DRAUGAS Lithuanian World Wide News
Laima Smilgytė.
Nuo 2012 metų Lietuvoje rengiami „Globalios Lietuvos” apdovanojimai, skirti pagerbti ir įvertinti užsienio lietuvius, kurie savo darbu bei profesine veikla prisideda prie Lietuvos augimo bei mūsų šalies vardo garsinimo pasaulyje. Apdovanojimus globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, jie organizuojami bendradarbiaujant su Užsienio reikalų ministerija, nacionaliniu transliuotoju LRT, Pasaulio Lietuvių Bendruomene (PLB). Džiugu, kad apdovanojimas „Už jaunųjų talentų ugdymą Lietuvai pasaulyje” 2021 m. gruodžio 29 d. iškilmingoje ceremonijoje Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje, kurią tiesiogiai transliavo LRT Plius televizijos kanalas, buvo įteiktas ir Pasaulio lietuvių centre Lemonte įsikūrusiai Maironio lituanistinei mokyklai (MLM). Dalinamės MLM direktorės Godos Misiūnienės įspūdžiais apie mokyklos įvertinimą „Globalios Lietuvos” apdovanojimuose.
Šiemet „Globalios Lietuvos” apdovanojimų vertinimo komisija iš daugiau nei 60 kandidatų atrinko 18 nominantų, kurie pretendavo į apdovanojimus skirtingose kategorijose. Apdovanojimas „Už jaunųjų talentų ugdymą Lietuvai pasaulyje” įteiktas jūsų vadovaujamai mokyklai. Kaip jautėtės sužinojusi apie apdovanojimą?
Kai sužinojau, kad mūsų mokyklai bus teikiamas apdovanojimas, užplūdo begalinis džiaugsmas, tiesiog netilpau savy. MLM veikia jau 62 metus, bet tai pirmasis toks svarbus mūsų darbo pripažinimas. Tad šis apdovanojimas yra ir visų ankstesnių mokyklos direktorių, visų buvusių ir esamų mokytojų, visos MLM bendruomenės įvertinimas. Noriu visiems, prisidėjusiems prie MLM gyvavimo, pasakyti didelį Ačiū.
Tačiau šis apdovanojimas priklauso ne tik Maironio lituanistinei mokyklai, bet ir visiems tiems, kas bet kuriame pasaulio kampelyje prisiliečia prie lietuviško švietimo. Esame didžiausia išeivijos lietuviška mokykla, todėl apdovanojimas, tarsi simbolis, buvo įteiktas mums, nes esame didžiausi. Bet kartu tai yra įvertinimas, skirtas kiekvienai lituanistinei mokyklai ir kiekvienam lituanistinio švietimo mokytojui.
Apdovanojimą „Už jaunųjų talentų ugdymą Lietuvai pasaulyje” jums įteikė praėjusių metų apdovanojimų laureatė PLB Švietimo komisijos pirmininkė Alvija Černiauskaitė. Įteikdama apdovanojimą ji pabrėžė, kad tai viena svarbiausių nominacijų, nes jauni talentai yra mūsų ateitis, o lituanistinio švietimo mokytojai – tarsi šio amžiaus knygnešiai.
Tikrai sutinku su PLB Švietimo komisijos pirmininke. Ypatingai džiaugiuosi, kad ir pati Lietuva, jos institucijos pamažu pradeda matyti bei vertinti lituanistinių mokyklų, išsibarsčiusių visame pasaulyje, svarbą. Liūdna pripažinti, bet daug metų į lituanistines mokyklas, jų veiklą, pasiekimus ir problemas nebuvo kreipiamas deramas dėmesys. Reikalai pajudėjo teigiama linkme Seime pradėjus dirbti Daliai Asanavičiūtei, buvusiai Jungtinės Karalystės Lietuvių Bendruomenės pirmininkei, kuri iš savo patirties puikiai žino, kaip ir kuo gyvena lituanistinės mokyklos už Lietuvos ribų.
Iškilmingoje ceremonijoje dėkojote už įvertinimą, bet kartu davėte ir pažadą. Koks jis?
Šv. Kotrynos bažnyčioje kalbėjau, kad visi, kurie esame prisilietę prie lituanistinio švietimo, nesitikime apdovanojimų, tiesiog dirbame šį idėjinį darbą tikėdami, kad jis turi prasmę ir yra labai reikalingas. Sakiau, kad priimdama apdovanojimą ne tik MLM vardu, bet ir visų, kurie prisideda prie šio švietėjiško darbo, kartu priimu įsipareigojimą ir atsakomybę, kad šis darbas tęstųsi ir niekada nenutrūktų.
Tačiau teko girdėti nuomonių, kad lituanistinių mokyklų svarba buvo didesnė tada, kai Lietuva dar nebuvo atkūrusi nepriklausomybę, o dabar, girdint prognozes, kad per kelis šimtmečius nyks tautos ir skirtingos kalbos, išsaugoti tautiškumui gal jau neverta dėti tiek pastangų…
Su tuo visai nesutinku. Lituanistinio švietimo prasmė tikrai nė kiek nesumažėjo. Kol yra lietuvių, lietuviškos mokyklos turi būti.
Apdovanojimų laureatams buvo įteikti diplomai bei skulptoriaus Stasio Žirgulio statulėlės, simbolizuojančios stiprybę ir integraciją. Ar parvežėte garbingą apdovanojimą į Maironio lituanistinę mokyklą?
Taip, statulėlė jau mūsų mokykloje. Siūliau kiekvienam MLM darbuotojui rankose palaikyti šį apdovanojimą, nes tai visų nuopelnas. Kas jį apžiūrėjo, juokavo, kad statulėlė ne tik garbinga, bet ir sunki. Kaip ir mūsų darbas, kurio, deja, niekaip nepasversi. Po laimėto apdovanojimo dabar laukia malonus rūpestis sugalvoti, kaip ir kur jį mokykloje eksponuoti. Norisi, kad apdovanojimą galėtų pamatyti visi mokyklos mokiniai ir svečiai.
MLM vadovaujate jau dešimti metai. Gautas apdovanojimas – tarsi gražus simbolinis jūsų darbo dešimtmečio įvertinimas. Kaip ir bet kuriame darbe, būna sunkių ir smagių akimirkų. Kokie yra pagrindiniai rūpesčiai, su kuriais susiduria MLM?
Negaliu patikėti, kaip greitai tie 10 metų prabėgo! Dirbta neskaičiuojant valandų, bet kai darbas prasmingas ir reikalingas, negaila nė vienos minutės, atiduotos Maironio mokyklai. O didžiausia problema, kuri lydi kiekvienais metais, yra mokytojų trūkumas. Labai sunku surasti naujų, atsidavusių mokytojų. Nes tai grynai idėjinis darbas, kuriam gali ryžtis ne kiekvienas. Kartais, net likus kelioms dienoms iki naujų mokslo metų pradžios, dar nežinau, kas mokys vieną ar kitą dalyką. Būna, prieš užmigdama galvoju, svarstau, pergyvenu, ir žiūrėk – kitą dieną sulaukiu skambučio su nedrąsiu klausimu, gal mokyklai reikia darbuotojų. Kiek taip paskutinę minutę mokytojų yra atėjusių! Tikriausiai „prisimaldauju” aš jų savo mintyse.
Bet ir kitos lituanistinės mokyklos susiduria su ta pačia problema. Daugelį jų dar ir patalpų problema kankina. Laimingi mes, kad Pasaulio lietuvių centrą galime laikyti savo namais, kad kiekvienais metais nereikia sukti galvos, kur reikės dirbti prasidėjus naujiems mokslo metams.
O kas jums šiame darbe teikia didžiausią džiaugsmą?
Kiekvieną pavasarį per abiturientų išleistuves išgyvenu ypatingas akimirkas. Žiūrint į tautiniais kostiumais pasipuošusius abiturientus, kurių veide matau šypsenas ir pasididžiavimą baigus lituanistinę mokyklą, ir mane pačią apima džiaugsmas, kartu ir graudulys. Ir tada atrodo, kad visi rūpesčiai ir konfliktai, kurių pasitaikė per mokslo metus, nublanksta ir lyg kažkur išnyksta. Per vasaros atostogas juos visai pamiršti ir rugsėjį su naujomis jėgomis vėl pradedi dar vienus mokslo metus.
Per 10 vadovavimo MLM metų sutikote šimtus mokinių, tėvų, mokytojų. Jūsų pačios vaikai – 2 dukros ir sūnus baigė MLM. Gal galite išskirti kokius nors bruožus, vienijančius visą Maironio lituanistinės mokyklos bendruomenę.
Pasikartosiu, kad MLM dirba ir mokosi tie, kurie lituanistiniame švietime mato svarbą. Tiesa, mokiniai tą prasmę pajaučia vėliau. Dažnai tik baigę mokyklą jie įvertina lietuviškos mokyklos suole praleistą laiką. O 13–15 metų paaugliai paprastai maištauja prieš lituanistinę mokyklą, nors širdy, manau, jaučia ką kita. Mano pačios sūnus Tomas, tik praėjus keleriems metams po MLM baigimo, kartą apsikabino mane ir pasakė: ačiū, mama, kad mane privertei baigti Maironio mokyklą. Toks nuoširdus pasakymas atpirko visus nervus, kurių teko nemažai patampyti įtikinėjant, kad mokyklą baigti verta.
Bet kaip aš dažnai sakau, MLM baigia patys atkakliausi, pareigingiausi ir stipriausi mokiniai. Kartu tokie yra ir šių mokinių tėvai. Labai jiems ačiū už kantrybę! Štai šį pavasarį MLM pabaigs 37 abiturientai. Kai jie ėjo į pirmą klasę, iš viso tada pirmokų buvo 80. Pusė nubyrėjo, bet likusi pusė yra stipriausi ir atkakliausi.
Labai vertinu visus mokytojus ir mokytojų padėjėjus, dirbančius MLM. Jie yra atsakingi, pareigingi ir labai išradingi.
O koks buvo jūsų pačios kelias iki Maironio lituanistinės mokyklos direktorės kėdės?
Gyvenime niekada nebuvau pagalvojusi, kad galėčiau tapti mokyklos direktore. Lietuvoje esu baigusi Veterinarijos akademiją, bet pagal specialybę dirbti neteko. Laimėjus „žalią kortą” ir atvykus į JAV su šeima gyvenome Wisconsine, bet man labai trūko lietuvių, lietuviškos veiklos, tad persikėlėme į Illinojų. Čia pradėjau dirbti nekilnojamo turto srityje, o augant vaikams pamažu įsijungiau ir į lietuvišką visuomeninę veiklą. Pirmieji žingsniai buvo su „Žiburėlio” Montessori mokykla, vėliau su skautais. Draugystė su Maironio lituanistine mokykla prasidėjo 2001 m., kai vyriausioji dukra Rūta pradėjo lankyti MLM pirmą klasę. Vėliau prisidėjau prie MLM Tėvų komiteto veiklos, 2 metus buvau Tėvų komiteto pirmininkė. 2012 m. buvo paskelbti MLM direktoriaus rinkimai. Pati neplanavau kandidatuoti, bet Tėvų komiteto kolegės, kurios kartu jau buvo tapusios ir draugėmis, mane tiesiog stumte stūmė ir skatino pabandyti. Daugiau kandidatų tada nebuvo, ir, kaip dabar sakau – per savo naivumą – tapau MLM direktore. Tada galvojau, kad daug ką žinau, tai bus paprastas darbas, bet oi, kaip aš klydau! Kiekvieni metai pametėdavo vis kokių nors iššūkių, o ypatingi išbandymai laukė pasaulį užklupus koronaviruso epidemijai. Bet mokykla gyvuoja! Šiuo metu MLM mokosi apie 600 mokinių. Labai norėtųsi, kad Maironio mokykla ir toliau augtų ir klestėtų.
Sveikiname Maironio lituanistinę mokyklą su „Globalios Lietuvos” apdovanojimu ir linkime, kad direktorės noras augti ir klestėti išsipildytų!
