Prof. Dr. Pranas Skardžius ir Stasys Barzdukas (visuotinė lietuvių enciklopedia)

Iš DRAUGO archyvo: Skardžius ir Barzdukas

Draugas MML 1949 m. lapkr. 5 d. psl. 1. —

ATVYKO PROF. DR. PR. SKARDŽIUS
Stasys Barzdukas

Red. pastaba.
Autoriaus pageidavimu šis straipsnis dedamas tokia rašyba, kokia yra suprojektuota “Lietuvių kalbos vadove”, taigi rašoma “Augštaičiuose”, “kaikurie” (kartu!).

Spalio mėn. vidury [t.y. 1949 m.] į JAV iš tremties atvyko ir prof. dr. Pranas Skardžius, įžymus mūsų gimtosios kalbos tyrinėtojas, kalbininkas, mokslininkas. Amerikos lietuvių visuomenei reikia šį mūsų kalbininką lituanistą arčiau pažinti, todėl čia trumpai suminimi jo gyvatos duomenys ir svarbesni darbai.

Jablonskio ir Būgos auklėtinis

Pr. Skardžius yra gimęs Augštaičiuose — Panevėžio apskrities Subačiuje. Mokslus ėjo Panevėžio gimnazijoje, Kauno ir Leipzigo universitetuose. Kaune jo lietuvių kalbos profesoriais yra buvę du didieji mūsų kalbininkai J. Jablonskis ir K. Būga, o Leipzige, studijuodamas lyginamąją kalbotyrą, artimai bendradarbiavo su prof J. Geruliu. Leipzige jis gavo filosofijos daktaro laipsnį už disertaciją apie slaviškuosius skolinius senovinėje lietuvių kalboje.

Baigęs mokslus, dr. Pr. Skardžius grjžo į Lietuvą ir pradėjo dirbti mokslinį akademinį darbą Kauno universiteto Humanitarinių Mokslų Fakultete. Kai Lietuvai 1940 m. buvo grąžintas Vilnius ir čia perkeltas augščiau minėtas fakultetas, tai ir profesorius Skardžius persikėlė dirbti į atgautąją Lietuvos sostinę. Karo metu. Lietuvą užėmus vokiečiams, jis lietuvių kalbotyros paskaitas skaitė ir Kauno universitete studentams. gaudamas į jas iš Vilniaus atvažiuoti.

Tremtyje

Komunistams antrą kartą grįžtant į Lietuvą, profesorius kartu su daugybe kitų savo tautiečių pasirinko tremtinio dalį, pasitraukdamas į Vokietiją. Čia pergyveno bombardavimus ir kitokias karo baisybes. Vokietijai pasidavus ir vėl ėmus normaliau dirbti Vokietijos universitetams, profesorius Skardžius buvo pakviestas paskaitų skaityti į Tuebingeno universitetą, kur prie Filosofijos Fakulteto buvo suorganizuotas baltistikos studijų skyrius, čia dirbo tol, kol emigracijos srovė atnešė ir jį kartu su šeima (žmona ir dukrele) į Ameriką.

Jo veikalai

Prof. Skardžius yra labai darbštus ir savo darbui didžiai atsidėjęs mokslininkas. Todėl savo tautai jis jau yra sudėjęs didelį mokslinį lobį. Jis jau yra parašęs ir išleidęs tris vertingus mokslinius veikalus. Visų pirma yra jo jau čia paminėta disertacija apie slaviškuosius skolinius senovinėj lietuvių kalboj (“Die slavischen Lehnwoerter im Altlitauischen”, išsp. 1931 m.). Tai skolinių žodynas, kur surinkta apie trys tūkstančiai lyčių, kiekvienai nurodant skolinimo šaltinį. 1935 m. prof. Skardžius išleido antrą mokslinį savo veikalą — “Daukšos akcentologiją”. Čia nagrinėjamas Mikalojaus Daukšos laikų (16 a.) lietuvių kalbos kirčio ir priegaidės klausimas. Daukšą profesorius pasirinko todėl, kad jis lietuvių kalbos istorijoje pirmasis yra pasirodęs su ištisai kirčiuotu tekstu. Iš šio profesoriaus darbo galima matyti, kad Daukšos laikais daug kas buvo kitaip kirčiuojama negu šių dienų mūsų kalboje. Pagaliau trečias mokslinis prof. Skardžiaus darbas yra 1943 m. Vilniuje išleista “Lietuvių kalbos žodžių daryba”. Jame nagrinėjami lietuvių kalbos žodžių darybos dėsniai. Tai pats didžiausias darbas, pareikalavęs iš profesoriaus keleto įtempto darbo metų. Jame duota labai daug medžiagos, imtos ne tik iš senovinių ir šių laikų mūsų raštų, bet ir iš gyvosios kalbos. Kaikuriems užsienio kalbininkams , pageidaujant, prof. Skardžius šį veikalą iš naujo tremtyje pradėjo rašyti vokiečių kalba.

Gimtoji kalba

Prof. Skardžius yra parašęs nemaža straipsnių įvairiais kalbiniais klausimais ir juos išspausdinęs įvairiuose mūsų žurnaluose ir laikraščiuose. Ir jie sudarytų jau didelę knygą. Kaune kartu su kitais mūsų kalbininkais redagavo ir leido populiarų kalbos laikraštį “Gimtąją Kalbą”. Šis laikraštis buvo plačiai skaitomas ir prisidėjo prie mūsų kalbos kultūros pakėlimo. Kalbos mokslo reikalams profesorius įsteigė ir redagavo specialų žurnalą “Archivum Philologicum”, kurį leido Humanitarinių Mokslų fakultetas. Nemaža savo darbų jis yra išspausdinęs ir šiame žurnale.

Be profesoriavimo, Pr. Skardžius aktyviai dirbo ir Lietuvos Mokslų Akademijos Lietuvių Kalbos Institute. Taip pat prisidėjo prie didžiojo “Lietuvių kalbos žodyno” redagavimo darbo. Įsisteigus Lietuvių Kalbos Draugijai, jis buvo ilgametis jos pirmininkas. Šiai draugijai jis vadovavo ir tremtyje.

Lietuvių kalbos vadovas

Nepaprastai didelės svarbos darbą prof. Skardžius yra atlikęs tremtyje, galutinai parengdamas ir suredaguodamas “Lietuvių kalbos vadovą”, kuris dabar yra spausdinamas Vokietijoje. Kaip bendradarbis gerai žinau, kiek čia jo yra paaukota laiko, energijos, kiek šiam darbui atiduota nemiegotų nakčių… Užtat lietuvių visuomenė gaus leidinį, kuris jai bus labai reikalingas ‘ir naudingas.

Toks yra prof. Pr. Skardžiaus einamasis gyvenimo ir darbo kelias. Juo eidamas, profesorius žiūri ko mažiausia savęs, o ko daugiausia Lietuvos ir jos mokslo reikalų. Šių reikalų žiūrėdamas, jis atsisakė iš tremties grįžti ir į savo tėvynę, nors visaip buvo į ją viliojamas. Skaudu be tėvynės, varginga mokslininkui atitrūkus nuo pagrindinių šaltinių, skurdu be savos augštosios mokyklos, bet profesorius visų pirma rinkosi laisvę. Laisvę gyventi, laisvę mąstyti, laisvę kurti. Tai jis ir pats pabrėže pasikalbėjime: “…lituanistika, kaip ir kiekvienas tikrasis mokslas, visų pirma yra objektyvinės tiesos ir laisvos kūrybos dalykas, todėl ji negali būti niekam pajungta: čia betkokia tendencija yra netikslinga ir žalinga”. Tai buvo viešas jo atsakymas jį kviečiantiems grįžti į komunistų pavergtą tėvynę. Taigi jo išvykimas į Vakarus yra lietuvio mokslininko protestas prieš tėvynėje siaučiančią prievartą, baimę ir mirtį.

Naujajame pasaulyje

Nelengvi yra profesoriui Skardžiui pirmieji žingsniai naujajam pasauly. Prieš akis dar neišspręsti darbo ir pastogės klausimai. Bet jis rankų nenuleidžia, nenusimena, į ateitį žiūri su viltimi. Reikia tikėtis, ateis kokia pagalba ir jam. Geraširdžių tautiečių padedamas, pamažu įsikurs ir jis, kaip jau įsikūrė kiti naujai atvykusieji. Šiuo metu laikinę prieglaudą su savo šeima jis rado Clevelande pas Samus.

Be to, labai svarbu prof. Pr. Skardžiui ir čia Amerikoje, taip susitvarkyti, kad liktų dar jėgų ir laiko jo pamėgtam darbui. Juo labiau, kad šitą darbą jis pats laiko savo pareigos dalyku. “Mes turime neužmiršti, sako jis, kad kaip atskiras išlavintas žmogus, taip ir susipratusi tauta gyvena ne viena kasdienine duona — ji yra dar reikalinga ir gaivinamo dvasinio peno, kuris slypi jos pačios amžiais sukurtuose lobiuose. Tuos lobius surasti, iškelti aikštėn ir išryškinti kaip tik ir yra lituanistų uždavinys. Ir jie tą uždavinį turi spręsti ne tik savame krašte, bet ir visur kitur būdami”.

Šituo Lietuvos keliu prof. Skardžius garbingai ėjo ligi šiol, reikia tikėtis, jis juo galės laimingai eiti ir toliau. To jam nuoširdžiausiai linkime!

——————————————–

žiūr. Lietuvių kalbos vadovo kritiška recenzija:
Lietuvių kalbos vadovui pasirodžius. Leonardas Dambriūnas. — Draugas MML 1950 m. lapkr. 18 d., psl.8
Autorius atsiliepia:
Nei šis, nei tas. Dr. Pr. Skardžius. — 02.24.1951 psl. 2

——————————————–

Straipsniai Drauge kurie buvo arba rašyti arba redaguoti šių dvejų kalbininkų.

Antraštė, Mūsų Kalba. Draugas, Mokslas, Menas, Literatūra.

Dr. Pr. Skardžiaus parašyti straipsniai:

  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas: 7. Rašoma tysti, tysoti. Reikia rašyti tįsti, tįsoti; 8. Tremtinys ar tremtinis?03.18.1950 psl. 1
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 16. Keletas klausimų ir atsakymų05.06.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 20. Taip, ar esama kairinio kirčio?05.27.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 22. Iškyla, ne iškila; 23. Ar tinkamas yra žodis išlaisvinti — išvaduoti?06.10.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 24. Aisčių sąvoka ir kilmė06.17.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : Ko lauktina iš lietuvių kalbos vadovo?10.28.1950 psl. 3
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 38. Ar galima kovoti komunizmą? — 11.04.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 43. Ar visdėlto teiktini tokie prieveiksmiai kaip moraliniai, fiziniai, ekonominiai ir kt.?12.09.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 44. Priegaidžių pavadinimai12.16.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : Dėl Salio Atsakymo 12.23.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. P. Skardžius ir St. Barzdukas : 47. Kova su svetimybėmis01.27.1951 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 52. Atnašauti ar aukauti?04.14.1951 psl. 2
  • Mūsų kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 55. BALFas ar Balfas06.02.1951 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 56. Vylioti ar vilioti?06.30.1951 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 57. Patrulis ar patrolis?07.07.1951 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 58. Rožančius, rožynas ir rožinis07.28.1951 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 59. Žuvęs ar Kritęs?08.11.1951 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 60. Laikraštinės Kalbos Dalykai08.25.1951 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : Dėl Pavardžių Lietuvinimo02.23.1952 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 64. Pusdalyvių ir Padalyvių Vartosena04.19.1952 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 66. Lietuvių ir Anglų Kalbų Giminingumas05.03.1952 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 68. Terminologijos Dalykai. Apgriūtis ir Griūtis07.12.1952 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 69. Terminologiniai Dalykai. Apvaja, vija ir apipinas07.26.1952 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 70. Terminologijos Dalykai. Atmušas ir atšlaita08.02.1952 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 71. Terminologiniai Dalykai. Darbeivis ir rangovas; garsiakalbis ir garsintuvas08.16.1952 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : Laikraštinės Kalbos Dalykai08.30.1952 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 72. Terminologijos Dalykai. Įmonė, fabrikas, ir firma09.06.1952 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 73. Terminologiniai Dalykai. Įjungtis ir išjungtis09.20.1952 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 74. Kreipimosi Lyčių Vartojimas10.04.1952 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 74. Terminologiniai Dalykai. Įvoras ir įvorė; įvodė ir nerija10.18.1952 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 76. Bažnyčia ir Eklezija11.29.1952 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 77. Abejotina Teorija ir -Iniai12.20.1952 psl. 2
  • Mūsų kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 78. Terminologiniai Dalykai. Kaltuvas ir kaltuvai; keistuvas02.14.1953 psl. 2
  • Mūsų kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : Kalbos Dalykų Apžvalga. Būdvardiniai prieveiksmiai su -iniai02.21.1953 psl. 2
  • Mūsų kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 14. Klodas ir Sluogsnis02.28.1953 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko, Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : Kalbos Dalykų Apžvalga. Sena Naujienų giesmė; Naujienų bendrininkė04.25.1953 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko, Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 82. Terminologijos Dalykai. Krūvis, krova, ir krovinys05.09.1953 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko, Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 83. Terminologiniai Dalykai. Laidas ir laidininkas06.27.1953 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko, Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 85. Terminologiniai Dalykai. Lydis ir nuolydis; Lyggula ir gulsčiukas08.15.1953 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko, Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 86. Bažnytinės Kalbos Dalykai10.17.1953 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : Įvairenybės01.09.1954 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 89. Skatiko Byla05.29.1954 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : Trečiajam Liet. Enciklopedijos Tomui Pasirodžius09.11.1954 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : Dr. A. Šešplaukio Gramatika ir Dabartinė Rašyba11.20.1954 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 67. Lietuviškos Pavardės — Lietuvybės Žymės12.31.1954 psl. 2
  • Mūsų Kalba: 69 . Kaip Rašyti : Čikagietis ar Chicagietis03.12.1955 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko, Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 70. Dabartinės Lietuvių Kalbos Žodynasi ir Jo Leidimas08.20.1955 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko, Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 71. Dar Dėl Dabartinės Liet. Kalbos Žodyno10.15.1955 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko, Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 92. Lietuvių Kalbos Žodynas ir Vadovas12.17.1955 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko, Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 93. Taryba, Sovietas ir Kitkas12.23.1955 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko, Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 96. Pagalba ir Pagelba06.02.1956 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko, Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 97. Nuometas ir Kiti Moterų Galvos Uždangalai07.28.1956 psl. 4
  • Mūsų Kalba : Tvarko, Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 98. Žodyno Dalykai11.17.1956 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko, Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 99. Paklausimai12.08.1956 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko, Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 100. Polemika ir Pasiaiškinimas12.15.1956 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko, Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 101. Daugiau Kalbinės Įžvalgos01.19.1957 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Dr. Pr. Skardžius : Redakcijos Pasiaiškinimas03.30.1957 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Dr. P. Skardžius : Bendruomenė ir Draugija04.27.1957 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Dr. P. Skardžius : Laivininkystė ir Laivyba05.04.1957 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Dr. P. Skardžius : Argi Taip Gerai?05.18.1957 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Dr. P. Skardžius : Jūreivis ir Jūrininkas06.01.1957 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Pataisytasis Žodynas06.29.1957 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Teisinė Terminija Lietuvoje07.27.1957 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : K. Donelaičio Rankraščiai09.21.1957 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Įvairybės –11.23.1957 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Kazimieras Jaunius02.22.1958 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Kaip Vadintinas Libanas?08.16.1958 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Kablelis brūkšnio vietoje10.25.1958 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Kalbos Apsunkinimas11.29.1958 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Ar Lituanistika Kalbininkų06.20.1959 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Vaidas Jurgio Baltrušaičio Kūryboje11.28.1959 psl. 2
  • Musų Kalba : J. Balčikoniui 75 M. Amžiaus05.14.1960 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Žaidikas ir Žaidėjas08.13.1960 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Aukso Puodynė ar Puodynė Aukso?09.17.1960 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Rusų Lietuvių Kalbų Santykiai Lietuvoje01.28.1961 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Policininkas ar Policistas? — 04.29.1961 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Laikraštinės Kalbos Dalykai05.13.1961 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Dar Apie Policininką ir Policistą06.10.1961 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Šis Tas Iš Bendrinės Kaibos Istorijos09.29.1962 psl. 4
  • Mūsų Kalba : Mirė Prof. M. Vasmeris03.16.1963 psl. 4
  • Mūsų Kalba : Nauja Lietuvių Kalbos Sintakse05.25.1963 psl. 4
  • Mūsų Kalba : Apie Naujažodžius06.22.1963 psl. 4
  • Mūsų Kalba : Pekus ir Tūbas08.29.1964 psl. 5
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Hamletą Pasiskaičius Lietuviškai01.09.1965 psl. 4
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Lituanistika, Jos Daryba ir Reikšmė01.30.1965 psl. 4
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Reikia Taisyti ir Stiliaus ar Struktūros Klaidas02.27.1965 psl. 5
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Dar Dėl Lituanistikos03.13.1965 psl. 4
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Kaip Danguj, Taip ir Žemėj02.05.1966 psl. 5
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Šių Dienų Prajovai11.26.1966 psl. 4
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Angliškas Lietuvių Kalbos Vadovėlis01.21.1967 psl. 4
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Lituanistikos Darbai02.11.1967 psl. 4
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Prieveiksmiai Su -Iniai07.27.1968 psl. 5
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : A. Kuršaičio Žodynas11.30.1968 psl. 4
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Gimtoji Kalba ir Jos Likimas04.12.1969 psl. 4
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Priesaga -Inis ir Kilmininkas11.22.1969 psl. 5
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Didelis Nuostolis Lituanistikai, Antras A. Kuršaičio Žodyno Tomas08.08.1970 psl. 5
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Lituanistikos Sąvoka ir Jos Ribos12.05.1970 psl. 5
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Enciklopediniai Dalykai02.06.1971 psl. 4
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Tauta ir Tautininkas05.22.1971 psl. 4
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Prof. J. Otrebskis08.07.1971 psl. 5
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Lietuviškieji Žydų Kalbos Skoliniai08.14.1971 psl. 5
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Bendrinė ir Literatūrinė Kalba08.28.1971 psl. 6
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Mokslininkų Disertacijų Bibliografija10.16.1971 psl. 5
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Kaip Danguje, Taip ir Žemėje10.30.1971 psl. 5
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Lietuvių Kalbos Stilistika11.20.1971 psl. 5
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Kas Iš Tikruju Yra Kabartis?12.24.1971 psl. 5
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Šis Tas ir Apeigyno Kalbos01.15.1972 psl. 5
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Poncijus Pilotas01.29.1972 psl. 5
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Dėl Liturginio Maldyno Kalbos02.26.1972 psl. 5
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Lietuvių Bendrinės Kalbos Susidarymas03.04.1972 psl. 5
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Netikėta Lituanisto Mirtis04.08.1972 psl. 5
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Kalbos Mokslas ir Purizmas05.20.1972 psl. 4
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Encyclopedia Lituanica II Tomas06.17.1972 psl. 4
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Lituanistikos Instituto Suvažiavimo Darbai06.24.1972 psl. 5
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Didžioji Gramatika10.28.1972 psl. 5
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Logika ir Kalbiniai Prietarai02.10.1973 psl. 4
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : A. Kuršaičio Žodynas –02.17.1973 psl. 5
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Vadovas ir Tėviškės Žiburiai08.11.1973 psl. 5
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Bendruomenė ir Visuomenė09.01.1973 psl. 5

Stasio Barzduko parašyti straipsniai

  • Atvyko Prof. Dr. Pr. Skardžius11.05.1949 psl. 1
  • J. Jablonskis ir Bendrinė Mūsų Kalba03.11.1950 psl. 3
  • Šeštadienių Lietuviškos Mokyklos03.25.1950 psl. 1
  • Mūsų kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : Oficialus, Ne Oficialis04.15.1950 psl. 3
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 13. Modernus, Ne Moderniškas (Ar reikalinga čia priesaga -iškas )04.22.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 14 Susivienijimas, Ne Susivienymas, 15. Aktyviai, Ne Aktingai04.29.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 17. Trejų, Ne Trijų Metų, 18. Klastojimas, Ne Klastavimas05.13.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 19. Pagal Žodį ir Sulig Žodžiu05.20.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 21. Kad neardyti…06.03.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 22. Įškyla, Ne Iškila06.10.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : Bufetas, Ne Bufietas06.24.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 26. Spaudinys, Ne Spausdinys07.01.1950 psl. 1
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 27. Dirbinys, Ne Išdirbinys07.08.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 28. Bus Mokytojas ir Mokytojų07.15.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 29. Padarė Laimingą, Ne Laimingu07.22.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : Spauda Kalbos Klausimais07.29.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 31. Laisvė ir Belaisvis09.02.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 32. Visuotinis, Ne Visuotinas09.09.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 33. Megztinis ir Megztinas09.16.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 34. Iš Viso, Be Reikalo09.23.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 35. Taip Vadinamasis09.30.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 36. Tautiškai, Ne Tautiniai Susipratęs, Kalbos Dalykų Apžvalga10.07.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 37. Kalbos Taisymai10.14.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 39. Žiemoti Ne Žiemavoti11.11.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 40. ar Reikalingas Mums Žodis Skaitlingas ?11.18.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 41. Dėlei ar Dėliai?, Kalbos Dalykų Apžvalga11.25.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 42. Veiksmažodžių tilpti ir talpinti vartojimas , Kalbos Dalykų Apžvalga12.02.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 45. Rašybos taisymai01.06.1951 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 46. Dauguma ir Daugumas, Kalbos Dalykų Apžvalga01.13.1951 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 48. Kaip rašyti? per daug ar perdaug, per mažai ar permažas?02.03.1951 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. P. Skardžius ir St. Barzdukas : 1. Nei Šis, Nei Tas02.24.1951 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 49. Parėdymas ir Kiti Nevykėliai , Domisi, Ne Įdomaujasi03.03.1951 psl. 2
  • Mūsų kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 51. Kaip rašyti: visdėlto ar vis dėlto? ,Atsakymas į Paklausimą03.31.1951 psl. 2
  • Mūsų kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 53. ar Vartotina Prie Progos?05.19.1951 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir S. Barzdukas : 54. Dėl Pasakymo Prieina Išvados05.26.1951 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir S. Barzdukas : 54. Dėl Pasakymo Prieina Išvados05.26.1951 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir S. Barzdukas : 61. Ar Geras Pasakynas: Leidžia Dienraštį Lietuvių Kalboje?09.22.1951 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 63. Prof E. Fraenkeliui 70 Metų12.29.1951 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : Kalbos Dalykų Apžvalga01.19.1952 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : Ar Vartotina To Pasėkoje ?02.02.1952 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 63. Kaip Skirtinas Sakinyje Žodis Pavyzdžiui03.22.1952 psl. 2
  • Senieji Lietuvių Asmens Vardai ir Ju Likimas03.29.1952 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 65. Ar Reikalingas Mums Neužilgo?04.26.1952 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 67. Dėl Kreipimosi Lyčių Vartojimo06.21.1952 psl. 2
  • Valandėlė Su Mūsų Kultūrininku11.08.1952 psl. 2
  • Mūsų kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 80. Kaip Spausdinsime Enciklopedija03.07.1953 psl. 2
  • Dėl Kultūrinio Darbo Planų ir Organizacijos : Kelios Pastabos Vieno Pasikalbėjimo Proga07.03.1954 psl. 3
  • Mūsų Kalba : 68. Dėl Žodžio Galbūt Skyrybos03.05.1955 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Santarininkas ar Samarietis08.06.1955 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko, Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 94. Šių Dienų Mušų Kalbos Reikalai01.07.1956 psl. 2
  • Jono Jablonskio : Gyvenimo ir Darbo Kelias, Jo Raštų ir Šių Dienų Žvilgsniu01.14.1961 psl. 1
  • Dėl Tikrinių Svetimybių Rašymo10.28.1961 psl. 4
  • Mūsų Kalba : Abejojimas Dėl Vieno Taisymo07.25.1964 psl. 5
  • Mokytojai Rūpinasi Pasilengvinti Daugiažodžių Pavadinimu Rašybą09.05.1970 psl. 6
  • Leidinių Daugiažodžių Pavadinimų Rašymas09.12.1970 psl. 6
  • Kaip Rašyti: Chicaga ar Čikaga?09.26.1970 psl. 6
  • Lyg Paukstis Su Pakirptais Sparnais -105.29.1971 psl. 4
  • Lyg Paukštis Su Pakirptais Sparnais : Lietuvių Kalbos Vadovo Gimimas06.05.1971 psl. 4
  • Ką rinksimės: vienybę ar anarchiją. Žodis penktajame Lituanistikos instituto suvažiavimeClevelande05.24.1975 psl.
  • Su dr. Pranu Skardžium atsisveikinant01.03.1976 psl. 1
  • Dėl apostrofo vartojimo09.11.1976 psl. 2
  • Kalbos taisyklingumas ir grynumas02.26.1977 psl. 4
  • Laiškas iš lietuviško žodžio salos09.10.1977 psl. 4
  • Atsiųsti ir prisiųsti01.07.1978 psl. 4
  • Vis dėlto painiavai pritarti negalima02.25.1978 psl. 4
  • Kurlink: tur būt ar turbūt?03.04.1978 psl. 5
  • Atmintinai ar mintinai03.11.1978 psl. 4
  • Įžeisti ar užgauti03.25.1978 psl. 5
  • Gajusis vietininkas daugumoje04.08.1978 psl. 4
  • Trys išstumia trejus05.13.1978 psl. 4
  • Kai išimtys virsta taisykle05.20.1978 psl. 4
  • Ar tikrai Sizife darbas?06.10.1978 psl. 4
  • Pažymių vieta sakiny06.17.1978 psl. 5
  • Kad išlaikyti09.16.1978 psl. 2
  • Dergiama ne dergianti kalba09.23.1978 psl. 2
  • Rašybos tvarkymas ir išeivija08.25.1979 psl. 4
  • Dėl dalelyčių skyrybos07.05.1980 psl. 4
  • Dalyvinės aplinkybės07.19.1980 psl. 4
  • Prielinksnių skyryba07.26.1980 psl. 4
  • Žiupsnelis atsiminimų apie Joną Jablonskį12.20.1980 psl. 2

Abiejų kalbininkų (Barzduko ir Dr. Skardžiaus) parašyti straipsniai Draugo laikraštyje

  • Mūsų kalba : Tvarko : Dr. Pr. Skardžius ir St. Barzdukas: 1. Rašoma Gręsia, Graso; Reikia Rašyti Gresia, Graso. 2. Laikraštinės Kalbos Klaidos03.04.1950 psl. 2
  • Mūsų kalba : Tvarko Dr. Pr. Skardžius ir St. Barzdukas : 3. Ar Gerai Rašoma Gondinga? 4. Rašoma: Patrijotas O Reikia Rašyti: Patriotas; 5. Ar Gerai Rašoma Garpūnas ?03.11.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : Prancūzija, Ne Francūzija08.05.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : Laisvė ir Nelaisvė (Daiktavardžiai Su Neigiamuoju Priešdėliu Ne-)08.19.1950 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko, Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : Didžiosios Raidės Pavadinimuose07.18.1953 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Gimtuvės ir Atsikeltuvės01.17.1959 psl. 2

Kitų autorių straipsniai, kurie pasirodė Barzduko ir Dr. Skardžiaus “Mūsų Kalba” skyriuje Draugo laikraštyje

  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 9. Reikalingesni Indų ir Valgių Pavadinimai03.25.1950 psl. 2
  • Mūsų kalba : Tvarko Dr. P. Skardžius ir St. Barzdukas : Dėl Mūsų Lakraštinės Kalbos04.21.1951 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : Lituanistika ar Lietuvybė?09.29.1951 psl. 2
  • Mūsų kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 62. Apie Daimus ir Padalyvius10.27.1951 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : Sakinių Lietuviškumas ir ar Zujaus Galvojimas12.08.1951 psl. 2
  • Mūsų Kalba: Tvarko Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 68. Terminologiniai Dalykai07.05.1952 psl. 1
  • Mūsų Kalba : Tvarko, Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 72. Keletas Nevartotinų Posakių – 110.29.1955 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko, Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 72. Keletas Nevartotinų Posakių – 211.05.1955 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko, Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : 72. Keletas Nevartotinų Posakių- 3 11.12.1955 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Tvarko, Dr. Pk. Skardžius ir St. Barzdukas : Ką Reiškia Mūsų Vardai?02.23.1957 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Dr. P. Skardžius : Suvalkija ir Suvalkietis05.11.1957 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Dėl Straipsnio : Istorinės Patarlės10.05.1957 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Nepamirštinos Smulkmenos03.01.1958 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Didysis Baltistas . Prof. J. Endzelyno 85 M. Sukakties Proga03.22.1958 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Liudininkas ar Liudytojas?05.31.1958 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Musų Kalbininkas Jaunius09.20.1958 psl. 2
  • Mūsų Kalba Red. Dr .Pr. Skardžius : Turtinkime Savo Žodyną01.31.1959 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Mūsų Gimtąją Kalbą09.12.1959 psl. 2
  • Mūsų Kalba Red. Dr. Pr. Skardžius: Pabaltijys Neteko Draugo01.30.1960 psl. 2
  • Mūsų Kalba (Red. Dr. Pr. Skardzius) : Asmenvardžiai Iš XIII—XV Amžiaus03.12.1960 psl. 2
  • Mūsų Kalba : Argi Iš Tikrųjų Trūksta Lietuviškų Žodžių?12.15.1962 psl. 5
  • Mūsų Kalba : Lietuvių Kalbos Rašybos Klausimu11.30.1963 psl. 4
  • Mūsų Kalba : Lietuviškų Vardų ir Pavardžių Rašyba03.07.1964 psl. 4
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Svetimybės Lietuvių Kalboje03.20.1965 psl. 5
  • Mūsų Kalba : Red. Dr. Pr. Skardžius : Kalbų Giminingumas06.19.1965 psl. 6

————————————-

DRAUGAS MML, 1976 m. sausio m., 03 d., psl. 1

Su Dr. Pranu Skardžium Atsisveikinant
Naudokimės jo kalbiniu palikimu

Stasys Barzdukas

Ir vėl, Maironio žodžiais, sugaudė varpai: 1975 gruodžio 18 d mirė prof. dr. Pranas Skardžius. Mirė mūsų kalbininkas. Vėl labai liūdna, nes pasitraukė iš musų gyvenimo žmogus, kokių mums reikia, bet didžiai trūksta. Kai buvau Marijampolės gimnazijos dar VIII klasėj, 1924 mirė kalbininkas Kazimieras Būga, ir tada visi — visa tauta liūdėjo, nes nebuvo kam jo pavaduoti. Kai jau buvau pats mokytojas, 1930 mirė kalbininkas Jonas Jablonskis, ir vėl liūdėjom, nes nebuvo kam ir jo pavaduoti. Netrukus lietuvių kalbos darbų dirbti atėjo dvi jaunos jėgos dr. Pranas Skardžius ir dr. Antanas Salys. Abu dėstė universitete, į abu buvo sudėtos didelės viltys. Deja. Lietuvą okupavo Sovietų Sąjunga, ir abiem darbo sąlygos pasidarė neįmanomos, tad abu 1944 iš Lietuvos pasitraukė į tremtį. Šiandien jau ir jų abiejų taip pat nėra gyvųjų tarpe. Vėl liūdna, nes abiejų darbai liko nebaigti ir nebus kam jų pavaduoti. Juo liūdniau, kad abu atsidūrę svetur, negalėjo duoti to, ka būtų galėję laisvoje ir nepriklausomoje savo tėvynėje. Abiem svetur buvo pakirpti sparnai, ypačiai dr. Skardžiui. Juk iš pradžių jis turėjo duoną užsidirbti skerdykloję, o vėliau, tarnaudamas Kongreso bibliotekoje, jautėsi patekęs į “fabrikines” sąlygas — laiką reikėjo atiduoti techniškiem darbam. Nebuvo darbui palanki nė lietuviška mūsų atmosfera, kur į gyvenimo paviršių yra išplaukę ir jam toną duoda visokie sroviniai, partiniai ar tiesiog asmeniniai ir daugiausia vis anoniminiai demagogai. Nejausdami nė mažiausios atsakomybės, jie, juo daugiau plūstasi, juo geriau jaučiasi. Su visu savo įkarščiu jie taip pat puolė ir dr. Skardžių, tik atvykusi į JAV ir atsivežusi dar Vokietijoj suredaguotą “Lietuvių kalbos vadovą”. Tada stebėjomės jų beatodairiškumu, nors vėliau reikėjo “priprasti”, nes, pasak jų, “laisvame krašte” taip pat yra “laisva spauda”.

Kalbos mokslininkas ir praktikas

Dr. Skardžius visų pirma buvo kalbininkas mokslininkas, gerai šiam darbui pasiruošęs ir suvokęs jo plonybes. Grynojo lietuvių kalbos mokslo darbų jis yra parašęs ir palikęs nemaža, bei ne šio rašinio uždavinys apie juos kalbėti. Davęs disertaciją apie slavų skolinius senojoj lietuvių kalboj, “Daukšos akcentologiją”, labai nepalankiomis karo meto sąlygomis parašęs ir 1943 “kaip žaliavą” išleidęs “Lietuvių kalbos žodžių darybą”, taip pat paskelbęs nemaža straipsniu, dr. Skardžius pagrindinio mokslinio siekimo sukurti lietuvių kalbos istorinę gramatiką neįvykdė. Lietuvoj per trumpai dirbo, svetur neturėjo sąlygų.

Bet dr. Skardžiui, kaip ir kitiem mūsų kalbininkam, taip pat didžiai rūpėjo ir lietuvių kalbos praktika. Be daugiau moksliniam reikalui skiriamo ir Humanitarinių mokslų fakulteto leidžiamo kalbotyrinto metraščio “Archivum philologicum”, jis taip pat redagavo praktinės lietuvių kalbos žumalą “Kalbą” ir buvo “Gimtosios kalbos” redakcinės komisijos narys. Kartu su dr. Saliu suredagavo L Dambriūno paruošta “Kalbos patarėją”. Sukirčiavo V. Kamantausko paruošta lietuvių literatūros chrestomatiją. Dirbdamas su Lietuvos valstybinio teatro artistais ir mokydamas juos kirčiuoti, išleido šio darbo vaisius — “Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimą”.

Taip pat rašė daug straipsnių, kuriuose sprendė bendrinės lietuvių kalbos susidarymo. žodyno, terminų, vardų, sintaksės ir kt. klausimus. Nesėdėjo susidėjęs rankų ir svetur: Vokietijoj turėjo kalbos skyrelį “Mūsų kely”. JAV — “Drauge” (iš pradžių kartu su St. Barzduku), taip pat rašė straipsnius “Aidams”, “Draugui” ir kt. laikraščiams. O atskirais leidiniais išleido: 1968 “Lietuvių kalbos kirčiavimą”. 1971 “Ankstyvesnę ir dabartinę lietuvių bendrinės kalbos vartoseną”, 1973 “Lietuviškuosius tarptautinių svetimybių atitikmenis” ir kt. Sudarytas, bet neišspausdintas “Rašybinis lietuvių kalbos žodynas”. Tai didžiai naudingas velionies palikimas, kuriuo reikėtų domėtis visiems, kuriems rūpi vienas iš pagrindinių tautinės musų bendruomenės dėmenų — gimtoji jos narių kalba. Tai reikalas, kurio aktualuma “Pasaulio Lietuvio” 1975 rugsėjo mėn. numery taip pat yra iškėlęs Bronys Raila: “Nuo mūsų visų priklauso ir visi esam atsakingi, kad mūsų lietuviška kalba nepaskęstų džiunglių liūnuose. O jau gerai matyt, kaip ji skęsta ir skandinama. Aš netikiu, kad lietuvių bendruomenė (kaip idėja ir organizacija) užsieniuose galėtų išsilaikyti be švarios šnekamosios ir rašomosios kalbos” (339 psl.).

Kalbos kriterijai

Apie lietuvių bendrinės kalbos kriterijus atsajai dr. Skardžius plačiau kalba “Ankstyvesnėj ir dabartinėj lietuvių bendrinės kalbos vartosenoj”. Čia juos taip pat pailiustruojam pavyzdžiais. Kalbos grynumas reikalauja, kad jos neterštų svetimybės (barbarizmai) ir žargonybės, pvz. abrūsas, dratas, paduška, skūra, šmotas, zupė ir t.t. Kalbos taisyklingumas remiasi tam tikrais dėsniais, skiriančiais pvz. belaisvę “laisvės neturinčią moterį” nuo nelaisvės “laisvės nebuvimo”, sudėtį “struktūrą” nuo sąstato “sustatymo išdavos”, tiekti “rūpinti, gaminti” nuo teikti “duoti” ir kt. Kalbos aiškumas įgalina skaitytoją gerai pažinti kalbamąjį dalyką ir saugoja jį nuo nesusipratimų. Aiškumui daugiausia kenkia vartojimas žodžių ne savo reikšme, pvz. jo straipsnis buvo patalpintas (talpinti reiškia “daryti, kad tilptų, duoti patalpą”, o čia kalbama apie straipsnio įdėjimą į laikraštį), pastatė paminklą jo atminčiai (iš tikrųjų atminimui, nes atmintis yra “dvasinė žmogaus pajėga atsiminti”) ir kt. Kalbos tikslumui kenkia neakylas tų pačių įvardžių vartojimas, netaisyklingų sakinių sudarymas ir kt., pvz.: Jonaitis susitiko Dirvelę, ir jis jo nepasveikino (kas jo nepasveikino?), studentams skrodžiant lavonus, jie kartais neištveria ir pabėga (kas neištveria ir pabėga: studentai ar lavonai?).

Tik labai trumpai pasiaiškinę, kaip reikia suprasti grynumo, taisyklingumo, aiškumo ir tikslumo kriterijus, atskirai dar stabtelėjam prie tikslingumo kriterijaus. Dr. Skardžius cituoja P. Joniko 1937 “Židinyje” paskelbtą straipsnį “Mūsų bendrinės rašomosios kalbos kultūros problema”, kur sakoma: “Kalbinį reiškinį reikia vertinti pirmiausia iš derėjimo tam uždaviniui, kuriam jis skirtas. Jei tas kalbinis reiškinys savo uždavinį atliko (ir tai gerai atliko) — jis geras, neatliko — negeras. Taigi minėtieji kalbos grynumo ir taisyklingumo kriterijai tol tetaikintini, kol jiedviem neprieštarauja šis tikslas, šis uždavinys”. Panašiai kaip Jonikas taip pat galvoja ok. Lietuvos kalbininkas J. Palionis, kurio straipsnį “Apie literatūrinės kalbos norminimo pagrindus bei kriterijus” dr. Skardžius atpasakoja ir cituoja. Esą grynumas, taisyklingumas, aiškumas ir tikslumas savaime yra naudingi šios vartosenos kriterijai, bet neganėtini. Daug reikšmingesnis yra tikslingumo, funkcinis kriterijus, kuriam pajungti aiškumo bei grynumo ir tikslumo bei taisyklingumo kriterijai. “Tačiau juo vienu be atodairos taip pat nedera remtis, nes, žiūrint vien kalbos tikslingumo, galima būtų pateisinti kartais ir visai netaisyklingus griozdiškus darinius, o pačią literatūrinę kalbą padaryti negyvą ir išblukusią. Tad tiktai visų tų kriterijų tinkamas suderinimas. o ypač turėjimas prieš akis pastarojo funkcinio kriterijaus (paisymas kalbos tikslo), mums rodosi, yra tas kelias, kuriuo turėtume eiti, nustatydami lietuvių literatūrinės kalbos normas, teikdami ar peikdami tam tikras kalbos lytis”.

Pats dr. Skardžius taip pat pasisako už kompromisini kelią: “… bendrinė kalba neturi būti visados kopijuojama iš liaudies kalbos, bet tik jos polinkiais toliau formuojama, kaskart pritaikant ją vis naujai iškylantiems kultūros bei civilizacijos reikalavimams, kitaip tariant — bendrinė kalba turi pasilikti savotiška, tautinė ir tuo pat metu tinkarma susižinojimo priemonė”. Šiam tikslui ji turi būti aiški, patogi, gyva, raiškinga, be sunkenybės suprantama, įmanoma, tokiam supratimui pirmiausia sąlyga yra aiški žodžio daryba, iš jos negali būti išbraukti gyvosios kalbos pažymiai, kurių daugelis yra sukurta seniau, visai negalvojant apie dabartinį tikslinguma.

Iš dr. Skardžiaus siūlymų ir taisymų

Dr. Skardžiaus lietuvių bendrinės kalbos kultūros darbą norime konkrečai parodyti bent keliais jo paties siūlymų ir taisymų pavyzdžiais, imtais iš jo raštų, daugiausia iš “Ankstyvesnės ir dabartinės lietuvių bendrinės kalbos vartosenos”.

Dr. Skardžius siūlė nevartoti bereikšmių balastinių darybos elementų, be kurių kalba gali lengvai apsieiti. Tad vietoj abstraktiškas, konkretiškas, moderniškas, morališkas, natūrališkas. pasyviškas ir kt. teikė abstraktus, konkretus, modernus, moralus. natūralus, pasyvus; vietoj galimų ilgųjų lyčių europėjiškas, europėjietis. parapijietis, parapijinis ir kt. jis teikė sutrumpėjusias europietis, parapietis, parapinis [klaidos straipsnyje?] ; taip pat vietoj sistematingas, katalogizuoti, lakiruoti, marširuoti — sistemingas, kataloguoti. lakuoti, maršuoti; vietoj svetimųjų darybinių lyčių žodžių akcionierius, kontrabandistas. legionierius, prozaikas, stipendiatas — žodžius su savomis lytimis akcininkas, kontrabandininkas, legioninkas, prozininkas, stipendininkas.

Nedraustinos vartoti tokios tarptaurinės svetimybės kaip absurdas, dialektas, elevatorius, horizontas, juristas, koegzistencija, kurortas ir kt. bet pirmiau teiktini tinkamai sudaryti lietuviški atitikmenys — nesąmonė. tarmė, keltuvas, akiratis, teisininkas, sambūvis, vasarvietė. Tačiau bendrinei kalbai neteiktini tokie skoliniai, kurie turi visai tinkamus lietuviškus pakaitus, pvz.: akrūtas “laivas”, čemodanas “lagaminas”, guzikas “saga”, kanuolė “patranka”, lenciūgas “grandinė”, liuosas “laisvas“, šposas “išdaiga, pokštas” ir kt. Iš kitos pusės, dr. Skardžius griežtai atsiribojo nuo svetimybių kraštutinio lietuvinimo, pvz.: dangūtyra “astronomija”, gintra “elektra”, mokysta “metodika”, orija “atmosfera”, orovė “klimatas”, pavaizda “perspektyva”, varta “praktika” ir kt: esą jų “niekas daugiau, išskyrus patį A. Vireliūną, nevartojo nei siūlė vartoti”.

Savo kalboj turime prigijusių tarptautinės reikšmės vertinių, pvz. garlaivis (vok. Dampfschift, anglu steamship), garvežys (vok. Dampfwapen, rusų parovoz), geležinkelis arba gelžkelis (vok. Eisenbahn, prc. chemin de fer, rusų železnaja doroga), laikraštis (vok. Zeitschrift) ir kt. Bet nevartotini tokie vertiniai, kuriems pakeisti turime savų žodžių. Tad lietuvių kalbai teiktina sava pusiausvyra “seniau svarstyklių svirstelė”, ne verstinė lygsvara (vok. Gleichgewicht, rusų ravnovesije, latvių lidzsvars), teiktinas vadovėlis, ne rankvedis (verstas iš rusų rukovodstvo), netrukus, ne neužilgo (plg. lenkų niezadlugo, rusu nezadolgo), šūkis, ne obalsis (plg. lenkų ogios), gerovė, ne gerbūvis (plg. lenkų dobrobyt) ir kt.

Dr. Skardžiui rūpėjo kalbos turtingumas. O kalbą skurdiname, kai vienu kokiu žodžiu norime pasakyti “viską”. Dar blogiau. jei šis žodis pasiskolintas iš kitų kalbų arba kitų kalbų pavyzdžiu vartojamas. Sakysim, dabar jau pernešame ne tik vaiką per lieptą arba stalą į kitą kambarį, bwt ir nelaimę, vargą, sąlygas ir kt. (plg. rusų perenesti, perenosit). Todėl dr. Skardžius taisė: net vyro žuvimą fronte ji pernešė (= pakėlė) lengviau; svidrė gerai perneša (= pakelia) žiemojimą; pastebėdamas, “kad lietuvių kalboj daug gyvesni ir vaizdingesni kaip pernešti yra veiksmažodžiai: ištverti, pakelti. pakęsti, iškentėti: ligonis jau nebeišlaikys (jo padėtis kritiška, jis tikrai mirs); jis ligą (nelaimė) lengvai pakelia: aš daug baimės iškentėjau; silpnas žmogus negali pakęsti nei šalčio, nei šilimos: taip skauda dantį, kad nebėgaliu ištverti: to skausmo ilgiau nebeištversiu, ir t.t. Arba veiksmažodis išpildyti: išpildome, ne tik įsakymus bei potvarkius, bet ir dainas, arijas, šokius, net programas. Dr. Skardžius. cituodamas “Rusų – lietuvių kalbų žodyno” sudarytojus, dėl to sakė: “ispolnit’ — ivykdyti, atlikti, išpildyti, įgyvendinti (pvz.: įvykdyti, išpildyti viršininko isakymą, ištesėti duotą pažadą, atlikti piliečio pareigą, atlikti, suvaidinti vaidmeni, ispolnit’ stichotvorenie — padeklamuoti eilėraštį, ispolnit’ tanec — pašokti šokį)” ar artistas labai tiksliai atlieka sudėtingus šokius, solistas padainavo operos ariją ir kt.

Į kalba dabar braute braunasi veiksmažodiniai priesagos -imas daiktavardžiai, vartojami kartu su veiksmažodžiais. Tokie žodžių junginiai kaip “padarė pranešimą”, “priėmė nutarimą” ir pan. yra geri ir vartotini, nes jų negali atstoti vieni veiksmažodžiai pranešė ir nutarė. Tačiau, dr. Skardžiaus manymu, jų plitimas turi būti apdairus, ir jis dėl to pastebi: “atrodo, nėra dar pavojaus, kad kas imtų tvirtinti reikiant sakyti: skerdikas daro kiaulių skerdimą, ne skerdikas skerdžia kiaules!” Veiksmažodžiniu daiktavardžiu su veiksmažodžiu ryškiname veiksmo objektą ir rezultatą, vieno veiksmažodžio pakanka nusakyti veiksmą.

Dr. Skardžiaus rašyba

Lietuvių kalbos rašyba formavosi įvairiais la:kais ir veikiama įvairių įtakų bei aplinkybių. Prie jos pagrindų ir dėsnių nustatymo yra prisidėię Augustas Schleicheris, Fridrichas Kuršaitis ir kt., bet pirmasis aiškesnius ir nuoseklesnius pagrindus yra padėjęs Jonas Jablonskis. Bėda ta, kad ir jis dėl kai kurių dalykų yra abejojęs bei svyravęs, todėl kai ką joje nuolat kaitaliojęs. Tai negalėjo daryti teigiamos įtakos mūsų rašybos pastovumui, ir visada atsirasdavo norinčių kai ką savaip rašyti. Rašybos pastovumui daug kenkė ir tai, kad Jablonskis nerado bendros kalbos su kitu įžymiuoju mūsų kalbininku Kazimieru Būga, ėjusiu skirtingu, nors ir nuoseklesniu, keliu: Būga nuosekliau laikėsi kilminio pagrindo, rašydamas ne tik augštas, baigštus, rūgštus, sluogsnis (su g), bet ir šąla, kęra, kįla, spųra (su nosinėmis), taip pat bjaurus, bjurti, pjauti, pjaulai, pjūvis, spjauti (su j: “vietoje girdimojo j rašyti i neturime nė mažiausio pamato”). Šitaip įvairuiojanti rašyba pasiekė ir mūsų laikus, ir dr. Skardžius 1968 pasirodžiusiame “Lietuvių kalbos kirčiavime” pasisako laikąsis savo kelio: “vartoju beveik tą pačią rašybą, kurią esu vartojęs ir nepriklausomoj Lietuvoj savo raštuose ar straipsniuose, nes ji, mano nuomone, kalbotyriniam darbui ar šiaip labiau tinka ir daugiau pagrįsta pačiais kalbos duomenimis”. Dr. Skardžius rašė: augštas, augštaitis, sluogsnis (su g), jieva, jietis, jieškoti, bjaurus, pjūklas (su j), kaikuris, betkoks. kaikur, visdėlto (kartu), šalia neretai tai pat nevisai. nevisur (kartu). Sudėtiniuose knygų pavadinimuose didžiąja raide rašydamas tik pirmąjį žodį, pvz. “Dabartinė lietuvių kalba”, “Dabartinės lietuvių kalbos žodynas”, “Lietuvių kalbos vadovas” ir kt., vienodai jau rašė ir laikraščių bei žurnalų pavadinimus: “Švietimo darbas”, “Gimtoji kalba”, “Kalbos kultūra”, “Lietuvių enciklopedija” ir kt. Krinta taip pat į akį jo linkimas rašyti sutrumpintomis lytimis: bendrinėj šnekamoj kalboj, daly, daugelyj, ir kt., bet: skaitytojams, vietomis, ilgesnėmis, citatomis, ir kt.

Kaip buvo jau sakyta, dr. Skardžius taip pat parengė “Rašybinį lietuvių kalbos žodyną”. Jo spausdinimą trukdė dabar Lietuvoj suprojektuota tam tikra rašybos reforma. Atrodė, kad kai kas dr. Skardžiuj joje turėjo būti priimtina, pvz. rašymas bjaurus, pjauti, spjauti, bet kai kas ir nepriimtina — rašybos dalykų siejimas su pašaliniais (ideologiniais) sumetimais. Koks bus šio dr. Skardžiaus darbo likimas, dabar dar sunku pasakyti. Normaliomls aplinkybėmis tautai reikėtų vienos rašybos, išeivija neturėtų atskiros savo rašybos turėti.

Atsiskiriant…

Su dr. Skardžium as pats suartėjau tik Vokietijos tremty. Kai 1925 įstojau į Lietuvos universitetą Kaune, jis tų metų rudenį, rekomenduotas Jono Jablonskio ir gavęs švietimo ministerijos stipendiją, išvyko studijuoti į Leipzigą. Kai 1929 grįžo ir pradėjo dirbti universitete, aš buvau bebaigiąs įr ruošiaus egzaminams, o nuo 1930 pradžios išvykau mokytojauti į provinciją. Retomis progomis su juo susitikdavau tik Lietuvių Kalbos Draugijoj, kuriai jis pirmininkavo, švietimo ministerijos vasaromis rengiamuose kursuose lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams pasitobulinti — čia jis būdavo dėstytojas, aš — klausytojas, taip pat jis ateidavo į lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos susirinkimus. Bet matydavomės daugiau mažiau “iš tolo”: pasisveikindavome, vienu kitu žodžiu pasikeisdavome ir kt. Tarpas buvo didelis — jis profesorius, o aš Lietuvos provincijos mokytojas, kuriam gal kiek labiau nei kitiems kolegoms taip pat rūpėjo ir bendrieji lietuvių kalbos reikalai, ne vien mokytojo darbas. Pats dr. Skardžius neturėjo aukštaičiams būdingų šiltesnio socialumo bruožų, nors pabendravimo kompaniją mėgo ir tokioj kompanijoj gerai jausdavos: stengdavosi pajuokauti ir savo kažkaip kliūvančiu juoku atsiliepti į kitų pajuokavimus. Savo pagrindais jis pirmiausia buvo darbo ir mokslo žmogus. Daug rašė, bet Dievas nebuvo davęs jam dovanos reikšti mintį žodžiu sklandžia, gyva ir lengva kalba. Jo sakinys megzdavosi sunkokai, ir tai buvo viena iš pagrindinių priežasčių, trukdžiusių jam darytis pagal savo žinias ir mokėjimą populiariam. Pripažinimą įsigijo ir mokslo laimėjimus pasiekė jis intensyviom savo pastangom. Jį, kaip ir daugelį šimtų ir tūkstančių lietuvių, 1944 iš tėvynės išbloškė artėjanti antroji bolševikų okupacija: pirmosios okupacijos patirtis vertė visa mesti, visa palikti ir išsigelbėjimo ieškoti Vakaruose.

Šitaip 1944 abu su savo šeimom atsidūrėm Vokietijoj, naiviai grįžimo viltis dėdami į Atlanto chartą, į demokratijų principus, į žmogaus ir tautų teises. Jis ėmė dirbti Tuebingeno universitete, aš — nuo 1945 Eichstaetto lietuvių gimnazijoj. Savo rankose nieko neturėjome nei aš, nei mano mokiniai. Pradėjau rašyti tam tikrą žinynėlį, skiriama mokinių lietuvių kalbos rašybos skyrybos, linksnių ir kitų dalykų mokslui. Vieną dieną kitais reikalais lankiausi Tuebingene ir prisėdau ant pakeliui pasitaikiusio suolelio vienoj miesto aikštelėj. Mano būta netoli universiteto. Žiūriu — ateina dr. Skardžius. Pasisveikinome, atsisėdome jau abu. Pokalbis pakrypo i lietuvių kalbos rūpesčius. Pasisakiau, ką esu sumanęs ir ką jau dirbu. Pasiteiravau, ar jis, profesorius, man nepadėtų. Dr. Skardžius be kokio delsimo, be abejojimo, be svyravimo savo paramą čia pat pažadėjo, ir tada išsiskyrėme susitarę abu kartu dirbti. Netrukus Rebdorfe, kur gyvenau, mane aplankė pats dr. Skardžius ir, atsiduręs mano kambaryj, be niekur nieko pareiškė: rašysime ne
vadovėlį, bet patį lietuvių kalbos vadovą! Čia pat, Rebdorfe, taip pat dar gyveno ir kitas mūsų kalbos ligomis sergąs žmogus — tai plk. Jonas M. Laurinaitis, tad į lietuvių kalbos vadovo rengimo darbą nutarėme taip pat įtraukti ir jį. Laurinaitis sutiko. Dr. Skardžius apie mūsų pastangas ir darbą Vadovo “Redakcijos žody” taip rašo: “Visų pirma gimnazijos mokytojas lituanistas St. Barzduotas, prieš trejus metus iš Eichstaetto atvykęs Tuebingenan, ėmė teirautis, ar aš jam nepadėčiau ruošti trumpo mokyklos reikalams skiriamo lietuvių kalbos rašybos vadovėlio. Šiam jo sumanymui pritariau ir prižadėjau visokią paramą. Po kurio laiko, daugiau pasvarsčius šį reikalą, buvo nuspręsta tokį vadovėlį trise ruošti: St. Barzdukas turėjo atlikti paruošiamąjį rašybos ‘teorijos’, o J. M. Laurinaitis rašybos žodyno darbą. Aš turėjau viską peržiųrėti, pataisyti, papildyti ir paskui drauge su jais apsvarstyti.

Bet ilgainiui bedirbant daug kas pakitėjo: šalia redaktoriaus aš turėjau dar tapti ir daliniu vadovėlio autoriumi, o pats vadovėlis turėjo pavirsti visu “Lietuvių kalbos vadovu”. Mat, darbo metu buvo įsitikinta, kad šiuo metu yra tikslinga drauge išleisti ne vien rašybos vadovėlį, bet kiek galint išsamesni veikalą, kuris šalia rašybos, kad ir trumpai, dar apimtu svarbesnius bendrinės kalbos tarties, žodžių darybos, kaitybos, iš dalies sintaksės ir žodyno dalykus”. Daugiausia teko padirbėti dr. Skardžiui, ypačiai žodyno srity, pirma, kad jo buvo plačiausias akiratis, antra, kad jam geriausiai buvo prieinama ir pati kalbinė literatūra. Mudviem su J. M. Laurinaičiu reikėjo tenkintis antrininkų padėtimi.

Prie Vadovo stabtelėjau ilgiau dėl dviejų priežasčių. Pirma, mes laužėme pirmuosius ledus — buvome šio darbo pradininkai. Deja, lietuvių išeivija Vadovo antrojo leidimo nebuvo reikalinga: niekas jo nepasigedo, tad pataisytas ir papildytas leidimas nebuvo nė ruošiamas. Šią spragą dabar jau užtaiso ok. Lietuvos kalbininkai —ten ruošiami ir turi pasirodyti du leidiniai: “Kalbos praktikos vadovas” (jo ištraukas skelbė 1973 “Mūsų kalba” 9 numery) ir “Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba” (informacinius straipsnius 1975 “Kalbos kultūros” 28 numery įdėjo N. Sližienė “Ar daug pasikeitė rašyba” ir A. Valeckienė “Dėl kai kurių rašybos ir skyrybos klausimų”). Antra, nors mūsų Vadovas turėtomis sąlygomis ir nebuvo visai toks, kokio mes patys pageidavome, vis dėlto jame buvo suteikta žymiai daugiau būtiniausių praktinės kalbos žinių, negu kad jų buvo kuriame kitame ligtoliniame panašios rūšies darbe, pvz. J. Jablonskio 1918 “Mūsų žodynėly”, A. Kalniaus, Z. Kuzmickio ir J. Talmanto “Lietuvių kalbos rašybos vadovėly” ir kt. Kaip kad “Redakcijos žody” pastebi dr. Skardžius, mums rupejo turėti “rimtesnę kalbinę priemonę, kuri padėtų mums ilgiau išlaikyti gimtosios kalbos kultūros lygį bei jos savaimingumą, lengvintų mūsų tarpusavinį susižinojimą ir tuo būdu ilgiau palaikytų mūsų tautinį bei bendruomeninį jausmą”. Tik mūsų bėda ta, kad mes tariamės moką ir nesimokydami… O paties Vadovo nelaimė buvo ta, kad jis mojosi taip pat reformuoti mūsų rašybą. Šios jo pastangos, kaip ir visos kitos šios rūšies pastangos, deja buvo nesėkmingos. Vadovas siūlė rašyti šalia rūgštus ir augštas, šalia sluogis (sluogčiais kanapes slėgia) ir sluogsnis (su g), tarp pat bjaurus, pjauti ir jieškoti, jieva, (su j), šalia kažkas ir kažinkas, šalia negerai, nepiktai ir nelabai, nevisai (kartu) ir kt., bet, be kai kurių išimčių, nei spauda, nei mokykla šių siūlymų nepriėmė — daugiausia vartojo tradicinę jablonskinę rašybą, taip pat niekur nuosekliai jos nesilaikydama,. Tokie jau individualistai esame, ir, pasak mūsų patarlės, galva sienos nepramuši. Teklausom tu, kurie turi jėgą įsakyti ir kurių privengiame arba bijome.

Kai 1973 su dr. Skardžium mačiausi Dainavoje lietuvių mokytojų ir jaunimo studijų bei poilsio savaitėje, jis buvo stiprus, geros nuotaikos, kupinas ryžto šį ir tą dar padaryti. Tada jis buvo bebaigiąs savo “Rašybinį lietuvių kalbos žodyną”, rašė kai kuriuos straipsnius ir, matydamas mane ligų ir fizinių negalių varginama, reiškė man užuojautą. Retkarčiais pasikeisdavome laiškais. Į 1975 mano švenčių laišką jau nebeatsakė. Su saule niekas negyvenam, tik “sausas medis braška bebraška, o žalias — triokšt ir nulūžo”.
Nulūžo dr. Skardžiaus ąžuolas, baigėsi kalbiniai jo rūpesčiai. Bet liko jo darbai. Naudojamės Būgos ir Jablonskio darbais, rengiami spaudai dr. A. Salio darbai, naudosimės taip pat ir dr. Pr. Skardžiaus išliekamos reikšmes kalbiniu palikimu. Ir tai bus jam paminklas, kurio audros neišverčia ir laikas nesunaikina. Toko paminklo jis yra nusipelnęs, bet pats jį pastatė.