Virginija Petrauskienė.
Susivienijusios mamos yra jėga. Tą įrodė nedidelė grupė Čikagos mamyčių, įkūrusios „Chicago Mothers Foundation”. Šiais metais organizacijos narės Motinos dieną pasitinka ypatingai – jos rengiasi paminėti savo veiklos penkerių metų sukaktį.
Tuomet, prieš penkerius metus, kai pirmą kartą susitiko keliolika beveik nepažįstamų moterų, norėdamos surinkti pinigų sergančiam vaikui iš Lietuvos, visos slapta baiminosi, kad joms gali nepavykti. Tačiau žinome, kad gerus darbus laimina dangus. Tąsyk nė viena iš jų nedrįso net pasvajoti, kad po penkerių metų galės pasakyti: per tą laiką jų surinkti daugiau nei pusė milijono dolerių išgelbėjo ne vieno vaiko gyvenimą, palengvino ligoniukus auginančių šeimų buitį.
Šiandien – pokalbis su „Chicago Mothers Foundation” prezidente Edita Zasimauskaite.
Edita, kaip rengiatės paminėti savo „Chicago Mothers Foundation” veiklos penkerių metų sukaktį?
Gegužės 18 dieną 7 val. v. „Sielos” galerijoje rengiame paramos koncertą, skirtą sergantiems vaikams. Jame sutiko dalyvauti dainininkė Ieva Zasimauskaitė, kuri 2018 metais buvo išrinkta atstovauti Lietuvai Eurovizijoje. Taip pat mūsų labdaros renginio scenoje pasirodys pianistai Donatas Kelmelis, Karolis Šuopys, dainų autorius ir atlikėjas Rimantas Pažemeckas. Veiks dailininkės Editos Suchockytės ofortų paroda. Šiuos meno kūrinius koncerto svečiai turės galimybę įsigyti. Taip pat labdaros tikslais rengiame tylųjį aukcioną. Jam numatėme tris ypatingus prizus.
Kuo šie prizai bus ypatingi?
Nusprendėme, kad tai turėtų būti ypatingą emocinę, istorinę ir neišnykstančią vertę turintys daiktai. Paminėsiu tik vieną iš jų, nes įdomi jo atsiradimo pas mus istorija. Prieš daugiau nei 20 metų „Chicago Tribune” išleido numerį su priedu, kuris buvo skirtas Valdui Adamkui. Aš apie tai sužinojau visai atsitiktinai, susipažinusi su vienu lietuvių kilmės amerikiečiu, kurio seneliai buvo atvykę iš Lietuvos. Šis žmogus, nors jau ir nemoka lietuvių kalbos, tačiau yra išlaikęs lietuvišką pavardę, didžiuojasi esąs lietuvis, labai domisi savo senelių gimtine. Jis pasakė man, kad yra toks „Chicago Tribune” priedas apie mūsų prezidentą V. Adamkų. Tuomet aš to laikraščio ėmiau ieškoti, nelabai ir tikėdamasi jį surasti. Ir ką galiu pasakyti – radau ebay internetinėje parduotuvėje. Vienas antrosios bangos lietuvis iš Pennsylvanijos jį atsiuntė. Tas žmogus rengėsi persikelti į senelių namus, bet šio laikraščio nenorėjo išmesti, tikėjosi, kad atsiras žmogus, kuriam jo reikia. Va, tokia istorija. Parinkdamos prizus, stengiamės sugalvoti, kas yra svarbu mums, lietuviams, gyvenantiems čia. Nusprendėme, kad tai turėtų būti kažkas, kas susieta su Lietuva, su mūsų istorija. Nes visa kita žmogus gali nusipirkti. Istorijos nenusipirksi. Apie kitus prizus kol kas nepasakosiu, tegul iki renginio tai lieka paslaptimi.
Ar tylusis aukcionas bus vienintelė galimybė šiame labdaros koncerte paaukoti pinigų sergantiems vaikams?
Jau ateidami į koncertą ir pirkdami bilietą, žmonės prisidės prie šios paramos. Taip pat parengėme aštuonių mažųjų ligoniukų iš Lietuvos nuotraukas ir jų pristatymus. Prie kiekvieno vaiko ligos ar jo istorijos aprašymo bus padėta po krepšelį, į kurį bus galima įdėti pinigų. Kiek kas gali – net jeigu tai būtų tiek, kiek kainuoja kavos puodelis. Mes už kiekvieną auką esame dėkingi. Tie žmonių paaukoti pinigai bus skirti būtent tam vaikui, kurio krepšelį aukotojai pasirinks. Tarp remiamų vaikų yra mergaitė, kuri serga nepagydoma liga. Ji kenčia tokius siaubingus skausmus – ligoniukės kūną nusėjusios pūslės, žaizdos, kartais nuo kūno ima luptis oda. Tai mergaitei nueiti į vonią, pavalgyti ar tiesiog pajudinti ranką yra kančia. Mes jai esame jau ne kartą padėjusios. Gavusi pinigų, šeima tą mergaitę veža į Azerbaidžane esančią sanatoriją. Iš jos ligonė grįžta gerokai apgijusi: po sanatorijos nebelieka žaizdų, tik randai, pabrozdinimai. Ta mergaitė nepasveiks, bet pinigai nėra išmesti į balą, jie padės sumažinti vaiko patiriamą skausmą. Paminėjau tik vieną atvejį, tačiau kiekvienas iš šių vaikų kenčia, o mūsų surinkti pinigai jiems gali padėti sumažinti tą kančią ar net pagelbėti greičiau pasveikti. Informaciją apie šiuos vaikus skelbiama mūsų organizacijos „Facebook” svetainėje „Vilties aitvarai”.
Paminėjote, kad bus renkami pinigai aštuoniems vaikams. Ar visi, kurie kreipiasi į jus pagalbos, jos sulaukia? Kaip atrenkate tuos, kuriems nusprendėte padėti?
Į mus kreipiasi daugybė tėvų, kurių vaikams reikia finansinės pagalbos. Per savaitę mes gauname kokių 10 laiškų su pagalbos prašymais. Kai kurie net nežino, kad mūsų paramos organizacija yra ne Lietuvoje, o Amerikoje. Nustemba išgirdę ir pasako, kad mus jiems kažkas rekomendavo. Todėl taip, tuos vaikus, kuriuos nusprendžiame paremti, mes atrenkame. Tai labai žiaurus pasakymas, bet taip yra. Toje atrankoje tenka vadovautis ne širdimi, o sveiku protu. Pavyzdžiui, vaikas pateko į avariją, patyrė sunkią galvos trauma. Tėvai paskaitė, kad Čekijoje yra klinika, kuri kamieninių ląstelių pagalba atstato smegenų veiklą. Ir tu supranti, kad tų klinikų yra daugybė, visos žada gerą rezultatą, tačiau nė viena neduoda 100 procentų garantijos. Bet žmogus užsikabina už to vieno procento. Tada tenka būti žiauriai: renkiesi vaiką, kuriam suteikiami 85 procentai vilties pasveikti. Kaip renkiesi? Skaitai gydytojų išvadas, tėvų atsiųstus gyvenimo aprašymus, viską daug kartų pasveri. Būdama fondo vadove, aš turiu galvoti, kad tie mūsų surinkti, gerų žmonių paaukoti pinigai nenueitų vėjais.
Ar neatsitinka taip, kad prie kai kurių vaikų prisirišate, jie tampa jūsų gyvenimo dalimi? Gal per tuos penkerius metus buvo kokių ypatingų atvejų, kuriuos sunku pamiršti?
Galima būtų daug pasakoti, nes kiekvienas atvejis ypatingas. Prieš pradėdama dirbti, gavau labai gerą patarimą, kad negalima prisirišti prie remiamų vaikų ir jų šeimų. Nes priešingu atveju prarasi sprendimų objektyvumą. Bet to laikytis yra taip sunku… Nes mes vaikams padedame, stebime, laukiame gerų žinių. Iš šeimos gauname nuotraukų ir matome, kaip tie vaikai gyvena, kaip auga… Ir neduok Dieve, kuris nors iškeliauja. Tuomet mes kartu su tėvais išgyvename skausmą, nes tas vaikas buvo tapes tarsi tavo šeimos nariu…
Bet kaip yra gera, kai išgirsti gerų žinių ir žinai, kad mūsų veikla padėjo vaikui pasveikti, arba išspręsti sunkią šeimos problemą. Pamenu, kai iš Eglės Mėlinauskienės, kuri yra Lietuvoje įkurtos „Mamų unijos” vadovė, gavome prašymą surinkti pinigų dviem iš onkologinės ligos padarinių besivaduojantiems paaugliams, kuriems reikalingi brangūs vaistai. Mes manėme: na, kiek gali kainuoti tie vaistai? Gal koks tūkstantis. Sužinojusios, kad ta suma yra 70 tūkstančių (tiek kainavo tie vaistai pusės metų gydymui), neišmanėme, ką daryti. Tačiau padėjo visagalis „Facebook”. Mes tą sumą surinkome gana greitai. Viena iš tų dviejų paauglių dabar jau – būsimoji gydytoja.
Dar įstrigo vieno ketverių metų berniuko, vardu Jonukas, istorija. Jo tėtis ir mama buvo pasiėmę iš banko paskolą ir kaime nusipirkę namuką. Kaip tik tuo metu Jonukas susirgo onkologine liga. O mama nėščia. Šeima nebeišmanė, kaip gyventi, nes tėvams reikėjo ir dirbti, ir ligoniuką prižiūrėti, ir ruoštis antrojo vaikelio gimimui. Pamenu, kai tėtis atsiuntė nufilmavęs pokalbį su Jonuku. Į klausimą, ko labiausiai nori, vaikas graudžiai atsakė: „Noriu pasveikti ir turėti namus”. Aš supratau, kad net ir neturėdama pinigų aš tai šeimai aukočiau. Mes surinkome reikalingus 10 tūkstančių, šeima išlaikė namuką, Jonukas pasveiko. Dabar jam jau 7-eri. Mes gauname nuotraukų, matome, kaip jis auga. Dar galima būtų pasakoti apie vaikus, kurie auga vaikų namuose, o susirgę neturi, kas kartu su jais sunkiausiu momentu būna šalia. Todėl nejučia įsitraukėme į dar vieną akciją „Niekieno vaikai”.
Per penkerius metus parėmėte daugybę Lietuvoje gyvenančių ligoniukų, palengvinote kai kurių šeimų buitį, surinkote neįtikėtinas sumas įvairiems projektams. Kokiu būdu jūs pasiekiate tokių puikių rezultatų?
Kažkas manęs paklausė, ar tikrai per savo organizacijos gyvavimo laiką esame surinkusios pusę milijono. Atsakiau, kad netgi daugiau. Visų darbų nesuminėsi, bet už čia, Amerikoje, mūsų surinktus gerų žmonių paaukotus pinigus buvo suremontuotos Kauno vaikų diabeto centro palatos, įspūdinga suma paremti Vilniuje statomų namučių kūrimosi darbai, finansuotas ir tebefinansuojamas ne vienas projektas, paremta nemažai vaikų. Ir ta finansinė mūsų parama, galima drąsiai teigti, išgelbėjo ar pakeitė ne vieno iš jų gyvenimą. Mūsų fondo dėka jau daug stebuklų įvyko. Apie tai, ką nuveikėme per tuos penkerius metus, gegužės 18 dienos koncerte žadame parodyti. Visa mūsų veikla bus sudėta į neilgą filmuką, kurį labdaringai sukūrė bendrovė „TVS Digital Media”, kuriai vadovauja Rytis Januška. Jie ne pirmą kartą mus tokiu būdu paremia. Nuolatiniai mūsų rėmėjai yra „HMD Trucking”, kurios savininkai – Henrikas ir Daiva Malūkai. Mūsų veiklą remia daugybė žmonių, aukodami įvairias pinigų sumas. Neįmanoma visų išvardinti, bet mes esame dėkingos net ir už pačią mažiausią auką. Kartais tos aukos ateina pačiu netikėčiausiu, skaudžiausiu keliu. Viena moteris prarado savo vaiką, jį ištiko staigi mirtis. Draugai tai šeimai surinko didelę sumą. Tačiau vaiką praradę tėvai tuos pinigus nusprendė paaukoti mūsų organizacijai. Nežinojau, kaip jiems padėkoti, neradau žodžių. Neseniai mus palikusios mergytės, dėl kurios gyvybės buvo tiek kovota, Milanytės mama mums taip pat paaukojo 1 000 dolerių. Dar naujas kelias aukoti – neretai savo gimtadienį švenčiantys žmonės paprašo, kad draugai, užuot pirkę gėlių ar dovanų, tuos pinigus skirtų sergantiems vaikams. Praėjusiais metais vien per gimtadienius surinkome 10 tūkstančių dolerių.
Sėkminga organizacija esame dar ir todėl, kad turime būrį pasišventusiai dirbančių savanorių moterų. Dabar mūsų „Chicago Mothers Foundation” narių jau yra 40, nors savo veiklą pradėjome nuo 12 narių. Kiekviena iš jų yra labai mums svarbi, kiekvienai už jos darbą norisi kuo daugiausiai dėkoti. Nors pradėjome savo veiklą labai nedrąsiai, bet pamatėme, kad galime padaryti tiek daug. Ir tai įkvėpė mums didelės drąsos.
Ačiū už pokalbį. Linkiu, kad jūsų drąsa kasmet stiprėtų, o fondo rėmėjų gausėtų.
Norintys paaukoti šiai organizacijai,
gali siųsti čekį adresu:
Chicago Mothers Foundation
14911 127th. St., Lemont, IL 60439