Atostogos su Amerikos lietuviais

Elona Vaišnienė.

Virginia valstijoje 1839 m. įsteigtas Virginia Military Institute (VMI), seniausia JAV karininkų rengimo valstybinė mokykla, ir Lietuvos Generolo Jono Žemaičio karo akademija (LKA) nuo 2014 metų vykdo kariūnų mainų programą.

LKA atsiunčia porą kariūnų į Virginia, o VMI – nusiunčia porą amerikiečių kariūnų (cadets) į Vilnių. Kadan­gi Vilniuje studijuoja kariūnų iš daugelio šalių, akademijoje kursai dėstomi ir angliškai. Kai kurie angliškai dėstomi kursai privalomi ir Lietuvos kariūnams. Rikiuotės ir karinės pratybos vedamos lietuviškai. Nuo sausio mėnesio kartu su 1,600 VMI kariūnų (moterys sudaro 8 proc. ) mokosi ir du trečiakursiai kariūnai iš Lietuvos.

Visada lietuvišką uniformą dėvintiems kariūnams Ignui Kargaudui ir Mykolui Vaitiekui Amerikos karininkų ruošimo programa sunkumų nesudaro. Jie angliškai rašo rašinius, laiko egzaminus, klasėje užduoda klausimus, diskutuoja. Angliškai jie sako išmokę „veik ne kasdien naudodamiesi interneto platybėmis, žiūrėdami amerikietiškus filmus, serialus ir žinias bei tiesiog gyvendami angliškos informacijos apsupty, nuo kurios jaunimas paprasčiausiai negali išsisukti bet kurioje pasaulio vietoje”. Jiems tinka VMI griežta disciplina, paskaitos – nuo 8 val. ryto iki 4 val. po pietų, reiklios karinės pratybos, namų darbai, sportas ir bendravimas su bendrakursiais.

Kauniečiui I. Kargaudui ir vilniečiui M. Vaitiekui atrodo, kad kariūnų mokymas Amerikoje ir Lietuvoje panašus, tik… „atvirkščiai” išdėstytas. Vilniuje per ketverius bakalaureato metus daugiau dėmesio skiriama karinei praktikai – karinių veiksmų ir kariuomenės aprūpinimo planavimui, analizavimui, (virtualiam) vykdymui bei įvairioms karinėms pratyboms. O VMI programa pabrėžia pilietiškumo (civics) studijas, kariūnų ruošimą vadovavimui, „būti lyderiais”. Amerikiečiams karinė praktika prasideda įgijus bakalaurą, kada kariūnai išsirenka sritį, kurioje specializuosis.

Pažintis su lietuviais Čikagoje

Po dvejų reiklių studijų mėnesių Amerikoje – pavasario atostogos! Kariūnai Ignas ir Mykolas nutarė per jas susipažinti su Amerikos lietuviais. Apie lietuvius Amerikoje jie težinojo, kad… daugiausia lietuvių gyvena Čikagoje.

Jų noras aplankyti Čikagą pasklido per lietuviškas tinklaines, ir netru­kus kariūnai jau žinojo, kada ir kokie nepažįstami lietuviai juos apnakvydins, vaišins, aprodys Čikagą ir nuveš susipažinti su Pasaulio lietuvių centru (PLC) Lemonte.

Nuo pirmadienio iki trečiadienio vakaro kariūnams atsivėrė anksčiau nė neįtartas lietuviškas pasaulis. Jie sužinojo apie 33 tomų lietuvių kalba išleistą „Lietuvių enciklopediją” (iš daugybės Amerikos etninių grupių tik lietuviai yra savo kalba išleidę enciklopediją). Paėmę ją į rankas abu atsiminė – šią enciklopediją buvo pastebėję pas savo senelius! Vartė „Draugą”, „Draugas News”, „Lituanus”, „Bridges” ir kitą spaudą, sužinojo apie tautinių šokių ir dainų šventes, skautų ir ateitininkų vasaros stovyklas. „Ateitininkai dar veikia?” – klausė. Atsiver­tę „Ateities” numerį nustebo pamatę pa­žįstamo majoro nuotrauką ir jo straipsnį apie visuomeniškumą. Sužinojo apie Lietuvos pogrindinę „Kroniką”, sklidusią po pasaulį per Katalikų religinę šalpą New Yorke, apie Jungtinėse Tautose Lietuvos misijos pirmąjį štabą, sudarytą iš Amerikos lietuvių, sužinojo, kad pirmasis Lietuvos atstovas prie NATO buvo lietuvė iš Amerikos. Gal ją net teks pamatyti liepos 11–12 dienomis svarbiajame NATO viršūnių suvažiavime Vilniuje?

Apie valandą nuo Čikagos Lemonte esančiame PLC kariūnai lankė pobūvių ir parodų sales, kur nenutrūksta srautas koncertų (įskaitant atlikėjų iš Lietuvos), paskaitų, organizacinių susirinkimų, dailės ir fotogra­fijos parodų; matė kavinę, menų dirbtuvę, salę, kurioje vyksta didžiulė Kaziuko mugė. Jie matė lituanistinės savaitgalinės mokyklos klases (nustebo, kad Maironio lituanistinėje mokykloje šįmet mokosi 554 vaikai, o Čika­gos lituanistinėje – dar 185), aplankė sporto salę su dviem krepšinio aikštėmis ir būriu berniukų („Lituanica”), besimokančių žaisti krepšinį, kurie pagarbiai žiūrėjo į uniformuotus Lietuvos kariūnus ir net gavo paliesti kareivišką kepurę su Vyčiu. Kariūnai pabu­vo vaikų choro „Vytu­rė­lis” ir ansamblio „Daina­va” (įsteigto po karo pabėgėlių stovykloj Vokietijoj) repeticijose. Pal. J. Matulaičio misijos choras tada nerepetavo. Jei jie būtų lankęsi dienos metu, būtų susipažinę ir su pilnalaike lietuviška Montessori pradžios mokyklėle „Žiburėlis”.

Vienuolė kariūnus nuvedė į bažnytėlės dydžio koplyčią ir supažindino su iš Lietuvos atsiųstu klebonu, sporto salėje pamėtė krepšinio kamuolius („…sesutė Laimutė, vidinė tautos dvasia, kariškiai – tautos gynėjai, o krepšinio kamuoliai jų rankose – kad tikėjimu ir jėga krepšinio aikštelėje būsime nenugalimi!” – atsirado įrašas „Facebook”).

Prieš PLC pastatą kariūnai I. Kargaudas ir M. Vaitiekus tyliai pastovėjo prie Adolfo Ramanausko-Vanago paminklo, užlipo į kryžių kalnelį, priėmė dovanų – pluoštą pirmosios Nepriklausomos Lietuvos karininko prisiminimų apie ginklų ir karinės įrangos Lietuvos kariuomenei pirkimą iš daugelio šalių. Kariūnams teko net pa­sinerti į iš Lietuvos atvežtas M. K. Čiurlionio vizijas – virtualios realybės filmą „Angelų takais”.

Kariūnai stebėjosi lietuvių Amerikoje pastangomis puoselėti lietuviškumą. Nieko panašaus Lietuvoje nebuvo patyrę. Ach, savoj šaly gyvenant tokių pastangų nė nereikia.

Trečią dieną kariūnai užbaigė krepšinio rungtynėmis tarp Čikagos „Bulls” ir rungtynes laimėju­sios Sacramento „Kings” komandos su Domantu Saboniu, kurį po rungtynių sutiko šimtai džiūgaujančių lietuvių.

Prie Atlanto ir atgal prie mokymosi

Ketvirtadienį kariūnai jau buvo prie Atlanto, Bostone, o šeštadienį pradžiugino Philadelphijos lietuvius dalyvaudami Kovo 11-osios minėjime.

Sekmadienį kariūnai Ignas Kargaudas ir Mykolas Vaitiekus jau buvo Virginia Military Institute, kur vadovavimui ruošėsi generolas, JAV užsienio ministras (Secretary of State) ir Nobelio taikos premijos laureatas George C. Marshall, vadovavęs Antrojo pasaulinio karo metu sugriautos Europos atstatymui.