„Grandis” šokiais išaudė lietuvišką audinį

Į metinį lietuvių tautinio ansamblio „Grandis” koncertą susirinkę žiūrovai turėjo daug priežasčių šypsotis: scenoje pasirodę įvairių amžiaus grupių šokėjai ne tik spinduliavo jaunatvišką energiją ir gerą nuotaiką. Jie savo šokiais pasakojo įvairiausias istorijas apie tai, kaip lietuviai moka dirbti ir linksmintis.     

Rimas Černius.

Šeštadienį, gegužės 6 d. lietuvių tautinis ansamblis „Grandis” suruošė metinį koncertą, pavadintą „Išauskim Lietuvą”. Pasitaikė puiki pavasario diena. Į Ritos Riškus salę Pasaulio lietuvių centre Lemonte sugužėjo „Grandies” ansamblio gerbėjai ir džiugiai nusiteikę laukė „Grandies” šokėjų pasirodymo. Ansamblis nenuvylė. Pasirodė visi šokėjų rateliai, nuo pačių mažiausių kiškučių, vaikučių iki suaugusiųjų ir pagyvenusiųjų. Programa buvo išradingai sukomponuota ir įvairi. Koncerto metu nuo šokėjų veidų nedingo šypsenos, jų gera nuotaika, greitai užkrėtė žiūrovus.

Pagarba darbui ir gamtai

Koncertas buvo dviejų dalių.  Pirmosios dalies – „Siūlai, siūlai, susivykit” – šokiai vienaip ar kitaip siejosi su verpimu ir audimu. Uždangai prasiskleidus, scenos gilumoje, ekrane, pamatėme mėlynuojančius linus. Pasigirdo skaitovės balsas – ji deklamavo Elenos Mezginaitės eilėraštį „Baltas lino gyvenimas”:

Gal toli, gal arti, / Gal dabar, gal seniai,
Lietuvos pakrašty / Mėlynuoja linai. 

Pasirodė devynios studentų ratelio šokėjos, susigrupavusios trijulėmis. Jos atliko šokį „Trys siūleliai”. Siūlų motyvą tęsė kiškučių, vaikučių ir vaikų rateliai. Kiekvieno šokio metu scenos ekrane keitėsi vaizdas, iliustruodamas ir papildydamas pasirodymą. Šokėjai kartu su šiais vaizdais žiūrovus nukėlė į Lietuvos kaimą  ir jį supančią gamtą, žmonių dirbamus lino darbus.   

Septynios studentų ratelio šokėjos atliko išradingą „Tolkašokį”. Choreog­rafiją šiam šokiui sukūrė Juozas Lingys. Kiekviena šokėja rankose laikė tolką – siūlų sruogą. Šokio metu šokėjos tas sruogas įvairiai sukinėjo ir tempė, kol pagaliau iš jų sukūrė besisukantį šešiakampį tolkų ratelį, siūlų suktuką. 

Su verpimu siejosi ir kitas šokis – „Verpėjos” (Alfredo Kondratavičiaus choreografija). Šis humoristinis šokis vaizdavo verpimo pamoką. Jo metu sena močiutė moko jaunas merginas, kaip teisingai verpti, bet jaunos verpėjos nelabai nori savo mokytojos klausyti. Jai užsnūdus, merginos už savo mokytojos nugaros išdykauja. Senos močiutės vaidmenį įtikinančiai atliko Rima Birutienė. Šokis buvo linksmas, su humoru, bet kartu reikalavo ir atletiškumo. Vienu metu ant grindų buvo sukryžiuotos dvi lentos, apie kurias šokėjos turėjo šokti, lentų nepaliesdamos. Net pati močiutė-mokytoja, kuri avėjo klumpėmis, sugebėjo per tas sukryžiuotas lentas sėkmingai šokinėti. Panašus šokinėjimas per sukryžiuotas lentas pasirodė ir jaunimo ratelio šokyje „Reketas”. 

Audimą staklėmis vaizdavo du kiti J. Lingio šokiai: „Aštuonnytis” ir „Audėjėlė”. Pirmąjį atliko studentų ratelis, antrąjį – jaunimo ratelis. Ekrane buvo rodomos staklės, o šokėjai savo judesiais iliustravo jų veikimą, metmenų vėrimo nytis, šaudykles. O suaugusiųjų ratelio šokėjos šokiu „Vaikščiuo pova” parodė audimo rezultatus: šokėjos vilkėjo išaustomis, tamsiai dryžuotomis skaromis. Šokio metu jos tas skaras protarpiais išskleisdavo. Tuo būdu skaros tapo lyg paukščių sparnai. Pirmąją koncerto dalį studentų ratelio merginos užbaigė šokiu „Sukis, mano kedeli”. Šokėjų gražiai išaustų tradicinių tautinių kostiumų sijonai, kedeliai, joms bešokant, spalvingai sukosi.

Po darbų – laikas švęsti

Antroji koncerto dalis buvo pavadinta „Iš aplinkui daug jaunimo susirinko”. Tikrai daug jaunimo susirinko šokti, pasilinksminti, bet kartu susirinko ir vaikų, ir suaugusiųjų, ir pagyvenusiųjų rateliai. Scenos ekrane buvo rodoma kaimo sodyba – senovinė troba su žaliuojančiu kiemu. Atrodė, kad visi šokėjai susirinko šiame kieme pasilinksminti.

Pirmas šokis taip ir vadinosi: „Iš aplinkui”. Jį atliko studentų ratelio merginos ir vaikinai. Po to – du energingi šokiai: „Šokinėkim vaikiukai” ir „Gegužinė polka”. Juos pašoko jaunimo ratelis. Vikrumo reikalavo ir suaugusių ratelio šokis „Kon saka”. Šiame šokyje vyksta kova dėl poros pasirinkimo. Vyrai vienas iš kito bando paglemžti šokėją ir tarpusavyje pykstasi, bet galų gale visi sėkmingai suranda savąsias poras.

Pagyvenusiųjų ratelis šoko lėtesnį, ramesnį – „Kaip du paukšteliai”. Šis šokis turėjo ir liūdną atspalvį – visi šokė­jai buvo susiporavę „kaip du paukš­­teliai”, tik viena šokėja liko be partnerio. Priežastis buvo paaiškinta koncerto programoje.  Ten parašyta, kad „Vida Bagdonavičienė šokį ‘Kaip du paukšteliai’ šoks viena, pagerbdama savo porą, Anapilin iškeliavusį Vygau­dą Vaznelį.” Neseniai mirusio „Grandies” ansamblio pagyvenusiųjų ratelio šokėjo a. a. Vygaudo Vaznelio nuotrauka programoje išspausdinta kartu su „Grandies” šokėjų užuojauta. 

Kiškučių, vaikučių ir jaunių rateliai atliko kelis šokius, kuriuose šokėjai vaizdavo įvairius gyvūnus– skruzdes, žiogelius, kiškius. Kiškučių ratelis „pasėjo dobilą”, o vaikų ratelis pagavo mokytojų Vidos Brazaitytės ir Elytės Maurukienės išmestus „riestainius”. Po pačių jauniausių šokėjų pasirodė patys vyriausi: pagyvenusiųjų ratelis atliko šokį „Siuntė Marę į Žagarę”.  

„Grandies” ansamblis savo metinį koncertą užbaigė energingai ir linksmai. Paskutinieji šokiai buvo vikrūs, greiti.  Nuostabu, kad šokėjai visai neatrodė pavargę. Ypač įspūdingi buvo studentų ratelio šokiai „Trandipolkė” ir romantiškas, nakties fone vykstantis šokis „Mėnesėlis”. Net suaugusiųjų ratelio šokis „Lėtukas” buvo ne visada lėtas. Vietomis net gana greitas.  O pabaigai – dvi polkos: jaunimo ratelis atliko „Hakerių polką”, o studentų ratelis šoko „Paskutinę polką”. Finale šoko visi „Grandies” rateliai. Jie užpildė  ne  tik visą sceną, bet ir žiūro-vų salės  priekį.  Paskutinis koncerto šokis buvo palydėtas smarkiais plojimais. 

Pagerbta ilgametė mokytoja

Koncertui pasibaigus, scenoje pasirodė ansamblio meno vadovė Dalia Bilaišytė DeMuth. Ji padėkojo visoms ansamblio ratelių mokytojoms, mokytojams, kiekvieną atskirai pažymėdama ir kiekvienai, kiekvienam įteikdama gėlių. Meno vadovė taip pat padėkojo visiems šokėjams, jų tėveliams ir šeimos nariams. Tada pakvietė į sceną „Grandies” mokytoją, ilgametę tautinių šokių meno puoselėtoją Violetą Smieliauskaitę-Fabianovich, kurią JAV Lietuvių Bendruomenės Švietimo taryba paskelbė 2022 metų „nusipelniusia švietėja”. D. Bilaišytė DeMuth pasidžiaugė V. Smieliauskaitės-Fabianovich laimėjimu ir įteikė jai gėlių puokštę. 

„Grandies” ansamblį su sėkmingu koncertu sveikino tautinių šokių ansamblių „Spindulys” ir „Rusnės” atstovai. Su didžiausia gėlių puokšte pasirodė ir Gintaras Grinkevičius, kuris šiais metais buvo padaręs pertrauką,  vienerius metus atsisakęs ansamblio vadovo pareigų. Jis sakė, kad keistai jautėsi po 26-erių vadovavimo metų pirmą kartą tapęs koncerto stebėtoju, bet prisipažino, kad prieš koncertą nepaprastai jaudinosi, kad viskas pasisektų ir kad nebūtų klaidų. G. Grinkevičius paskelbė, kad po trumpos pertrau­kos vėl sugrįžta į ansamblį. 

Koncerto žiūrovai galėjo pasidžiaugti ne tik puikiu koncertu, bet ir gražiai išspausdinta programa. Joje – kiekvieno ratelio narių sąrašas kartu su to ratelio šokėjų nuotrauka. Pažymėti 2023 m. „Grandies” sukaktuvininkai, tarp kurių – Ona Kriaučiūnaitė ir Jonas Variakojis, švenčiantys 15-kos metų sukaktį, bei Vida Brazaitytė ir Eduardo Fabianovich, švenčiantys 30-ties metų sukaktį. Programoje taip pat pažymėti svarbūs „Grandies” ansamblio pasirodymai 2022–2023 metais. 2022 m. liepos mėn. „Grandies” ansamblis dalyvavo XVI lietuvių tautinių šokių šventėje Philadelphijoje (šventės vadovas – G. Grinkevičius). 2022 m. gruodžio mėn. „Grandies” pagyvenusiųjų ratelis šoko Argentinoje, šokių šventėje „Ten, kur Nemunas banguoja”. 2023 m. „Grandis” dalyvavo Vasario 16-tosios minėjimuose Mundelein mieste ir Jaunimo centre Čikagoje bei Kovo 11-tosios minėjime Pasaulio lietuvių centre Lemonte. Akivaizdu, kad „Grandis” su ryžtu ir entuziazmu žengia – ar, tiksliau pasakius, – šoka pirmyn.   

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2023-ųjų m. Gegužės 13 d. numeryje, Vol. CXIV NR. 38)