Džiazas ir laisvė

Jovita Beliak.

Karolis Šarkus – aktyvus jaunasis Lietuvos džiazo atstovas. Savo muzikinį kelią pradėjo B. Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, vėliau stu­dijas tęsė prestižinėje Amsterdamo kon­servatorijoje, kurioje įgijo baka­lau­­ro ir magistro laipsnius. Stažavosi Boyer College of Music and Dance Phi­­la­delphijoje, kur lankė paskaitas pas legendinį saksofonistą Dick Oatts. Aktyviai koncertuodamas daugelyje Europos šalių, Karolis dalyvauja ir tarptautiniuose konkursuose, iš kurių vienas svarbiausių buvo „Premio In­ter­nazionale Massimo Urbani” (Itali­ja) ir Baltijos šalių džiazo kompozicijų konkursas (Latvija), kuriame gavo apdovanojimą už geriausiai parašytą kūrinį bigbendui. K. Šarkus kuria ir aranžuoja muziką, sėkmingai išleido savo debiutinį albumą „Palette of Feelings” (2021).

Su Karoliu Šarkumi susitikome labai simbolinėje vietoje – Užupio ka­vinėje, kurioje vyksta džiazo muzikos koncertai. Jų organizatorius – pats Karolis, koncertų metu šią kavinę pa­verčiantis unikaliu Užupio džiazo klu­­bu. Erdvė nėra labai didelė, tačiau tame ir slypi žavumas – klausytojai atsiduria taip arti atlikėjų, kad net gali pajusti iš instrumentų sklindančias garsų vibracijas.

Vos įėjęs pro duris ir dar nespėjęs nusivalyti aprasojusių akinių, Karo­lis skuba apsikabinti. Supratau, kad pokalbis bus atviras – toks, koks ir jo pasitikimas. Beveik trys valandos pra­bėgo nepastebimai, o apie Karolį sužinojau tiek, kad būtų galima pra­dėti rašyti knygą. Veiklus, perspekty­vus ir pozityvus muzikantas susiti­ki­mą pavertė savotiška inspiracija dar labiau tikėti jaunąja Lietuvos karta bei neabejoti, jog Lietuvoje veiklos tikrai nestinga.

Aktyviai veikia Lietuvos džiazo federacijoje

Pokalbį su Karoliu pradėjome apie veiklą Lietuvos džiazo federacijoje. Prie visų kitų veiklų jis randa lai­ko skirti ir šiai asociacijai, nes ma­to galimybes pagerinti džiazo atlikėjų situaciją. „Šiuo metu yra jaučiamas pa­siskirstymas į tam tikras muzi­ki­nes džiazo stovyklas – grojantieji avangardinį džiazą būriuojasi tarp avangardistų, tradicinio džiazo atli­kė­jai taip pat būriuojasi tik tarpu­sa­vyje. Reiktų daugiau bendrystės. Vie­nas iš uždavinių būtų sujungti visą džia­zo bendruomenę, nes atlikėjų nė­ra tiek daug. Jeigu visi susijungtų, gau­­tųsi geresnis, smagesnis rezulta­tas ir galėtume veikti visi kartu”, – apie kilnius siekius pasakoja aktyvus federacijos narys.

Muzikantas išsiskiria universalumu

Saksofonisto K. Šarkaus gyvenimas tiesiog verda nuo skirtingų veiklų, o teigiantiems, kad Lietuvoje nėra ką veikti, jis tuoj pat suras eilę pasiūlymų. Muzikantas kartu su Donatu Petreikiu subūrė tradicinio džiazo gru­pę „Collaborative Jazz Septet”, su bičiuliais Lietuvoje įkūrė savo vardo kvintetą, taip pat dirba su grupėmis „Brave Noises”, „Bix”, Kotryna Juo­dzevičiūtė Collective. Nors grupės dau­giausia groja džiazo muziką, tačiau kiekviena jų skiriasi atliekamu sti­liumi. Pavyzdžiui, „Bix” (lyderis Saulius Urbonavičius – Samas) groja labiau roko stiliaus kūrinius, o Sau­liaus Petreikio grupėje (Saulius Pet­reikis World Orchestra) skamba viso pasaulio muzika, tad Karolis prisitai­ko prie kiekvieno grojamo stiliaus. Jis pasakoja, kad prieš kiekvieną pa­sirodymą turi savotišką kelių minu­čių meditaciją, kurios metu susikaupia ir sutelkia dėmesį į būsimo pasi­ro­dymo stilių, nuotaiką, vietą bei nu­siteikimą. „Aš nuo jaunystės tikėjau muzikanto universalumu. Kadangi tu­rėjau galimybę prisijungti ir pa­gro­ti su skirtingais muzikantais, tas man labai patiko ir nuo to mano mu­zikinis skonis tik plečiasi. Tai yra la­bai gerai, nes kai kuri savo muziką, tu atsiremi ne tik į tai, ką tu groji kla­sikiniame džiaze, bet pasisemi ir iš kitų. Taip susideda tavo muzikinis sko­nis”, – apie savo muzikinės pasau­lėžiūros praplėtimą pasakoja pašne­ko­vas, kurio kūrybą sunku būtų įspausti į vieną žanrą.

Išleido debiutinį albumą

2021 m. K. Šarkus pristatė debiu­tinį albumą „Palette of Feelings”, ku­riame talkino studijų draugai: Áron Gunst (fortepijonas), David Nino van der Grinten (Rhodes pianinas, sintezatoriai), Omer Govreen (akustinis ir elektrinis bosai), João Guerra (mušamieji), o kūrinyje „Grit and Determination” tenoriniu saksofonu groja vienas iš Karolio mokytojų Jas­per Blom. „Palette of Feelings” – tai bakalauro baigimo Amsterdame eta­pą įamžinantis albumas, kuriame girdisi skirtingų jausmų kompozicijos su kitų muzikos stilių puošmenomis, tačiau visas jas sujungia džiazas. Su­sipynę akustiniai ir elektroniniai gar­sai bei netikėti garsiniai sprendimai atspindi kūrėjo universalumą bei išryškina multižanrinį K. Šarkaus kū­rybos stilių.

Buvo įvertintas už geriausią kūrinį bigbendui

Neseniai įvyko saksofonisto de­biutas kitoje srityje – kompozicijos. Šių metų lapkritį Latvijoje vyko Bal­tijos šalių džiazo kompozicijų kon­kursas, kuriame už geriausiai para­šytą kūrinį bigbendui pirma vieta ati­teko Karoliui Šarkui. „Šio konkurso idėja yra labai smagi, nes jame gali dalyvauti tik jauni kompozitoriai iki 30-ties metų. Finale mano kūrinį gro­jo Latvijos radijo bigbendas, į kurį yra surinkti tikrai stiprūs muzikantai. Aš kaip atlikėjas groju savo mu­ziką. Bet kai tu parašai ir kažkas ki­tas groja tavo muziką, tai yra visai ki­tos jausmas ir pasiekimas”, – džiaugiasi kompozitorius, sulaukęs didelio Latvijos žiniasklaidos dėmesio.

K. Šarkus ne tik kuria, bet ir aran­žuoja muziką. Laisvai samdomas kūrėjas jau kurį laiką aranžuoja kūrinius ansambliams, styginiams kvartetams, orkestrams ir žinomoms grupės. Neseniai kaip tik su Jievaro Jasinskio, trombonisto ir kompozitoriaus, įkurta grupe „JJA music” Ka­rolis parašė aranžuotes atlikėjui Ig­nui Pociūnui (žinomam kaip „Daddy Was A Milkman”), didžiausioje šalies arenoje pasirodžiusiam kartu su orkestru.

Dar vienas įdomus projektas, ku­riame neseniai dalyvavo K. Šarkus, tai džiazo koncerto įrašymas kuriamame Donato Ulvydo filme pagal Ri­čardo Gavelio romaną „Vilniaus pokeris”. Šiam filmui muziką kūrė kompozitoriai Kipras Mašanauskas ir anksčiau minėtas Jievaras Jasinskis, ją atliko profesionalus džiazo muzi­kan­tų orkestras „Vilnius JJAZZ En­semble”. Pagrindinis filmo akcentas yra džiazo koncertas apleistoje baž­ny­čioje – ja tapo erdvė Lukiškių ka­lėjime. Filmo „Vilniaus pokeris” anon­sas bus pristatytas 2023 m. sau­sio 28 d.

Su grupe „Bix” grojo legendiniame klube Berlyne

Vienas iš įsimintiniausių pasiro­dymų praėjusiais metais Karoliui buvo grojimas su „Bix” grupe Ber­lyne, istoriniame „Quasimodo” klu­be. „’Bix’ grupė paskutinį kartą grojo čia dešimt dienų prieš tai, kai griuvo Berlyno siena, t. y. 1989  m. spalio 30-ąją. Ir klubas nepasikeitė nuo to lai­ko, yra tame pačiame rūsyje. Dau­guma klausytojų buvo lietuviai, kai kurie iš jų dalyvavo ir prieš 33 metus rengtame koncerte, tad jiems vakaras buvo ypatingai nostalgiškas”, – įspū­džiais iš istorinės pasirodymo vietos dalijosi pašnekovas. Pokalbio metu pa­sijuto, jog Karoliui didžiausi prisiminimai lieka ne iš pompastiškų koncertų scenų, bet iš tų vietų, kurios yra unikalios, turi savo istorinį mu­zi­kinį įspaudą ar kitaip yra reikšmingos atlikėjams ar publikai. Kaip antai 2021 m. vykęs džiazo solistų konkursas Italijoje „Premio Internazionale Massimo Urbani”, kuriame K. Šar­kus pelnė apdovanojimą ir užėmė ant­rą vietą. Konkursas yra rengiamas nuo 1996 m. puikaus saksofo­nininko Massimo Urbani atminimui. Jis vyko Camino mieste, stūgstančia­me ant kalno ir beveik sugriuvusia­me nuo nuolatinių žemės drebėjimų. Muzikos kūrėjas prisimena, kad na­mai buvo paremti atramomis, o nuo kalno atsivėrė nuostabus vaizdas.

Mokosi groti elektroniniu saksofonu

K. Šarkus yra saksofonistas, kom­pozitorius, aranžuotojas, o šiuo metu ir studentas. Nors oficialiai ma­gistro studijas Amsterdamo konservatorijoje yra baigęs, tačiau vis dar turi studento statusą ir lanko elektro­ninio saksofono paskaitas. „Elektro­ni­nio saksofono specialistų pasaulyje nėra daug. Šis instrumentas argo­no­miškai skiriasi nuo paprasto saksofono, nes ir pūtimas truputėlį kitoks, ir mygtukai kitaip veikia. Kadangi mokykloj yra šios srities specialistas, nusprendžiau pasinaudoti šia gali­my­be ir pasimokyti groti elektroni­niu saksofonu. Vėliau nuspręsiu, ar norėsiu juo groti koncertuose. Kol kas prisibijau, nes yra daug jo prijungimo niuansų ir pan.”, – apie šį sprendimą pasakoja muzikantas.

Studijavo Philadelphijoje pas legendinį saksofonistą Dick Oatts

Studijuodamas bakalaurą toje pa­čioje konservatorijoje Karolis gavo pasiūlymą išvykti pusmečiui į Ame­riką. „Mano universitetas Olandijoje labai seniai bendradarbiauja su mo­kykla Philadelphijoje ir vykdo studentų mainus. Visuomet pas mus į Amsterdamą iš Philadelphijos atvažiuodavo legendinis saksofonistas Dick Oatts. Kiekvienas studentas turėdavo su juo valandos trukmės paskaitą. Jos metu gaudavai peno pamąstymui, kuo tu galėtum užsiiminėti, bet nuo to neįvyksta pagerėjimas grojime, nes valandos trukmės paskaita yra tiesiog per trumpa. Man šis dėstytojas labai patiko ir norėjau pas jį pa­simokyti, tad pasirinkau koledžą, ku­riame jis dėstė”, – apie stažuotę JAV pasakoja K. Šarkus. Tai buvo pirmasis jaunojo muzikanto išvykimas už Atlanto, tad jis tapo kertinis. Pasak pašnekovo, mokslų kokybė koledže bu­vo tikrai gera, turėjo galimybę gy­vai išgirsti autentiškiausio džiazo atlikėjus, o su kai kuriais mokytojais Karolis palaiko glaudžius ryšius iki dabar. „Daug kas pastebėjo, kad, kai grįžau iš Amerikos į Amsterdamą, kaip asmenybė aš subrendau. Aš pats to per daug nepastebėjau, bet tikriausiai visa ta patirtis atsiliepė mano augi­mui. Dėstytojai net pastebėjo, kad mano grojimas pasikeitė ir tapo brandesnis”, – teigiamai tarptautinę patirtį vertina Karolis.

Jaučia pareigą džiazą vystyti Lietuvoje

Nors saksofonisto niekas nepririša prie gimtinės ir savo veikla jis gali užsiimti iš bet kurio pasaulio krašto, vis dėlto jaunasis muzikantas savo veiklų baze renkasi Lietuvą, Vil­nių, o išvykęs į užsienį skuba nusi­pirkti atgalinį bilietą. „Visą tai, ką išmokau užsienyje, norėčiau pritai­ky­ti Lietuvoje ir padėti bendruo­me­nei. Turiu patirties užsienyje, iš skir­tingų mokyklų, tai bus mano indėlis, o žmonės galės pasiimti tiek, kiek jie no­rės. Norisi skleisti džiazą, parodyti kaž­ką naujo, kas vyksta kitose šalyse, skirtingose kultūrose. Manau, vienaip ar kitaip tai inspiruoja jaunus žmones, kurie dar nebuvo niekur išvažiavę. Lietuvoje džiazo ištakos yra senos. Būtų labai gaila, jei jauni žmonės nieko nedarytų ir džiazas Lie­tuvoje numirtų. Jaučiu pareigą jį vystyti Lietuvoje”, – pasakoja patriotiškumu pasižymintis džiazo atstovas.

Skatina jaunimą būti drąsesniais

Savo karjeros pradžioje Karolis prisimena buvęs susikaustęs ir visai nedrąsus, bet atvykęs į Amsterdamą atrado laisvę, kurią sukūrė ten esanti multikultūrinė žmonių visuma vie­noje vietoje. Taip atlikėjas įgavo daugiau pasitikėjimo savimi ir pradėjo megztis pirmosios vertingos pažintys. „Svarbiausia yra nebijoti eiti šnekėti, nes kartais apie save tiesiog turi pasakyti. Paprasčiausiai prisistatyti, pasakyti, kad domiesi tokia muzika, pasiteirauti, kuo kitas žmogus domisi, pasiūlyti susitikti kavos, pašnekėti apie džiazo įrašus ir pan.”, – patarimais jaunajai kartais dalijasi saksofonistas. „Reikia daug ir sunkiai dirbti ir vienaip ar kitaip tau pa­siseks. Jei tu ką nors veiksi, tave vis tiek kada nors pastebės. Gal net ne­tyčia užeis į koncertą koks nors svarbus žmogus, ir tave pamatys”, – pri­dūrė jis.

Laisvės siekis lietuviškame džiaze

Ar žinojote, jog dar vis egzistuoja lietuviškas džiazas? Toks laisvas, verž­lus, siekiantis pokyčių džiazas. „Lietuvoje jis prasidėjo tada, kai dar buvo priespauda ir jo tikslas buvo pa­sipriešinti tam, kas tuo metu darėsi aplinkui. Tai buvo meno forma iš­reikš­ti savo protestą. Todėl lietuviško džiazo pradininkai yra susiję su avan­gardiniu, laisvuoju džiazu. Lie­tu­viškas džiazas asocijuojasi su lais­ve, nes tuo metu visi jos siekė. Dabar džiazo kryptys įvairios, pavyzdžiui, yra žmonių, tarp jų ir aš, kurie į džia­zą įkomponuoja lietuvių liaudies dai­nas. Su „Brave Noises” mes atlie­ka­me kūrinį, kuris yra paremtas lie­tuvių liaudies daina „Oi giria giria”. Mano albume kūrinys „Psalm of Freedom” yra paremtas mano prose­nelio Jurgio Tamošiūno parašytu kū­riniu „Atsisveikinimas”. Senelis bu­vo vargonininkas Punios kaime. Aš tiesiog šią giesmę įvilkau į džiazo rū­bą”, – apie lietuviško džiazo kilmę pa­sakoja K. Šarkus. Jis sako, kad kiek­vienoje lietuviškoje džiazo grupėje jaučiasi laisvės elementas, troškimas padaryti truputį kitaip, nei kiti daro. Tas žavi ir kūriniams suteikia speci­finio muzikinio prieskonio, kuris iš­ryškėja pasaulinės džiazo garsų pa­letėje.