Grįžtantiems į Lietuvą – vis daugiau pagalbos

Kiekvienais metais LR Užsienio reikalų ministerijos užsakyta Lietu­vos diasporos nuomonės apklausa atskleidžia, kad vis daugiau užsienyje gyvenančių lietuvių svarsto grįžti į Lietuvą. 2023 m. 79 proc. apklaustųjų teigė, planuojantys grįžimą arba ne­atmestų tokios galimybės ateityje, 2022 m. jie sudarė 72 proc.

Pagrindine priežastimi, skatinan­čia grįžti, yra Tėvynėje likusi šei­ma, draugai. Taip pat sako, niekur nesijaučiantys taip gerai kaip Lietu­voje.

Todėl su šūkiu „Grįžtu ten, kur širdis“ į diasporą kreipiasi šiais me­tais Užsienio reikalų ministerijoje darbą pradėjęs informacinis konsultacijų centras „Grįžtu LT“, kuris padeda planuojantiems ir jau grįžu­siems į Lietuvą gyventi asmenims vie­noje vietoje rasti atsakymus į jiems kylančius klausimus.

TIKSLAS – STIPRINTI DIASPOROS IR VALSTYBĖS RYŠĮ

Pristatydamas centro veiklą už­sie­nio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas patvirtina, kad Lietuvos diasporos grįžimo skatinimas buvo įvardintas kaip vienas iš svarbiausių 2020 m. pradėtos įgyvendinti Lietu­vos Respublikos Vyriausybės programos prioritetų. Joje pirmą kartą Lietuvos istorijoje labai daug vietos skirta diasporos ir valstybės ryšio stiprinimui įvairiose gyvenimo srityse.

„Analizuodami situaciją mūsų valstybėje identifikavome dvi svarbiausias kryptis, kurioms reikia skirti daugiausia dėmesio – tai informacijos apie grįžimą teikimas ir iššūkiai, su kuriais susiduria grįžtantys žmonės, – supažindina viceministras. – Planuodami grįžti jie visų pirma nori žinoti, pavyzdžiui, kokių dokumentų reikia, kokios galimybėsįsidarbinti, kur kreiptis dėl vaikų ugdymo ir švietimo, kokios socialinės ga­rantijos suteikiamos mūsų šalyje ir pan. Išvykusiems prieš dešimtmetį ir anksčiau kartais reikia platesnės in­formacijos, kas apskritai vyksta Lie­tuvoje. Todėl pirmas žingsnis yra in­formacijos apie ją susirinkimas. Ir tai padaryti padeda ‘Grįžtu LT’ konsultacijų centras.“

Anksčiau grįžtančius lietuvius konsultuodavo Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) vykdomo projekto „Renkuo­si Lietuvą“ komanda. Projektas buvo skirtas platesnei auditorijai – taip pat ir užsienio piliečiams, kurie norėtų trumpam apsistoti arba ilgesniam laikui apsigyventi Lietuvoje. Todėl bu­­vo priimtas sprendimas atskirti šias konsultacijas, nes lietuvių ir kitų tautybių asmenų klausimai skirdavosi.

Nuo 2024 m. sausio 1 d. svarbiausiais su grįžimu ar atvykimu į Lie­tuvą gyventi, studijuoti, dirbti, verslo kūri­mo, socialinės paramos, sveika­tos apsaugos ir kitais susijusiais ak­tualiais klausimais Lietuvos Respub­likos piliečius arba lietuvių kilmės asmenis konsultuoja „Grįžtu LT“. Tikslas – kad vienoje vietoje jie galė­tų rasti atsakymus į visus kylančius klausimus.

Susidomėjusiems pristatoma at­naujinta internetinė svetainė www.griztu.lt, kurioje galima susipa­žinti su pirmaisiais grįžtančiųjų žingsniais, yra išvardintos atskiros valstybės ir jose taikomi reikalavimai. Informacija suskirstyta ir patei­kiama pagal klausimus, kuriuos dažniausiai užduo­da besikreipiantys į „Grįžtu LT“ konsultacijų centrą.

Taip pat konsultacijos teikiamos telefonu +370 5 252 5001, el. paštu griztu@urm.lt ir gyvojo internetinio po­kalbio (Live chat) būdu.

Aktuali informacija ir kitos naujienos pristatomos per socialinius tinklus – „Grįžtu LT“ „Facebook“ ir „LinkedIn“paskyras.

Bendradarbiaujant su kitomis valstybės institucijomis, įstaigomis ir savivaldybėmis, yra suburtas konsultantų tinklas ir kiekvienas jų pa­gal kompetenciją atsako į asmeniui kylan­čius klausimus. Daugumai institucijų tokios konsultacijos nebuvo naujiena, nes anksčiau jau buvo susi­dūrę su diasporos klausimais, tačiau dabar šis darbas vyksta sistemingai, „Grįžtu LT“ nukreipus klausiantį as­menį į atitinkamą instituciją.

Visas konsultacijas grįžimo klau­si­mais koordinuoja Užsienio reikalų ministerija. Pasak viceministro E. Meilūno, diplomatai, gyvendami už­sie­nyje, būna arčiausiai diasporos ir, bendraudami su tautiečiais, dalyvaudami jųbendruomenių susitikimuo­se, gali geriau matyti ir suprasti problemas, su jomis greičiau supažindinti ir tiesiogiai dirbantį konsultacijų centrą. Diplomatai geriausiai pažįsta ir atliepia tautiečių lūkesčius.

„Grįžtu LT“ centras, bendrauda­mas su tautiečiais, kartu identifikuoja pagrindinius iššūkius, su kuriais susiduria besikonsultuojantys asme­nys, ir esant poreikiui siūlo priemo­nes tuos iššūkius įveikti.

Specialistai pažymi, kad dažniau­siai tautiečiai įvardija darbo arba verslo galimybių, socialinius, mokes­čių, būsto ir kt. kasdieninio gyvenimo klausimus.

Viena svarbiausių yra švietimo tema. Grįžtantys į Lietuvą gyventi tė­vai visų pirma domisi, kaip vyksta vai­kų(re)integracija į Lietuvos švietimo sistemą. „Galime pasidžiaugti, kad didelė mokyklų dalis mūsų šalyje yra pasiruošusios juos priimti ir tam skiria reikiamą dėmesį. Bet tikrai dar ne visos. Vaikai greitai mokosi ir tas procesas labai ilgai netrunka, tačiau vis tiek pagalbos jiems reikia, – teigia viceministras. – Todėl mūsų konsultacijų centras iš žmonių gauna grįžtamąjį ryšį ir, jeigu reikia, identifikavęs problemą, gali kalbėti su atitinkama institucija ir skatinti, kad minima problema būtų sprendžiama. Taip ’Grįžtu LT’ atlieka dvigubą funkciją.“

[Lituanistinės mokyklos] yra labai reikalingos, kad jaunoji mūsų diasporos karta ir vaikai nepamirštų arba išmoktų lietuvių kalbą. Taip pat svarbios asmenims, kurie yra gimę už­sienyje ir galbūt mažiau pažįsta Lie­tuvą.

E. Meilūnas, kalbėdamas apie švie­timą, taip pat akcentuoja lituanis­tinių mokyklų indėlį, ugdant už­sienyje gyvenančius vaikus: „Jos yra labai reikalingos, kad jaunoji mūsų diasporos karta ir vaikai nepamirštų arba išmoktų lietuvių kalbą. Taip pat svarbios asmenims, kurie yra gimę už­sienyje ir galbūt mažiau pažįsta Lie­tuvą. Todėl per pamokas litua­nis­tinėse mokyklose jie susipažįsta su Lietuva, jos istorija, tradicijomis, kultūra. Ir trečia jų funkcija, kurią mes dabar puikiai suvokiame, yra naudojama grįžimo skatinimo kontekste. Mokykla čia vaidina esminį vaidmenį. Jei vaikas silpnai moka arba išvis nemoka lietuvių kalbos, grįžus į Lietuvą šeima tikrai turi priimti šį iššūkį.“

„Jaunuoliams lituanistinės mo­kyklos įskiepija ypač reikalingą jausmą Lietuvai. Žinome ne vieną pavyz­dį, kada suaugęs žmogus pasakė, kad lankyta lituanistinė mokykla jam pa­dėjo apsispręsti ‘nors aš nesu gimęs Lietuvoje, mano šalis vis tiek yra Lie­tuva’. Vienas jaunuolis dabar tarnauja Lietuvos kariuomenėje ir sako, kad nori ir savo šeimą įkalbinti sugrįžti į Lietuvą. Tai puikiausias pavyzdys.“

Ne vieną pavyzdį, susijusį su švietimu bei mokslu, pateikia ir lietuviai, grįžę ar­ba atvykę iš Jungtinių Amerikos Valstijų.

Valstybės duomenų agentūros duo­menys rodo, kad grįžtančiųjų iš šios šalies skaičius taip pat didėja. 2023 m. iš JAV grįžo 549 Lietuvos Res­publikos piliečiai. O štai  2018 m. Lietuvą pasirinko 400 asmenys iš JAV. Jų amžiaus grupės labai įvai­rios. Priežastys, dėl ko nusprendžia rinktis Lietuvą, taip pat skiriasi.

Amerikos lietuviai bendrauja su konsultacijų centru „Grįžtu LT“, ku­rio specialistai pastebi jaunųjų lietuvių didelįsusidomėjimą studijomis aukštosiose mokyklose ir stažuočių programomis Lietuvoje. 2023 m. trys Lietuvos Respublikos piliečiai, atvy­kę iš JAV, pasirašė sutartis su Lietu­vos aukštosiomis mokyklomis ir pra­dėjo studijas jose.

Lietuvoje Amerikos lietuviams taip pat padeda Kazickų šeimos fondo organizuojama ir Lietuvių Fondo re­miama pasaulio lietuvių jaunimui skir­ta programa „Bring Together Lithuania“ bei JAV lietuvių bendruo­menės vykdoma ir Lietuvių Fondo remiama „Lietuvių išeivijos studen­tų stažuočių“ programa, skirta JAV ir Kanados studentams.

Tik pradėjus veikti konsultacijų centrui „Grįžtu LT“, primoji užklau­sa taip pat buvo gauta iš JAV lietuvių su klausimu dėl studijų galimybių Lietuvoje, kurioje, jie pripažįsta, stu­dijų kokybė yra labai aukšta.

Lietuvos diasporą sugrįžti skatina ne tik artimieji. Priežastys taip pat yra šalyje vykstantys teigiami po­litiniai, socialiniai ir kultūriniai po­ky­čiai, aukšta gyvenimo kokybė, noras dirbti ir kurti Lietuvai, kur dau­giau galimybių daryti karjerą arba kurti ir plėtoti savo verslą.

Viceministras teigia, kad šiose situacijose labai svarbų vaidmenį vai­dina savivaldybės: „Kalbėdamas su išvykusiais tautiečiais, matau ir jau­čiu, kad jie vis tiek identifikuoja save su Lietuva kaip su gimtine. Jei­gu asmuo yra iš Marijampolės, jis sa­ve laiko marijampoliečiu, iš Kupiškio – kupiškėnu ir pan. Tai patvirtina ir jų grįžimas dažniausiai įtas pačias gimtąsias vietas, nes jas geriau pažįsta, ten geriausiai jaučiasi. Todėl jie ne­bijo ir mažesnių miestelių.“

Valstybės duomenų agentūros duo­menimis, lietuviai grįžta ne tik į didžiuosius miestus, bet ir į mažes­nes savivaldybes. Pirmas dešimt vie­tų, skaičiuojant grįžusiųjų skaičių tenkantį vienam gyventojui, užima ma­žosios, t. y. Pagėgių, Visagino, Pa­langos, Kazlų Rūdos, Šilutės, Kėdai­nių, Vilkaviškio, Joniškio, Telšių, Pas­valio savivaldybės.

Tada galima kalbėti apie tautie­čių kuriamus verslus, kada susijungia sava aplinka ir nauja patirtis, nau­jos idėjos. Tokiųpavyzdžių tarp grįžusių lietuvių yra labai daug, kada jie patys patvirtina, kad sugrįžę yra laimingi, nes ir verslas klesti, ir yra namuose.

Pasak viceministro E. Meilūno, to­dėl skatinant diasporos grįžimą sa­vivaldybės kviečiamos bendradarbiauti: „Džiugu, kad jos aktyviai rea­guoja ir daug bendraujame – važinėdami po jas turėjome ne vieną disku­siją su merais ir regionųlyderiais. Taip pat surinkome daug informacijos, kaip savivaldybės skatina jų kraš­tiečių sugrįžimą: dėmesį skiria mo­kyk­loms (re)integruojant vaikus, į stovyklas kviečia vasarą pas artimuosius atvykusias diasporos atžalas ir kt.“

Savivaldybių aktyvesnis bendra­vimas su išvykusiais kraštiečiais pr­asidėjo 2017 m., kada buvo sukurtas ir Lietuvos savivaldybių asociacijos iniciatyva pradėjo veikti projektas „Globalūs regionai“. Šiuo metu daugiau kaip 20 savivaldybių dalyvauja jame ir jo esmė yra glaudesnio ryšio užmezgimas su užsienyje gyvenančiais savo kraštiečiais.

2021 m. atnaujintos „Globalios Lietuvos“ strategijos įgyvendinime taip pat pradėjo dalyvauti savivaldybės ir jų skaičius kasmet didėja. Nuo 2025 m. visos 60 savivaldybių dalyvaus diasporos politikos įgyvendini­me, įskaitant grįžimo skatinimą.

Per paskutinius 8 mėnesius diasporai buvo suteikta daugiau kaip 1 400 konsultacijų, pristatant grįžimo į Lietuvą galimybes

Aktyvus konsultacijų centro „Grįž­tu LT“ darbas ir bendradarbiavimas su kitomis valstybės institucijomis, įstaigomis bei savivaldybėmis leidžia matyti jau pasiektus rezultatus.

Per paskutinius 8 mėnesius diasporai buvo suteikta daugiau kaip 1 400 konsultacijų, pristatant grįžimo į Lietuvą galimybes el. paštu, telefonu ir gyvojo internetinio pokalbio būdu, ren­giniuose užsienio šalyse ir Lietu­vos savivaldybėse, bendradarbiaujant su Pasaulio Lietuvių Bendruo­me­ne ir Lietuvos atstovybių užsienyje vadovais. Su valstybės institucijų ir verslo organizacijų atstovais aptarti planai, kaip skatinti tautiečius steigti arba tęsti savo verslą Lietuvo­je. Su universitetų, LR švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Nacio­nalinė švietimo agentūros atstovais – kaip studijoms Lietuvoje pritraukti kuo daugiau Lietuvos Respublikos piliečių ar lietuvių kilmės jaunuolių, gyvenančių užsienyje.

JAV lietuvių bendruomenei „Grįž­tu LT“ buvo pristatyta pernai, dar prieš centrui pradedant aktyvią informacijos sklaidą.

Konsultacijos, susitikimai ir po­kal­biai su institucijų bei organizacijų atstovais, išvykos į šalies regionus ir užsienį – tai pagrindinės konsul­ta­cijų centro „Grįžtu LT“ darbo formos, numatytos 2025 metais, informuojant apie grįžimo į Lietuvą galimybes.

„Toliau didinsime teikiamos in­formacijos tautiečiams apimtį. „Grįž­tu LT“ internetinėje svetainėje planuo­jame išsamiai supažindinti su grį­žimo galimybėmis į kiekvieną Lietu­vos savivaldybę atskirai, pristatydami konkrečias priemones, verslo leng­vatas, galimybes mokyklose ir kt.

Įgyvendinant antrąją „Grįžtu LT“ funkciją, su kitų institucijų pa­galba toliau spręsime problemas, su kuriomis susiduria įsavo arba tėvų gimtinę sugrįžę lietuviai“, – apibendrindamas konsultacijų centro darbus, sako užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas.