Maironiukų  desantas „Draugo” redakcijoje

Parengė Virginija Petrauskienė.

Maironio lituanistinės mokyklos aštuntokai, lydimi istorijos mokytojo Gintauto Steponavičiaus, apsilankė „Draugo” redakcijoje. Trys valandos mokiniams prabėgo greitai – juk į jas reikėjo sutalpinti tiek daug: ir kiek neįprastą istorijos pamoką, ir ekskursiją po redakciją, ir net patiems padirbėti žurnalistais.

Praėjęs šeštadienis, kovo 18-oji, „Draugo” redakcijoje buvo kitoks – įprastą savaitgalio tylą pakeitė smagus šurmulys. Pas mus apsilankė dvi Maironio lituanistinės mokyklos aštuntokų klasės, vadovaujamos istorijos mokytojo Gintauto Steponavičiaus ir lydimos grupės tėvų, kurie automobiliais vaikus atvežė iš Lemonto.

Istorijos mokytojais tapo redakcijos darbuotojai

Svečiai atvyko ne linksmintis, o padirbėti – „Drauge” jiems buvo sureng­ta keletas istorijos pamokų, kurias ve­dė redakcijos darbuotojai. Trumpai ir įdomiai apie lietuviškos spaudos draudimą, apie knygnešystę, slaptas mokyklas ir jų reikšmę lietuvių kalbai pasakojo vyriausioji redaktorė Ramunė Lapas. Įtaigiausias pavyzdys mokiniams – kaip atrodė lietuviški žodžiai, parašyti kirilicos raidėmis.

Dar – pasakojimas apie „Draugą”, kurio pirmasis numeris pasirodė 1909 metų liepos 12-ąją. Netrukus seniausias be pertraukos leidžiamas lietuviškas laikraštis švęs 114-ąjį gimtadienį. Tiesa, lyginant su Europos seniausiais laikraščiais, „Draugas” – dar kone paauglys. Galima išvardinti laikraščių, kurie skaičiuoja jau ketvirtą šimtmetį ir vis dar gyvuoja – yra leidžiami ir skaitomi.

Su pirmuoju „Draugo” numeriu mokinius supažindino techninis redaktorius Jonas Kuprys, parodydamas jį kompiuterio ekrane. Pamokos dalyviams buvo suteikta galimybė „pakeliauti laiko mašina” – sugrįžti į praeitį, atsivertus bet kurių metų numerį ir paskaičius, apie ką jame tuo metu buvo rašoma. Mokiniai norėjo suskait­menintų laikraščių archyve surasti 1960-ųjų „Draugą”. Tai data, kuri keturiolikmečiui paaugliui atrodo istorinė – juk apie tą laiką gimė jų seneliai.

Už mokyklos nelankymą – į teismą

O tie, kurie norėjo patys pavartyti pageltusius redakcijoje saugomo surišto įvairių metų leidinio  lapus, kartu su „Draugas News” redaktore Vida Kupryte galėjo tą padaryti. Kai kurie paaugliai panoro savo telefonais įamžinti senus laikraščio puslapius – grįžę į namus, parodys namiškiams ir draugams.

Apie ką anksčiau rašydavo „Draugas”, pasakojo redaktorė Virginija Petrauskienė. Pasaulio, Lietuvos, JAV to laikmečio svarbiausios naujienos, įdomūs įvykiai. Sovietams okupavus Lietuvą, dalis žinių iš gimtinės būdavo pateikiamos skyrelyje „Iš pavergtos Lietuvos”. Be to, svarbiausia – laikraštyje tuomet, kaip ir dabar, aprašomas JAV lietuvių gyvenimas ir veikla, skirta lietuvybės išsaugojimui, labdarai, aprašomi kultūriniai renginiai, kiti bendruomenės reikalai. Nebūdavo nutylimi ir kriminaliniai įvykiai, į kuriuos kartais įsiveldavo mūsų tautiečiai. Mokinius sudomino ir pralinksmino kone 100 metų senumo straipsnelis apie tai, kad JAV teismas nubau­dė tuos tėvus, kurie neleido savo vaikų į mokyklą. Daliai šių nepareigingų gimdytojų teko atsėdėti belangėje teismo nustatytą laiką. O kiti, pateikę įtikinamus paaiškinimus, atsipirko 2,5 dol. bauda, kuri tiems laikams buvo tikrai nemaža – visos dienos angliakasio uždarbis.

Istorija – kiekviename žingsnyje

Redakcijos svečiams buvo suteikta neeilinė galimybė parašyti laišką senovine, praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį menančia spausdinimo mašinėle. Į pagalbą laiškų rašytojams atėjo laikraščio korektorė Dalia Sokienė. Ne vienas aštuntokas panoro pabandyti rašyti ir palyginti, kuo panašūs ir kuo skiriasi mašinėlės bei kompiuterio klavišai.

O kaip atrodo „Draugo” administracijos patalpos? Viena mergaitė prisiminė, kad būdama maža, kažkada su tėveliu čia lankėsi ir pamena, kad čia veikė pašto skyrius. Jauniesiems svečiams buvo įdomu pasivaikščioti ir po buvusią spaustuvę, kurioje, deja, jau neliko įspūdingų senovinių spausdinimo mašinų. Tačiau dar tebestovi sena popieriaus pjaustymo mašina, konvejeris, kuriuo iki šiol tebeadresuojami ir išskirstomi laikraščiai. Mokiniai patys išbandė laikraščių  adresavimo darbą. Lentynose tebėra sukrauta nemažai JAV lietuvių autorių knygų, kurios buvo išspausdintos istorinėje „Draugo” spaustuvėje.

Kokį įspūdį aštuntokams paliko apsilankymas „Draugo” redakcijoje – vietoje, kuri saugo tiek daug istorijos ir kurioje tebevyksta dabarties darbai. Mokytojas G. juokėsi, kad pažintį su ilgiausiai leidžiamu lietuvišku laikraščiu jo mokiniai įvertino teigiamai – dauguma sakė – „Buvo cool”. O mes džiaugiamės, kad už savo pasakojimus ir negavome pažymio „Boring”. Džiaugiamės, kad kai kurie svečiai panoro tapti „Draugo” prenumeratoriais.

„Draugo” inf.

Aštuntokų istorijos pamoka kitaip

Lankydamiesi „Draugo” redakcijoje aštuntokai galėjo patys išbandyti žurnalisto darbą. Jie buvo paskirstyti į grupes ir kiekvienai grupei pasiūlyta trumpai parašyti šios dienos  įspūdžius, atsakant į vieną pateiktą klausimą. Baigus rašto darbą – sugalvoti, kaip įdomiau pačių surežisuotoje nuotraukoje prisistatyti „Draugo” skaitytojams. Jaunieji žurnalistai įsitraukė į darbą. Vieni į klausimus atsakė individualiai, kitų atsakymai buvo panašūs, nes dirbo bendrai grupėje. Jūsų dėmesiui – jaunimo mintys.

Ką papasakosiu draugams apie apsilankymą redakcijoje?

Į šį klausimą atsakė (nuotr iš k.) Simas Mockus, Marius Razgaitis, Aras Gedgaudas, Justas Ulinskas. Jie savo nuotraukai išsirinko vietą prie istorinio redaktoriaus stalo. Kažkas iš draugų pajuokavo, kad vaikinai atrodo tarsi nužengę iš filmo apie mafijos bosus.

„Vizitas į ‘Draugo’ redakciją buvo labai įdomus ir įspūdingas. Čia sužino­jome, kad „Draugas” buvo sukurtas 1909 metais ir  leidžiamas jau 114 metų. Mums buvo papasakota apie spaudos draudimo laikotarpį Lietuvoje, apie knygnešius. Parodė kokiomis ne lotyniškomis raidėmis (kirilica – red.) tuo laikotarpiu vertė lietuvius rašyti ir skaityti. Taip pat sužinojome, kas buvo rašoma „Draugo” laikraštyje, kaip žmonės gyveno praeityje. Dar sužinojome, kaip laikraščiai buvo spausdinami senaisiais laikais: žmonės neturėjo dabartinių technologijų, teko rankiniu būdu viską rašyti. Buvo įdomu pamatyti antrame aukšte esančias istorines nuotraukas. Pirmame aukšte matėme daug laikraščių ir knygų. Buvo labai smagu ir įdomu pamatyti šią vietą, pilną informacijos. Ir kitiems reikėtų čia apsilankyti.”

Ką šiandien sužinojau naujo ir įdomaus?

Šis klausimas atiteko mergaičių komandai, kurią sudarė (iš k.) Gabrielė Stasytis, Liepa Karaliūtė, Augustė Narijauskas, Austėja Masytė. Mergaitės vietą fotografijai išsirinko šalia surištų istorinių laikraščių. Juk ne kasdien gali įsiamžinti tokioje praeiti­mi alsuojančioje erdvėje! 

„Šiandien sužinojome daug naujo ir įdomaus: kiek daug metų leidžiamas ‘Draugas’, apie ką jame buvo pasakojama, sužinojome, kiek mažai anksčiau žmonės uždirbdavo (mergaitės kalba apie trumpą straipsnelį 1919 metų „Drauge” kuriame sakoma, kad 10 valandų „mainerio” darbo užmokestis buvo 2 dol. – red.). Pamatėme redakciją, kurioje seniau dirbo daug žmonių, ant sienų – daug senų fotografijų ir isto­rinių laikraščių puslapių. Mums parodė, kaip buvo renkami laikraščių straipsniai. Buvo įdomu aplankyti buvusią leidyklą ir pamatyti, kaip veikia laikraščių adresavimo mašina. 

Dar sužinojome, kad visus (114 metų – red.) suskaitmenintus ‘Draugo’ numerius galima susirasti internete ir juos skaityti. Išmokome telefone inter­netu surasti ‘Draugo’ archyvą. Labai įdomu buvo pamatyti, kaip saugomi laikraščiai, surišti į vieną didelę knygą”.

Apie ką jums būtų įdomu paskaityti laikraštyje?

Vytis Umbrasas, Ben Lenčiauskas, Augustas Kuzabavičius, Jonas Kimantas, Justas Dobilas. Vaikinai išsirikiavo koridoriaus kampe prie Vy­čio ir žemėlapio. Tai vieta, pro kurią praeina arba labai dažnai čia sustoja visi redakcijos svečiai – net Lietuvos prezidentai. 

Vytis: Būtų įdomu laikraštyje paskaityti apie mūsų mokyklą, dar apie kokį didelį sportą (populiarias sporto šakas – red.).

Benas: Man įdomu paskaityti apie sporto varžybas, nes sporte yra daug veiksmo. Dar būtų įdomu skaityti apie įdomius gyvūnus.

Augustas: Apie karą, naujas karo technologijas, tankus, naujus atradimus ir apie Lietuvos istoriją.

Tomas: Apie krepšinio varžybas, UFC muštynes, olimpiadą. Aš buvau susitikęs Sabonį ir gavau jo nuotrauką. Dar patiktų skaityti apie muziką ir mašinas.

Justas: Man įdomu skaityti apie krepšinio varžybas, patiktų sužinoti muzikos ir technologijų naujienas.

Jeigu aš būčiau „Draugo” redaktorė…

Smiltė Baranauskaitė, Alexandra Didžbalytė, Gabrielė Žviny­tė pirmosios baigė atlikti užduo­tį. Todėl gavo „prizą” –  buvo palydėtos į slaptą vietą redakcijoje, į kurią ne kiekvienas svečias pakviečiamas. Ši vieta nuo seno vadinama „bunkeriu”. O iš tiesų tai yra maža virtuvėlė be langų, prie kurios sienų – iki lubų knygų prikrautos lentynos. Joje anksčiau valgydavo redaktoriai, o dabar čia išsiver­dame kavą ir mikrobangėje pasišildome pietus. Kartais ateina­me trumpam pasėdėti ant oranžinės sofos.  Ši vieta pelnė fotogeniškiausios erdvės redakcijo­je titulą. 

„Jeigu būtume „Draugo” redaktorės, norėtume daugiau rašyti apie lietu­ves moteris, pasakoti  jų gyvenimo istorijas.  Juk daugeliui būtų įdomu suži­noti, kaip anksčiau gyveno moterys, ką jos turėjo daryti, kad išgyventų ir kad kažko gyvenime pasiektų. Įdomu paskaityti tokių moterų mintis. Juk moterys yra labai stiprios ir gali daug ką ypatingo papasakoti.”

Ar jums patinka tokios pamokos, kaip ši? Kodėl?

Keturios draugės – Meda Kemeža, Laura Cebelis, Eva White, Diana Kadys. Mergaitės ilgai nesirinko vietos fotografijai. Nes redakcijoje ir taip kiekvienas kampelis žavus. Jos pasirin­ko, ką pasakyti savo ketveriukės nuotrauka: „Mes esame draugiškos, stiprios ir linksmos. Ir tai mums labai padeda gyvenime”.

„Taip, tokios pamokos yra labai įdomios ir labai svarbios. Jos padeda sužinoti tiek daug naujų dalykų, išmokti istoriją, kartu daugiau sužinoti ir apie mūsų tėvelių praeitį. O kai pačios mokėsime savo tautos istoriją, galėsime ir kitiems daug ką papasakoti.”