CENTRAS - Knygos - Atrastos Vlado Jakubėno dainos
Daina „Idilija”. V. Jakubėno autografas. K. ir M. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus.

Atrastos Vlado Jakubėno dainos

Rita Nomicaitė.

Lietuvos muziejuose ir archyvuose aptinkamas vis didesnis pluoštas Vlado Jakubėno kūrinių, kuriuos kompozitorius laikė dingusiais. Randama ir tokių, kurie kol kas net nėra patekę į jo kūrinių sąrašus, kadangi suvestinės rengtos remiantis tik JAV archyvų dokumentais.

Bene pirmąjį sąrašą paskelbė Čikagos konservatorijos studentas dainininkas Ignas Malčius, magistro darbo dalį paskyręs Vlado Jakubėno kūrybai ir konsultavęsis su kompozitoriumi (1969). Išsamiausią Vlado Jakubėno kūrinių sąvadą parengė Loreta Tamulytė-Venclauskienė. Sąrašas paskelbtas jos sudarytoje knygoje „Vladas Jakubėnas. Straipsniai ir recenzijos” (Lietuvos muzikos akademija, Vilnius, 1994). Internetu duomenis kruopščiai atskleidžia Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centras (www.mic.lt) Vladui Jakubėnui skiirtame puslapyje.

Šiame straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas užmirštoms Vlado Jakubėno solo ir choro dainoms, tačiau pirmiausia pasidžiaukime instrumentinės muzikos radinėliais – tarsi sentimentaliomis nuotraukomis iš praeities. Štai Miko ir Kipro Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje Kaune išliko 15-mečio Jakubėno Rondo de salon, sukurtas 1919 m. Kalėdoms (gruodžio 24 d.). Tai šokių tipo muzika, kur dažnai kartojasi vienas melodinis motyvėlis. Kūrinėlis, beje, visai netrumpas. Įspūdingai išplėtotas ir kitas ankstyvasis opusas – pjesė „Vasaros fantazijos tema”, baigta lapkritį (metai nebeįskaitomi; visa informacija apie datas fiksuojama autoriaus, natose). Abu kūriniai parašyti fortepijonui, tačiau „Vasaros fantazijos” natų kamputyje randame pastabėlę: tinka orkestrui. Opusai yra suformuoti profesionalia ranka, patraukliai persmelkti humoro ir nostalgijos emocijų. Tad verti viešo atlikimo, tiek fortepijonu, tiek suorkestravus.

Nežinia, kokia draugystė Vladą Jakubėną siejo su kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus tėčiu Viktoru, kauniečiu vargonininku ir kompozitoriumi (žinoma jo dainelė „Skambėk, pavasarėli, vai lingo lingo ly/ Žydėkit melsvos gėlė, žydėkit pabaly”). Ar 75-metį šiemet švenčiantis maestro Giedrius Kuprevičius yra matęs Jakubėno du Preliudus su kompozitoriaus dedikacija natose „Siunčiu Viktorui Kuprevičiui”? Sprendžiant iš muzikos emocinio bangavimo, tiršto skambesio ir natų užrašymo būdo, atrodytų, kad preliudai sumanyti vargonams.

Vladas Jakubėnas.

1973 m. lapkričio 23-iąją, penktadienį, Marijos aukštesniojoje mokykloje Čikagoje įvyko iškilmingas autorinis Vlado Jakubėno koncertas, skirtas 50-osioms kūrybos metinėms. Skambėjo jo didieji veikalai – simfonijų dalys, dvi kantatos – „De profundis” (Bernardo Brazdžionio ž.), „Mano pasaulis” (Vinco Mykolaičio-Putino ž.), dainų solo balsui su orkestru. Būtent dainas Vladas Jakubėnas laiko savo pirmaisiais reikšmingais darbais. Ypatingu atskaitos punktu kompozitoriaus laikomas kūrinys „Gėlės iš šieno” pagal populiarųjį Kazio Binkio eilėraštį. Toji daina tapo dažniausiai atliekamu Jakubėno kūriniu, ji buvo prisiminta ir Lietuvos Respublikos 100-mečiui skirtame Vilniaus festivalyje – atgaivinta jaunosios kartos artisčių Dovilės Kazonaitės (sopranas) bei pianistės Onutės Gražinytės (dirigentės Mirgos sesers) žaviu pasirodymu Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.

Tuo pačiu 1923-24 m. laikotarpiu parašytos dainos Tyrų Dukters žodžiais kūrinių suvestinėse nefigūruoja. Jose panašiais pievų žiedeliais atsispindi 20-mečio jaunuolio pastoralinės nuotaikos. „Piemenaitė ” – kalnuose ožkeles linksmai ganiusi našlaitė, besiilginti sutikto tamsių akių bernužio. Trumputė „Idilija” turi švelnaus smagumo: „Pasiėmęs sau vamzdelį /Aš išeisiu į pievelę/Tarp žolelių tarp gėlių/ Pakvėpuoti vėjeliu./Pasiskynęs sau žiedelių/Aš pašvilpinsiu dainelę/Mergužėlė tuoj atbėgs/Ir tyčiomis pasislėps/O aš tyliai nejučioms/Pabučiuosiu paslapčioms”.

Dar daugiau Vlado Jakubėno muzikos turtų glūdi Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje.Vienoje bylų saugoma egzistencines dvejones perteikianti daina „Ar bus tai?”, naiviais nežinomo poeto svarstymais ir „klausiančiomis” melodijomis kreipiantis į šviesiąją saulutę, baltąjį debesėlį – tikintis šviesaus pasaulio.

Visai kitokio, išskirtinio pobūdžio yra kūrinys „Prie jūros” (balsui ir fortepijonui). Iš esmės turime nuostabų vokalinį noktiurną, erdviais tylutėliais skambesiais kalbantį apie vakaro šventą tylą. Jakubėnas, studijuodamas jau paskutiniame Latvijos konservatorijos kurse, nušlifavo dainą lyg brangakmenį. Noktiurno bendraautoris – dar vienas kompozitoriaus kraštietis, biržietis poetas Pranas Lembertas (pasirašydavęs Lemberio slapyvardžiu).

Tačiau giliausi dvasiniai ryšiai Vladą Jakubėną siejo su poetais Kaziu Bradūnu ir Vincu Mykolaičiu-Putinu. K. Bradūnas buvo artimas kompozitoriaus bičiulis. Jų meninės ir žmogiškosios jausenos susikristalizavo keliose choro dainose, tarp jų – DP stovyklose atsiradusi, širdį iki šiol verianti „Vakaro maldoj”. Sunkiau atsekti asmenišką Vinco Mykolaičio-Putino ir kompozitoriaus draugystę, kadangi pastarasis priklausė senai reformatų šeimai. Nežiūrint to, daugiausia muzikos Jakubėnas parašė pagal šio poeto eiles. Ir gražiausių, įspūdingai išplėtotų.

Tai dideli kūriniai chorams „Kėlėsi laisvė” (1933, Lietuvoje neatlikta!), „Vai eičiau aš, eičiau” (įtraukta į 1938 m. Dainų šventės repertuarą). 1944 m. parašyta neįprastai idiliška, todėl sukelianti dramatiškus jausmus, yra kantata „Mano pasaulis”. Tokią metaforišką interpretaciją patvirtina pats kompozitorius. Minėto 1973 m. koncerto programėlėje komentuojama: „Mano pasaulis”, „kurio choro partija rašyta dar Lietuvoje, prieš emigruojant, esanti lyg šviesi vizija, išsvajota ir išsapnuota mūsų gilaus poeto Putino, perteikta, kiek sugebėta muzikoje, jau nujaučiant mūsų tautos tragediją”.

Tad nestebina netikėtai aptikta Jakubėno daina solo balsui (baritonui – nurodo kompozitorius) ir fortepijonui „Sakalai” pagal žymiąsias Putino eiles, prasidedančias vaizdu „Lydėdami gęstančią žarą, vėlai/Pakilo į dangų margi sakalai ./Paniekinę žemės vylingus sapnus,/Padangėje ištiesė savo sparnus”. Didinga romantika įspūdingai išryškinama muzikos garsais, ypač išraiškinga fortepijono partija dėl jai patikėtos filosofinės įkrovos.

Choro dainų bylos slepia įvairios būklės partitūras. Nebaigtų dainų fragmentuose apmestos pradžios, todėl nesunku suprasti darbų idėjas. Čia – sumanytos žygio dainos „Lietuva šalis gražioji”, „Užtrauksim draugai”. Veikalo „Sudiev, sudiev” eskize įskaitomi žodžiai „kodėl apleidai šalį”… Baigti opusai nėra sudėtingi ir turbūt tinkami dainų šventėms. Vlado Jakubėno chorinių opusų aruodą papildo liaudies dainų išdailos „Oi Praurimė, Praurimėlė” mergaičių chorui su choro solisčių epizodais, mišriam chorui – išplėtota jaunosios Rauda, paplitusios dainos „Pasvarscyk, antela” meninė versija.

Visi šie paties kompozitoriaus natų rankraščiai yra be vardo įskaitomi, iš daugumos jų grota ir dainuota. Būsimiems atlikėjams telieka juos nusikopijuoti.

Kompozitorius Juozas Žilevičius ir Vladas Jakubėnas.