„Carmina Burana”: po keturiasdešimties metų

Rimas Černius.

Šeštadienį, spalio 29 d., Lietuvių meno ansamblis „Dainava” Čikagos ir apylinkių lietuviams padovanojo ypatingą koncertą – kompozitoriaus Carl Orff pasaulietišką kantatą „Carmina Burana”. Koncertas vyko Carl Sandburg gimnazijos auditorijoje, Orland Parke. „Dainavos” ansamblį papildė kamerinis choras „Ave Musica”, kuriam vadovauja Jūratė Grabliauskienė, ir trys solistai: Nida Grigalavičiūtė, Martynas Matutis ir Ryan de Ryke. Choristams ir solistams akompanavo mušamųjų instrumentų grupė, kurią sudarė penki muzikantai, ir du pianistai – Sonata Deveikytė-Zubovienė ir Rokas Zubovas. Koncerto dirigentas – „Dainavos” ansamblio meno vadovas Darius Polikaitis.

Netikėta pradžia

Koncerto pradžioje pianistai Sonata ir Rokas Zubovai kartu su „Dainavos” ansambliu ir „Ave Musica” atli­ko Broniaus Kutavičiaus lietuvių liaudies dainos motyvais sukurtą dainą „Gilijos laivužis”. Pradžioje scenoje pasirodė tiktai pianistai ir pradėjo skambinti. Turbūt ne vienam klausytojui kilo mintis: o kur choristai? Tačiau dainaviečiai moka įdomiai savo koncertus pradėti. Pianistams švelniai grojant, choristai iš abiejų auditorijos šonų pamažu artėjo prie scenos ir beveik pusračiu apsupo koncerto klausytojus. Salės dešinėje pasirodė dirigentas Darius Polikaitis ir davė choristams ženklą pradėti. Kutavičiaus daina, kaip dirigentas paaiškino prieš koncerto pradžią, priklauso minimalistinės muzikos žanrui. Ji nepasižymi melodingumu, o klausytoją užburia, sukurdama rimtą, bet svajingą atmosferą. Gera ir neįprasta koncerto pradžia. 

Kantata – „kietas riešutėlis”

Pagrindinis koncerto kūrinys – kantata „Carmina Burana”, kurią kompozitorius Carl Orff parašė 1935–1936 metais. Kantata pirmą kartą buvo atlikta 1937 m. ir iškart tapo labai populiari. Jos populiarumas tebesitęsia – tai matyti iš daugybės šio veikalo įrašų. Kantata reikalauja ne tik didelio cho­ro ir trijų solistų, bet ir didelio orkestro su smuikais ir pučiamaisiais instrumentais. Tačiau 1956 m. kompozitoriaus gerbėjas Wilhelm Killmayer paruošė veikalo versiją, kurioje vietoj pilnos sudėties orkestro groja pianistai ir muša­mųjų instrumentų grupė. Šią versiją ir išgir­dome „Dainavos” ansamblio koncerte. Sonatai ir Rokui Zubovams turbūt teko didžiausias krūvis, nes, atliekant valandos trukmės kūrinį, jiems teko groti beveik be sustojimo. Zubovai buvo tam iššūkiui pasiruošę – tą patį veikalą jie yra atlikę Lietuvoje. Reikia pripažinti, kad Killmayer versija yra pavykusi: nors scenoje tik du pianistai ir penki mušamųjų instrumentų muzikantai, atrodė, kad groja pilnas orkestras. 

„Carmina Burana” – nelengvas už­davinys solistams ir choristams. Tai labai ritmingas veikalas, bet tie ritmai greitai keičiasi, įvairuoja. Todėl reikalingas ypatingas atidumas, kad viskas būtų atlikta teisingu tempu ir „kartu”. Čia nuopelnus reikia priskir­ti ne tik visiems atlikėjams, bet ir dirigentui Dariui Polikaičiui, kuris akivaizdžiai gerai juos paruo­šė. Tiek choristai, tiek solistai ir muzikantai visą veikalą atliko sklandžiai. Visi „įstojimai” buvo tikslūs, ką ypač greitesnėse dalyse yra nelengva pasiekti. Ma­tėsi, kad choristai dainuoja su entuziazmu – jiems aiškiai buvo smagu šį sudėtingą, bet nuotaikingą kūrinį atlikti.

Solo partijas kartu su lietuvių visuomenei gerai žinomais dainininkais – Čikagos lietuvių operos soliste sopra­nu Nida Grigalavičiūte ir „Dainavos” ansamblio choristu tenoru Martynu Ma­tučiu – atliko ir svečias, amerikiečių baritonas Ryan de Ryke, kuris pasirodo ne tik Amerikoje, bet ir Europoje. Baritonui kompozitorius paskyrė daugiausiai dainų/arijų. Kantatos pradžioje, kurioje apdainuojamas ankstyvas pavasaris, Ryan de Ryke švelniai ir lyriškai atliko dainą „Omnia sol temerat”.„Smuklės” epizode jis ne tik gerai dainavo, bet ir pademonstravo vaidybinius sugebėjimus, šmaikščiai atlikdamas per daug išgėrusio abato iš Kukanijos dainą. O paskutinėje kantatos dalyje „Cour d’amours” (Meilei karaliaujant) Nida Grigalavičiūtė ir Ryan de Ryke paeiliui ir tada kartu sudainavo meilės duetą. Šią dalį Grigalavičiūtė pradėjo labai švelniai ir sub­tiliai, ypač dainuodama ariją „In trutina”, bet pabaigoje leido pilnai išsilieti karštoms meilės aistroms. Martynui Matučiui „Smuklėje” teko dainuoti iškeptos gulbės giesmę „Olim lacus colueram”. Čia tenorui reikėjo išdainuo­ti ir labai žemas, ir labai aukštas gaidas, ir jis viską atliko puikiai.

Sceninį variantą pakeitė koncertinis

Turbūt tarp klausytojų buvo tokių, ku­rie prisimena 1980 m. Čikagos lietu­vių operos „Carmina Burana” pastaty­mą. „Dainavos” kantatos atlikimas skyrėsi nuo operos pastatymo keliais atžvilgiais. 1980 m. matėme inscenizuo­tą kantatą, kurioje, choristams ir solis­tams dainuojant, buvo šokamas baletas. Čikagos lietuvių opera kantatą dainavo lietuviškai pagal rašytojos Birutės Pūkelevičiūtės libretą. „Dainavos” ansamblis kūrinį atliko originaliomis kal­bomis – lotynų ir viduramžių vokie­čių. Kad klausytojui būtų lengviau suprasti, programoje buvo išspausdintas kantatos libreto vertimas į anglų kalbą ir Pūkelevičiūtės lietuviškas vertimas. Jūratės Vyliūtės knygoje „Čikagos lietuvių opera” išsamiai aprašytas ankstyvesnis pastatymas. Solistai tada buvo Algis Grigas, Gina Čapkauskienė ir Paul Gudas, baletą šoko Violeta Karosaitė, Jaunutis Puodžiūnas, Viktoras Barauskas ir Birutė Barodicaitė. Vyliū­tės knygoje taip pat paminėtas vienas įdomus faktas – ankstyvesniame pasta­tyme dalyvavo ir berniukų choras, ku­rį parengė Kazys Skaisgirys, o jam akom­panavo Darius Polikaitis!

Puikūs jubiliejiniai metai – kas toliau?

„Dainavos” ansamblis sugeba klausytojus nuolat maloniai nustebinti. Kiekvienas dainaviečių koncertas skirtingas, savaip įdomus ir neįprastas. Šių metų sausį ansamblis minėjo savo 75-tąjį gimtadienį koncertu, kuriame skambėjo lietuvių kompozitorių kūriniai iš senesnių ir naujesnių laikų ir užsibaigė kompozitoriaus Vivaldi religiniu kūriniu „Gloria”. Birželio mėnesį ansamblis pažymėjo Lietuvos žydų įnašą į Lietuvos kultūrą koncertu, kuriame skambėjo tenoro Rafailo Karpio atliekamos „šabato” va­karo dainos ir kompozitoriaus Lee R. Kesselman kūrinys „Batų vagonas”. O dabar, metams artėjant prie pabaigos, „Dainavos” ansamblis klausytojus pradžiugino tvirta, melodinga ir linksma Carl Orff kantata „Carmina Burana”. Koncertui pasibaigus, klausytojai nuoširdžiai visiems atlikėjams padėkojo audringais plojimais ir atsistojimu. Su dideliu smalsumu laukiame kito „Dai­navos” koncerto.