema. Jį tapant, menininkei kilo daug įvairių minčių ir apmąstymų apie religiją, mūsų tautos kultūros tradicijas, žmonių santykius.
„Religija – tai ne tik mūsų tautos kultūros dalis, daugelio lietuvių gyvenimo pamatas. Man katalikybė, tikėjimas yra ir mano šeimos istorijos dalis. Pamenu, kaip mano močiutė sekmadieniais eidavo į bažnyčią arba melsdavosi namuose. Mano seneliams tas tikėjimas ir maldos buvo didžiulė dvasinė atrama”, – sakė Ieva. Ji pridūrė, jog tapydama šį paveikslą, ji surado savo požiūrio „kampą” ir į kūrinį įdėjo dalelę savo minčių ir tikėjimo.
Norėdami pristatyti „Draugo” skaitytojams Ievą Bagdonas, pakvietėme ją atsakyti į keletą klausimų ir papasakoti apie save.
Ieva, papasakokite, kiek laiko gyvenate JAV? Kaip ir kodėl čia atvykote?
Atvykau iš Lietuvos kartu su savo vyru, kuris gavo gerą darbo pasiūlymą JAV. Prieš tai kurį laiką gyvenau Londone, kur dirbau kvalifikuotą darbą spaustuvėje – buvau grafikos dizainerė ir projektų vadovė. Grįžusi gyventi į Lietuvą, susitikau savo būsimą vyrą Arvydą, kuris taip pat buvo grįžęs iš JAV į Lietuvą ir pasiryžęs visam laikui likti tėvynėje. Kartu nusipirkome namus, bet pagyvenome juose vos 6 mėnesius. Apsvarstę tą jo gautą darbo pasiūlymą, atvykome į JAV. Apsigyvenome Virginia valstijoje, labai gražioje vietoje, šalia kalnų. Ten gyventi buvo tarsi stebuklas – mus supo ne tik nuostabi gamta, bet ir palaikantys draugai, kurie mus globojo, jie pirko mano paveikslus. Man tarsi užaugo sparnai – norėjau dirbti tik tai, kas man patinka – piešti. Iš Virginia valstijos nusprendėme persikelti š Čikagą.
Čia atsikraustėme, ne tiek dėl didesnės Lietuvių bendruomenės, kiek dėl to, kad tikėjome, jog čia turėsime daugiau galimybių tiek vyro karjerai, tiek ir mano svajonėms. Aš norėjau ne tik tapyti, bet ir studijuoti dailę, o Čikagoje tam yra sąlygos. Tačiau taip, šiuo metu esame glaudžiai susiję su bendruomene ir džiaugiamės galėdami sėkmingai bendradarbiauti.
Ką veikiate Čikagoje?
Mano pagrindinė veikla yra tapyba ir mokymasis. Kai mūsų dukrelei Majai sukako dveji metai, įstojau mokytis į Čikagos meno institutą. Jame jau mokausi dvejus metus. Studijos ir mažas vaikas užimdavo beveik visą mano laiką – nedaug jo likdavo tapybai. Tačiau vis prisimenu vieno dėstytojo žodžius. Jis pasakė, kad yra dailininkų, kurie per savo karjerą nupiešia tūkstančius paveikslų, o yra ir tokių, kurie palieka nedaug darbų, bet apie juos kalbama ne vieną amžių. Supratau, kad ne kiekybė sudaro kūrybos esmę. Tarsi išsigryninau ir nusiraminau.
Tiesa, čia gyvendama, ne tik mokausi, bet, suradusi laiko, dirbu savo mėgstamus darbus: rengiu įvairius projektus, kurių esmė – mokyti žmones piešti. Tai ir piešimo pamokos vaikams „Sielos” meno galerijoje, taip pat ir pamokos suaugusiems, į kurias renkasi dažniausiai moterys. Arba kartais esu kviečiama į renginius, gimtadienio šventes, kurių metu svečiai, mano padedami, užsiima kūrybine veikla – tapo.
Kaip jūsų gyvenime atsirado tapyba? Ar dažnai savo kūrybą rodote visuomenei, pakviesdama žmones į parodą?
Nuo pat vaikystės labai mėgau piešti – piešdavau spalvotais flomasteriais ir buvau tarsi nuo jų priklausoma. Lietuvoje mokiausi Utenos dailės mokykloje ir ją baigiau. Po to kurį laiką buvau atitolusi nuo piešimo, bet arčiau prie tapybos grįžau, laukdamasi dukrelės Majos (ji gimė 2019 m.). Dabar, mokydamasi Čikagos meno institute, daug laiko skiriu kūrybai. Piešiu tai, kas esu, ką jaučiu. Gaunu ir žmonių užsakymų nutapyti jiems paveikslų.
Pirmoji mano paroda buvo surengta 2020 metais Jaunimo centre esančioje Čiurlionio galerijoje. 2021 metais surengiau autorinę parodą „Sielos” galerijoje. Dar teko dalyvauti bendrose dailininkų parodose, pvz. Elmhurst Artists’ Guild surengtoje kolektyvinėje ekspozicijoje. Manau, kad tų parodų bus ir ateityje.
Dėkoju už pokalbį, linkėdama kūrybinio džiaugsmo, svarių darbų ir parodų.
Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2023-ųjų m. Lapkričio 18 d. numeryje, Vol. CXIV NR. 92)