Jovita Beliak-Antanavičienė.
Daug gabių Lietuvos piliečių palieka savo gimtinę ir laimės ieško svetur. Vienus vilioja didesni atlyginimai, kiti patenka į „meilės pinkles”. Kai kurie yra priversti palikti gimtinę dėl savo svajonės, kurios įgyvendinimui, deja, Lietuvoje trūksta specialistų. Būtent dėl šios priežasties – pildyti savo svajonės – į Pittsburghą, Pennsylvanijos valstiją, išvyko Algirdas Matonis, Druskininkuose gimęs 25 metų gabus eufonininkas (eufonija – varinis pučiamasis instrumentas. Red.), grojantis prestižiniame „River City Brass Band” orkestre. Pavasarį A. Matonis surengė solinį pasirodymą „Carnegie Music Hall of Oakland”, Pittsburghe, į kurį gausiai susirinko ir mūsų tautiečiai.
Pirmą kartą į Pittsburghą Algirdas atvyko 2014 m. kaip kviestinis „River City Brass Band” solistas. Tuo metu pagal legendinio eufonijos pradininko Steven Mead gaires jis baigė bakalauro studijas Royal Northern College of Music (Manchester, Anglijoje). Užsiminus apie savo planus toliau tęsti studijas, vieno vakaro metu orkestro dirigentas James Gourlay Algirdui pasiūlė atvykti studijuoti į Pittsburghą bei prisijungti prie „River City Brass Band”.
„Žinoma, šis pasiūlymas mane sudomino. Tuo metu mano dabartinis dėstytojas Lance LaDuke buvo grupės eufonininkas. Lance dėstė dviejuose didžiausiuose Pittsburgho muzikos universitetuose: Duquesne University ir Carnegie Mellon University. Lance LaDuke pasisiūlė rekomenduoti mane didžiausiems Pittsburgho universitetams, kad gaučiau stipendiją”, – apie užsimezgusias pažintis pasakojo Algirdas. – Nusprendžiau, jog Carnegie Mellon University bus ta vieta, kuri man padės karjeroje labiau, todėl pasirinkau būtent šį universitetą.”
Groja prestižiniame orkestre
Šiuo metu Algirdas Matonis yra pagrindinis eufonininkas „River City Brass Band” bei aktyvus solistas, kamerinės muzikos atlikėjas ir mokytojas. Į šį varinių pučiamųjų orkestrą patenka tik geriausi, puikius grojimo įgūdžius bei ilgalaikę patirtį turintys muzikai. Algirdas turėjo puikią galimybę parodyti savo muzikinius sugebėjimus kviestinio koncerto metu, o jo solo pasirodymas atitiko darbo perklausą.
„Grupė nuolat koncertuoja su skirtingu repertuaru, kuris kartais pasikeičia penkios minutės prieš koncertą. Muzikantai turi būti itin šaltų nervų, gebėti greitai reaguoti į įvairias situacijas, mokėti dirbti kaip komanda. Nors tuo metu man buvo tik 23 metai, aš buvau sukaupęs gana įspūdingą reziume, – orkestro muzikantų kriterijus vardijo atlikėjas. Be to, Algirdo dabartinis dėstytojas bei geras draugas Lance LaDuke tuo metu planavo mažinti kelionių krūvį, kad galėtų skirti daugiau laiko šeimai. Algirdas atsirado tinkamu laiku labai tinkamoje vietoje ir dabar jis gali didžiuotis būdamas vedančiuoju eufonininku bei jauniausiu „River City Brass Band” nariu.
Groti pradėjo per klaidą
Pirmoji pažintis su eufonija Algirdui buvo atsitiktinė. „Kai buvau aštuonerių metų, nusprendžiau, jog būtų smagu susirasti užklasinę veiklą. Mokykloje, kurioje tuo momentu mokinausi, įvairių būrelių vedėjai dalijo lankstinukus su kvietimais prisijungti prie jų vedamų klasių. Grįžęs namo pradėjau įdėmiai juos skaityti ir nusprendžiau pradėti lankyti dainavimo pamokas. Čia ir prasidėjo įdomybės”, – istoriją apie pažintį su instrumentu nuotaikingai pradėjo pasakoti Algirdas.
„Mano tėvai pamatė, jog vienas iš skelbimuose minėtų būrelių vyko keleto minučių atstumu nuo tos vietos, kur mes tuo metu gyvenome. Jie sugebėjo mane įtikinti, kad groti orkestre būtų kur kas smagiau, kas, žinoma, reiškė, jog jiems atkris vežiojimo našta”, – apie tėvų įtaką užklasinės veiklos pasirinkimui pasakojo eufonininkas. „Negana to – aš pavėlavau į man skirtą susitikimo laiką. Todėl vietoj trimito turėjau pradėti vaikščioti į eufonijos grupę”, – šypsosi pašnekovas. Eufonijos atsiradimą jis laiko klaida, tačiau tai buvo geriausia klaida, kurią jis padarė gyvenime.
Keliavo į Sydnėjų, atsirado Pittsburghe
Susipažinęs su instrumentu Algirdas netrukus pradėjo dalyvauti įvairiuose Lietuvos ir tarptautiniuose konkursuose, muzikiniuose renginiuose bei meistriškumo kursuose. Jis tapo aktyviu ir neįveikiamu Juozo Pakalnio atlikėjų pučiamaisiais ir mušamaisiais muzikos instrumentais konkurso dalyviu. Būdamas 9-erių Algirdas šiame konkurse tapo laimėtoju 8–13 metų grupėje, o 2006 metais, būdamas vos 15-os – jauniausiu atlikėju, laimėjusiu visas įmanomas kategorijas. 2007 m. atviroje solo kategorijoje laimėjo tarptautiniame pučiamųjų instrumentų konkurse „Baltijos fanfaros”, po to – atviros klasės tarptautiniame kamerinės ir solo muzikos konkurse „Muzika be sienų”. Paskutiniais paauglystės metais Algirdas Matonis buvo pakviestas atlikti solo partiją Lietuvos kariuomenės orkestre Tarptautiniame pučiamųjų orkestrų čempionate, kuriame pelnė geriausio solisto apdovanojimą.
„Svarbiausias apdovanojimas buvo tas, kuris man atvėrė duris į mano dabartinį gyvenimą. 2013 m. laimėjau didelį konkursą, vykusį Didžiojoje Britanijoje. Greta piniginio prizo aš turėjau reprezentuoti Britaniją kaip atstovas kitame didelio masto konkurse, kuris turėjo vykti Sydnėjuje, Australijoje”, – apie reikšmingiausią gautą apdovanojimą pradėjo pasakoti atlikėjas. – Dėl tam tikrų priežasčių šis konkursas buvo atšauktas, todėl prizo steigėjai nusprendė kaip kompensaciją man pasiūlyti koncertinį turą su ‘River City Brass’ Amerikoje kviestiniu solistu. Juokingiausia yra tai, jog tiek pasirinkimas groti eufonija, tiek persikraustymas į kitą pasaulio kraštą įvyko atsitiktinai. Gyvenimas kartais tikrai turi neblogą humoro jausmą!”. Akivaizdu, kad šiam atlikėjui likimo išdaigos buvo ypač reikšmingos ir palankios.
40 koncertų per 60 dienų
Algirdas neslepia, jog grojimas vieninteliame pasaulyje profesionaliame varinių pučiamųjų instrumentų orkestre eufonininkui yra didelis privalumas. „Dauguma žmonių nesupranta, jog eufonininkas turi tik tris pasirinkimus: 1) karinis orkestras, kurį turi kiekviena šalis ir kuriame gali dirbti tik tos šalies piliečiai; 2) solo karjera, kas yra darbas, pagrįstas tavo paties gebėjimu būti ne tik atlikėju, bet ir verslininku; 3) grojimas varinių pučiamųjų instrumentų orkestre, o tokios darbo pozicijos pasaulyje tėra dvi”, – apie muzikinės karjeros galimybes kalba atlikėjas.
Muzikas džiaugiasi turėdamas nišą, kuri leidžia jam kurti tvirtą finansinę ateitį bei siekti muzikinės nepriklausomybės. Nors Lietuva visuomet yra Algirdo mintyse, jis įtemptai dirba JAV ir greitai neplanuoja išvykti: „Norėčiau daugiau laiko praleisti su šeima, vaikystės draugais, tačiau aš turiu didelę svajonę, kurią dar tik pradėjau įgyvendinti”.
Pastarieji keli mėnesiai Algirdui buvo ypač darbingi – atlikėjas dalyvavo daugiau kaip 40 koncertų! „Šie metai buvo išskirtinai užimti, kas yra didelė privilegija bet kuriam atlikėjui. Pastaruosius keletą mėnesių teko keliauti po Floridą, Texas, New Yorką, New Mexico, Ohio, žinoma, Pennsylvaniją, kur šiuo metu gyvenu”, – apie įtemptą pasirodymų grafiką kalbėjo pašnekovas. „Visi koncertai turėjo įsimintinų momentų, tačiau pasirodymas, kuriuo pats labiausiai didžiuojuosi, buvo kovo 18 d. Texas. Čia, Edinburghe, įvyko mano paties parašytų šešių kūrinių premjera, kas yra vienuolikos metų darbas”, – planus išleisti savo kūrinių kompaktinę plokštelę iki šių metų pabaigos atskleidė Algirdas.
Instrumentas sveria 10 kg
Nuolatinis keliavimas, naktiniai skrydžiai, laukimas ir kasdienė rutina išvargintų kiekvieną, pasak Algirdo, netgi susendintų. Labai svarbu „susirasti rutiną, kada nėra jokios rutinos”: pastovus vandens gėrimas, vaisių valgymas, greito maisto vengimas bei, žinoma, miegas yra labai svarbu norint išlikti produktyviu bei gerai jaustis pasirodymo metu. Be to, sportinis pasirengimas padeda ne tik psichologiškai atsipalaiduoti, pašalinti stresą ir pagerinti nuotaiką, bet ir palengvina grojimą kontroliuojant kvėpavimą ir stovėseną su 10 kilogramų sveriančiu instrumentu rankose.
Nuolatinės kelionės ir naujų šalių bei miestų pažinimas atrodytų tikra svajonė tiems, kurie įpratę dirbti nekintančioje darbo aplinkoje. Tačiau Algirdas ne itin džiaugiasi nesibaigiančiais skrydžiais. Vienintelis dalykas, kurio labiausiai vengia savo laisvalaikiu – tai keliauti. „Pittsburghas yra nepakartojamai gražus miestas, ypač vasarą. Jeigu kažkur ir nusprendžiu išeiti, tai būna kokia nors rami, atpalaiduojanti vieta – pvz., zoologijos ar botanikos sodas. Gaivus oras, gamta, atpalaiduojanti atmosfera – mano mėgstamiausi vasaros dalykai. Žiemą stengiuosi apsilankyti miesto centre, išgerti šiltų gėrimų, paklausyti gyvos muzikos kalėdiniame turgelyje, galbūt net kartais užsidėti pačiūžas. Galbūt nuskambės šiek tiek lėkštokai, bet už koncertinės scenos aš esu paprastas žmogus”, – savo laisvalaikį apibūdina pašnekovas.
Didelė svajonės kaina
Šiuo metu Algirdas aktyviai koncertuoja po visą pasaulį bei pažindina žiūrovus su Lietuva: „Man itin svarbu, jog reprezentuoju ne tik instrumentą, kuris, mano nuomone, negauna pakankamo pripažinimo, bet ir šalį, apie kurią daugybė žmonių nėra niekada girdėję. Šalį, kuri turi daug talentingų žmonių, talentingų atlikėjų”. Siekiantis groti kuo įvairesnę muziką Algirdas teigia, jog, nepaisant muzikinio žanro, jo pareiga klausytojams užtikrinti aukšto lygio, įsimintiną laiko praleidimą.
Algirdas Matonis niekada nebuvo iš tų žmonių, kurie peikia savo gimtinę ir skuba kuo greičiau iš jos iškeliauti. Jis sumokėjo didelę kainą, palikdamas draugus, šeimą bei kultūrą, kad galėtų siekti svajonės. Kokia ateitis laukia muzikantų, gyvenančių Lietuvoje ir neturinčių galimybių studijuoti gimtinėje? „Atsakymas priklausys nuo mano kartos žmonių, kurie sumokėjo didelę kainą – išvyko iš gimtos šalies, kad užsitikrintų savo karjeros sėkmę ir kad kada nors prisidėtų prie Lietuvos sėkmės. Bent jau toks yra mano tolimos ateities planas”, – sako muzikas.