Baltų mitologijos parke – pažintis su senaisiais baltų dievais

Algis Vaškevičius.

Kretingos rajone, Sausdravų kaime lygiai prieš dešimt metų buvo pradėtas kurti unikalus Baltų mitologijos parkas, kuris buvo atidarytas 2012 metų gegužę, gavus šiam projektui Europos Sąjungos fondų paramą. Tai ypatinga vieta, kur galima prisiliesti prie senųjų baltų šaknų, daugiau sužinoti apie senuosius mūsų dievus, religiją.

Šis parkas – tai pirmasis ir vienintelis Lietuvoje objektas, kuriame galima susipažinti su baltų (aisčių) tautų pirmykštės mitologijos pilna sandara, gyvame miške pamatyti visas pagrindines baltų dievybių panteono skulptūras. Tai muziejinio, edukacinio, pažintinio ir aktyvaus poilsio miško parkas tarp Šventosios ir Darbėnų.

Pirmą kartą čia apsilankiusiam turistui net sunku patikėti, kiek daug padaryta nuošaliame miško masyve, kiek įvairių įdomių medinių skulptūrų čia pastatyta. Ir lankytojų netrūksta – vasarą net darbo dienomis čia jų lankosi dešimtys, nemažai atvažiuoja ir latvių, nes parkas skirtas abiem broliškoms tautoms, visi užrašai yra ne tik lietuvių ir anglų, bet taip pat latvių kalbomis.

Šio parko kūrėjai aiškina, kad Baltų mitologijos parkas puoselėja senąsias baltų (aisčių) kultūros vertybes, ugdo pilietiškumą, prisideda prie valstybės kultūrinės veiklos, skatina baltų grupės tautų ir genčių (regionų) bendravimą. „Pažintinio tako” uždavinys – atskleisti baltų (aisčių) originalų pasaulio ir visatos sąrangos suvokimą per vaizdines (skulptūros) ir garsines (pasakojamąsias ir dainuojamąsias) formas.

Remiantis naujausiais baltistikos mokslo mitologijos ir etninės kultūros tyrimais, čia siekiama parodyti, kad senoji baltų religija nebuvo stabmeldiška, o jos pagrindas – vienas Dievas (monoteizmas), laiko tėk­mėje apsuptas dievybių, įprasminančių žmogaus dvasinį ir praktinį gyvenimą, amžinąjį ryšį su Gamta. Kartu čia galima pajusti ir baltų pasaulėžiūros atvirumą šiuolaikinėms bendražmogiškosioms Europos vertybėms.

Parkas išdėstytas piramidės formos miško teritorijoje, kurioje įkurdinta daugiau nei 40 iš medžio išdrožtų skulptūrų, vaizduojančių senovės lietuvių (baltų) dievybes. Norint susipažinti su visais baltų dievais, kurie senovės lietuvius lydėjo nuo gyvenimo pradžios iki pabaigos, parku reikia eiti pagal instrukciją.

Žygį prasideda pro keliones globojančių dievybių Benčio ir Kelukio skulptūrų vartus, o sėkmę lemia čia pat esantis medinis Vilkas. Tiesus Paukščių Tako žvaigždyno takas leidžia patekti tiesiai į Ramovę ir Dangaus kalną.

Jei parke pasukame į kairę Mėnulio taku ir patenkame į gyvenimo pradžią – Žemės ratą, ten randame iš medžio išdrožtą Patrimpą, kuris globoja laukuose ir vandenyse, karuose ir derliuje. Link Pavasario tako einančiame Medžioklės take yra dievybės, padedančios medžioti, bendrauti su mišku.

Toliau eidami Vaisingumo taku suprantame, kaip žmogaus maitintoja Žemė (Žemyna) su kitomis vaisingumo dievybėmis teikia gėrybes. Derliaus take sutinkame dievybes, padedančias žemdirbiui išauginti gausų derlių ir jį sukaupti. Į šią sritį įeina Vasaros takas kaip derliaus rinkimo pradžios laikas.

Toliau prieiname „Latvių Mate” takus, kur yra seniausios Baltų dievybės – Motinos. Netoliese ir Ramovė, o virš jos matome Dievo kalną, ant kurio Praamžius, lydimas dangaus šviesulių Saulės ir Mėnulio, saugo Dangų ir Žemę. Prie jų galima prieiti ir Saulės taku.

Indraja, šventų vandenų Deivė nukreipia į Dangaus Ežerą. Iš ten Ugnies taku galima grįžti į namų sritį, parnešti į namus Šventumą, Gabijos ugnies šilumą, derliaus Skalsą. Gyvenimo kelias nėra amžinas, tad Vėlių take sutinkame Laumės viliones link Požemio rato, kur su maišu nuodėmių jau laukia Pykuolis. Sėkmingai praėjus Gyvenimo kelią, Mėnulio takas išveda prie išėjimo.

Šiame parke taip pat yra rekonstruota Ramovės šventykla su Amžinos Ugnies Aukuru, o tautinės muzikos (pav. sutartinių) mėgėjams įrengtas didelis amfiteatras su suolais. Įvairių renginių metu Ramovės aikštėje giedamų sutartinių ir dainuojamų dainų miško aidai padeda įsijausti į mūsų senovę.

Parke taip pat galima rasti Bangpjūtį, kuris atpučia sėkmės vėją, o išdžiūvusių Marių dugne vaikai gali palaipioti Laivo likučiuose.

Parko rengėjai aiškina, kad senosios mitologinės sistemos suteikia ypatingą prasmę skirtingiems žmogaus amžiaus laikotarpiams, o žmogaus gyvenimo tarpsnių virsmai atžymimi paprotinėmis apeigomis jau nuo pirmykščių kultūrų.

Skirstymo į laikotarpius pagrindas yra prielaida, o gal labiau patyrimas, kad žmogaus vietą pasaulyje, tikslus, pareigas ir uždavinius nulemia žmogaus amžiaus laikotarpis.

Baltų mitologijoje iki šiol nebuvo aiškaus santykio tarp Baltų dievybių ir žmogaus gyvenimo laikotarpių. Kurios dievybės galėtų globoti kūdikį, jaunuolį ar kito amžiaus žmogų? Kuriuos metus globoja Baltų dievybės? Mintis, kaip atsakyti į tokius klausimus, kilo Baltų mitologijos parko kūrėjui ir vadovui Artūrui Reinikiui. Remiantis ontogenezės tyrimų šaltiniais, biologiniais ir sociologiniais kriterijais bei asmeninius patyrimus derinant su baltų dievybėms priskiriamomis globojimo sritimis, nustatyta, kad šiuos metus globoja Milda, o ateinančius – Austėja.

Baltų mitologijos parkas nuolat pasipildo naujomis skulptūromis. Štai praėjusiais metais čia skulptorius Kęstutis Krasauskas iš Pasvalio ir kalvis Saulius Kronis iš Panevėžio pastatė naują skulptūrą „Baltų pasaulio sukūrimas”. Šios triaukštės skulptūros idėją jos kūrėjas K. Krasauskas apibūdino taip: „Žemaičiai Telšiuose turi Žemaitijos gaublį, o mes pastatėme kitokį gaublį – gyvybės medį su požemio sfera ir antžeminiu pasauliu, viršum jų karūna – dangus.”

Šios skulptūros aukštis – 4,8 metro, pagrindo plotis – 3,2 m, karūnos plotis – 1,78 m. Ji sukurta iš metalo, akmens ir medžio. Skulptūrą, kainavusią 12 tūkst. eurų, už savo lėšas pastatė vienas parko savininkų A. Reinikis, kuris su broliu Valdemaru ir įkūrė šį parką.

Parko lankytojai skulptūrą „Baltų pasaulio sukūrimas” gali ne tik apžiūrėti, bet ir išbandyti: požemio pasaulį simbolizuoja iš akmens sukurtas amfiteatras, kurio centre randame prispaustą požemių gyventoją – mitologinį Pinčiuką.

Šios skulptūros autorius, kuris čia 2014 metais pastatė ir Patrimpo skulptūrą, įsitikinęs, jog savininkų sumanytas Baltų mitologijos parkas yra fenomenalus: „Parkas iš paukš­-čio skrydžio primena verpstę. Retai tebūna įgyvendinami tokie užmojai, kai iš viršaus galima pamatyti kūrinį. Man, kaip menininkui, labai įdomu skaityti kūrėjų suformuotą parko idėją, kurioje darniai persipynė filosofija ir mitologija, gamta ir žmogus.”

A. Reinikis yra pasakojęs, kaip kilo idėja įrengti šį parką. Pasak jo, į Sausdravų kaimą su broliu atsikėlė iš Aukštaitijos ir svarstė, ką galima padaryti tokiame sąšlavyne. Brolio Valdemaro mintis buvo sukurti ramovę, o jis pats labiau norėjo įkurti parką, kuriame atsispindėtų protėvių tikėjimo ženklai.

Iš Europos Sąjungos per kelis etapus gautų 140 tūkstančių eurų nepakako – dar 15 tūkstančių eurų jie prisidėjo patys. Iki ateinančių metų parkas lankytojams yra nemokamas, vėliau, pasibaigus projektui, parką teks apmokestinti, nes nebus iš ko jį tvarkyti ir prižiūrėti.

Bendras šio unikalaus parko plotas – 4 hektarai, o bendras pažintinių takų, kuriose įkurdinta 15 skulptūrų, ilgis – 2 kilometrai. Jo įkūrėjas sako, jog skulptūrų ketinama dar statyti ir ateityje.