Laima Apanavičienė.
Lietuvių Fondas (LF) daugelį metų pirmąjį lapkričio savaitgalį sukviesdavo savo narius, rėmėjus, svečius į kasmetinį pokylį. Šiemet, norėdamas padėkoti savo nariams, aukotojams, rėmėjams, LF nutarė išbandyti naujovę ir vietoje pokylio sumanė organizuoti du kitokius renginius. Vienas jų – koncertas „Džiazas kanjone” – su didžiuliu pasisekimu 2023 m. spalio 14 d. įvyko Los Angeles (skaitykite „Drauge”, 2023 m. spalio 21 d. numeryje).
Į šventę – 100 metų senumo liftu
Na, o pirmąjį 2023 metų lapkričio šeštadienį Fondas visus nustebino dar vienu neeiliniu renginiu – pakvietė į Kultūros ir meno vakarą, surengtą autentiškose, atnaujintose ir kultūrinio veiksmo vieta tapusiose buvusios gamyklos patalpose.
Staigmenos laukė jau prie įėjimo durų. Į penktąjį aukštą, kur Čikagoje įsikūrusi Mana Contemporary galerija, svečiai, lydimi liftininko, kilo 100 meto senumo krovininiu liftu. Išlipusius iš lifto, juos pasitiko didžėjaus Manto Steles muzika.
Vakaro programą pradėjo LF valdybos narė Ieva Dilytė, kuri supažindino susirinkusiuosius su vakaro svečiais: Jono Meko studijos direktoriumi Sebastian Meku, Monira fondo vykdomąja direktore ir kuratore Ysabel Pinyol Blasi, JAV LB Krašto valdybos pirmininku Arvydu Urbonavičiumi, JAV LB Kultūros tarybos pirmininke Giedrė Elekšyte-Knieža.
Sveikinimo žodį tarė LF tarybos pirmininkas Tauras Bublys. Jis trumpai papasakojo apie tai, kokį didžiulį įspūdį jaunystėje jam padarė Jonas Mekas. Ysabel Pinyol Blasi trumpai pristatė galerijoje jau beveik metus veikiančią parodą „Jonas Mekas Open Archives”, skirtą lietuvių kilmės JAV filmų kūrėjui, menininkui ir kuratoriui, amerikietiškojo avangardo kino krikštatėviui Jonui Mekui (1924–2019). Menininko sūnus Sebastian Mekas pasidalino prisiminimais apie savo tėvą ir papasakojo, kaip gimė ši paroda.
Parodoje – iki šiol viešai nerodyti eksponatai
LF valdybos pirmininkė Audronė Pavilčius-Karalius padėkojo visiems LF valdybos nariams, administracijos darbuotojoms, prisidėjusiems prie šio renginio organizavimo ir pakvietė visus vakaro svečius apžiūrėti parodą.
Joje pirmą kartą yra viešai pristatyti paties J. Meko rinkti ir kataloguoti vaizdai, garso dienoraščiai, kuriuose jis fiksavo New Yorko gyvenimo tėkmę, taip pat tekstai, iškarpos, darbo įrankiai. Visa tai šiandien praplečia supratimą apie šį kultūros veikėją, suteikia galimybę įdėmiau pažvelgti į pokario New Yorko avangardinio kino istoriją, plačiau susipažinti su paties menininko gyvenimu ir veikla.
Parodos lankytojai pajautė ir J. Meko tėvynės ilgesio motyvą – mama Elzbieta, laikanti rankose savo ir savo vyro Povilo nuotrauką, dėžutė su gintarais, šalikas ir liemenė, su kuriais menininkas išvyko iš Lietuvos, Kazio Šimonio paveikslas, J. Meko žodžiais, vaizduojantis jį, berniuką, išeinantį į platų, paslaptingą pasaulį.
Ekspozicijoje atsiskleidė ir įsikūrimo tolimoje žemėje motyvai – „Chelsea” viešbučio rakto etiketė, namo nuotrauka Union ir Meserole sankryžoje, Brooklyn, kur tik atvykę į JAV, 1949 m. apsigyveno Jonas su broliu Adolfu, ranka nupieštas žemutinio Manhattan žemėlapis, jo „Teamsters Union” nario kortelė ir įvairūs popieriaus lapeliai, ant kurių buvo užrašyti telefonų numeriai, prisipažinimai, užrašai sau. Viename iš jų, rašytame 2015 m. spalio 10 d., užrašas: „Aš negyvenu horizontaliai: aš gyvenu vertikaliai!” (I do not live horizontally: I live vertically).
Eksponatus parodai iš daugiau nei 80 metų kaupto J. Meko asmeninio archyvo kruopščiai atrinko J. Meko sūnus Sebastian.
Elegantiškai: filmai, aukcionas, poezija ir ramūs pokalbiai
Gretimame galerijos kambaryje, už raudonomis aksominėmis užuolaidomis užtraukto įėjimo buvo rodomas J. Meko filmas „Out-Takes from the Life of a Happy Man” (Laimingo žmogaus gyvenimo ištraukos). Filmas buvo pasirinktas iš dalies ir todėl, kad jame galime pamatyti daug parodoje rodomų detalių. Na, o vestibiulyje buvo rodomas J. Meko kurtas filmas iš jo sugrįžimų į Lietuvą 1971 ir 1977 metais.
Susidomėjimą sukėlė vakaro metu veikęs tylusis aukcionas. Žinomas amerikietiškojo avangardo kino krikštatėvis Jonas Mekas ne tik kūrė filmus, bet nuolatos ką nors piešdavo, raižydavo, net siuvinėdavo. Aukcionui buvo pristatyta J. Meko raudonu žymekliu ir mėlynu rašalu daryta servetėlė. Manoma, kad ji buvo sukurta septintojo dešimtmečio pabaigoje. Joje atsispindi spontaniška jausmų išraiška, būdinga jo filmams, o gėlių motyvas, kurį Jonas Mekas dažnai naudojo savo ranka rašytuose tekstuose, jo sieloje yra giliai įstrigęs iš vaikystės kaimo laukų. Sveikiname Rimantę Gurevičę aukcione įsigijusią J. Meko darbą „Good Mood. Good Mood”.
Žavesio vakarui suteikė žaismingos Čikagos poetės Coelti ir Lisa Marie, svečių pageidavimu kūrusios jiems skirtas eiles. Vieną savo eilėraščių poetės paskyrė ir LF, kurį garsiai perskaitė susirinkusiems.
Baigiantis vakarui, Sebastian Mekas LF padovanojo 4 Jono Meko raštų tomus: „Poezija” (I tomas), „Proza” (II tomas), „Scenarijai ir pjesė” (III tomas) ir „Spirgai” (IV tomas).
Dar ilgai vakaro svečiai nesiskirstė. Gurkšnodami vyną, ragaudami gardžius „Kunigaikščių užeigos” paruoštus užkandžius, lydimi didžėjaus Manto Steles muzikos garsų jie dar ilgai šnekučiavosi, dalijosi vakaro įspūdžiais, dėkojo LF už sumanymą suruošti neįprastą renginį. Atgarsiai apie pavykusį renginį pasiekė net Lietuvą.
„Kaip smagu. Linkėjimai iš Biržų, iš Jono ir Adolfo Mekų krašto”, – LF „Facebook” paskyroje, pamačiusi renginio nuotraukas, parašė Indra Drevinskaitė, Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centro vyr. bibliotekininkė.
Na, o visiems tiems, kurie negalėjo atvykti į renginį, tačiau nori pamatyti J. Meko parodą, pranešame, kad ji veiks iki 2024 m. sausio 26 d. Mana Contemporary Chicago. Adresas: 2233 S Throop Street Chicago, IL 60608 (įėjimas iš rytinės pastato pusės). Įėjimas pirmadieniais ir penktadieniais nuo 11 val. r. iki 5 val. p. p. Būtina išankstinė registracija.
Daugiau informacijos: www.manacontemporary.com/visit/chicago/; tel. 312-850-0555.
Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2023-ųjų m. Lapkričio 11 d. numeryje, Vol. CXIV NR. 90)