JAV LB 70-mečio šventei – vienijantys renginiai

Kalbino Virginija Petrauskienė.

Artėjant JAV Lietuvių Bendruo­me­nės 70-čio jubiliejaus šventės da­tai, „Draugo” redakcijoje apsilankė JAV Lietuvių Bendruomenės Krašto valdybos pirmininkas Arvydas Urbo­na­vičius ir jo žmona Raminta, kuri yra valdybos specialiųjų projektų gru­pės vicepirmininkė. Pokalbio su sve­čiais metu buvo aptarta daug įvai­rių temų, tačiau jas vienijo svarbiausia – JAV LB veikla. Net pasakodami apie šeimą, jiedu sakė, kad darbas, skirtas lietuvybės išlaikymui ir puo­selėjimui, yra jų šeimos gyvenimo dalis. Tad JAV LB ir Krašto valdybos reikalai – dažna pokalbių tema Urbo­navičių šeimoje. O jeigu kartais vieno iš sutuoktinių vakarienė atvėsta, nes šis užtruko prie kompiuterio virtua­liame valdybos posėdyje, antrasis dėl to nepyksta.

Netrukus Arvydas ir Raminta vėl atvyks į Čikagą. Rugsėjo 10–12 die­nomis Lemonte esančiame Pasau­lio lietuvių centre vyks dvigubas LB renginys – JAV LB XXIII Tarybos I-oji sesija ir JAV LB 70-čiui skirti renginiai.

Apie šiuos būsimus jubiliejinius renginius kalbėjomės su R. Urbonavi­čiene – juk surengti šventę po visą Ameriką išsibarsčiusiems tautiečiams, kai COVID alsuoja į pakaušį – nėra paprasta. Tačiau dirbant su gera komanda – viskas įmanoma.

O apie tai, ką planavo nuveikti ir ką pandemijos „globoje” nuveikė Krašto valdybos pirmininkas, kodėl jis nusprendė kandidatuoti ir antrai kadencijai – skaitykite kitame šeštadieninio „Draugo” numeryje.

Raminta, pasirengimas šventei vyko ne pačiu palankiausiu metu – gy­venimą sustabdė COVID-19 pandemija. Kaip jums sekėsi įveikti kliūtis?

Oficialiai JAV LB 70-metis turėtų būti švenčiamas lapkričio mėnesį. Bet norėjosi visą sudėti į vieną datą, kad galėtume ir atlikti svarbius darbus, ir žmones pradžiuginti švente. Logiška, kad abi progos buvo sudėtos į vieną vietą, nes žmonės suvažiuos iš visos Amerikos.

Idėja apie tą renginį gimė prieš pusantrų metų, kai žinojome, kad artėja JAV LB 70-metis. Galvojome, kaip jį atšvęsti. Pradėjome labai spar­čiai planuoti, galvoti ir organizuoti. Ir staiga viską tarsi kirste nukirto pandemija. Teko spręsti, ką galėtume padaryti naujomis aplinkybėmis, rei­kėjo galvoti apie kitokius kelius. Nu­leisti rankų negalėjome, nes esame didžiausia ir stipriausia pasaulyje or­ganizacija už Lietuvos ribų. Turime tuo didžiuotis ir tą parodyti. Ilgai svarsčiau, kaip sujungti bendruome­nes, jeigu jau atsitiktų taip, kad  mū­sų visa šventė turėtų persikelti į in­ternetą ir būtų švenčiama tik virtualiai.

Internetu vyko mūsų organizaci­nės grupės susitikimai, pasitarimai ir t. t. Būtų buvę labai graudu, jeigu ir visa šventė būtų vykusi tik ekrane.

Tada spontaniškai kilo idėja: mes sukūrėme 70-mečiui skirtą logotipą ir juo papuošėme vėliavą. Nuspren­dėme, kad išleidę tą jubiliejinę vėliavą keliauti per visas Amerikoje išsibarsčiusias JAV LB apylinkes, taip galėsime sujungti mūsų žmones. Su­pratome, kad mes fiziškai vieni pas kitus nenuvažiuosime, nenuskrisi­me, nepasimatysime. O čia yra vėliava, kuri keliaus, iš vienos LB apylin­kės į kitą, ir taip per visą Ameriką. Buvo įdomu, kaip kiekvieni sugalvos tą sutikimą įamžinti? Ir aš matau tiek iš nuotraukų, tiek iš pasakojimų – ta akcija visus „užvedė”. Žmones sujun­gė tas bendrystės jausmas, jų susitikimai ta proga, vėliavos perdavimas iš rankų į rankas, pasidalijimas nuotraukomis – tas iš tikrųjų pandemijos metu tapo puikia išeitimi. Kai pasi­žiūriu į nuotraukas, netelpu savyje iš džiaugsmo. Kiek daug parašų ant vė­liavos, kuri sugrįš į Krašto valdybos biurą. Jame tą vėliavą ir pakabinsime ant sienos.

Kai supratote, kad vis dėlto bus galima susirinkti, šventės pla­nai pakrypo kita linkme?

Per visą tą laiką turėjome paren­gę kelis planus – A, B, C. Kiekviena valstija turėjo duoti žinią, į kurią pu­sę pas juos krypsta reikalai, kad galėtume spręsti, ką mus toliau daryti? Labai neseniai, šių metų pavasarį su­pratome, kad galėsime, vis dėlto, su­sirinkti gyvai. Kai sužinojome, kad valstijos atidaromos, žmonės pradės laisvai judėti, tai mūsų šventės organizacinis  komitetas, pasiraitojo ran­ko­ves, ir nėrė stačia galva į darbus. Ant vėliavos yra šūkis „Vienybėje mū­sų stiprybė”, visą laiką sakiau: mes esame kaip tos skruzdėlės, gyvename bendruomenėje. Mes turime padėti vieni kitiems. Taigi tokia kryp­timi tie darbai ir rutuliojasi.

Tikriausiai didelių netikėtu­mų ir pasikeitimų nebeturėtų bū­ti, tad gal jau galite pristatyti bū­simą renginį? Kokių staigmenų parengėte JAV LB 70-mečio šventės dalyviams?

Šventė prasidės rugsėjo 10 dieną 10 val. r. Rolando Dabruko freskos „Vie­nybės medis” atidengimu. Ši fres­ka ant PLC sienos – JAV LB Krašto valdybos dovana Lietuvių Bendruomenei. Tas medis – tarsi kar­pinys. Kai karpinį darai, sulenki po­pieriaus lapą ir kerpi. Atvertus su­lenk­tą ir iškirptą lapą, abi karpinio pusės yra vienodos. Tos „iškirpto” me­džio pusės yra tarsi simbolis: vie­na – tai mūsų tautiečiai, gyvenantys Lietuvoje, kita – Amerikos lietuviai. Mes visi esame tarsi to paties medžio dalys – niekuo nesiskiriame vieni nuo kitų. Šnekame ta pačia kalba, mums visiems rūpi Lietuva.

Kai aš pasiūliau Rolandui Dabru­kui ant PLC sienos nupiešti freską, norėjau, kad joje atsispindėtų mūsų lietuviški motyvai. Ir po kurio laiko jisai man atsiuntė brėžinį ir sako: pa­klausyk, kuo mes skiriamės nuo tų, kurie Lietuvoje? Ar mes atplaukėme valtele, ar atskridome, visi gyvename tuo pačiu principu. Mano manymu, tai, kas jo dabar sukurta, yra tiesiog nuostabu. Darbas dar nėra iki galo pabaigtas, nes sutrukdė tuo metu kasdien lijęs lietus. Ilgai nebuvo galima pradėti darbų, nes siena buvo šlapia. Jis bandė daryti stogelį, bet tas nepa­dėjo – lietus pasiekė iš šono. Mes la­bai tikimės, kad prieš Tarybos suva­žiavimą bus pabaigta. Taigi pirmoji šventės dalis bus freskos atidengimo programa.

Kodėl freskai pasirinkome PLC? Nes tikimės kad tai yra vienintelis pastatas, kuris išliks dar ne vienerius metus. Mes prarandame bažnyčias, centrus, bet PLC, tikiu, turi gražią ateitį. Nes žiūriu į jaunąją kartą – matau lietuvybei dirbantį jaunimą.

Šiuo freskos atidengimu prasidės ir JAV LB Tarybos sesija.

Tos pačios dienos, penktadienio vakare visus kviečiame į puotą po atviru dangumi „Mūsų dienos – kaip šventė”. Į šį renginį norime sukviesti kaip galima daugiau lietuvių. Ši šven­tė skirta žmonėms, kurie 70 me­tų išlaikė lietuvybę. Vakaro rengėja – Austėja Sruoga. Nuspręsta nustatyti minimalią įėjimo kainą – nes bus kon­certas, maisto, kainuos pasirengimas. Koncertuos vietiniai atlikėjai. Pradžioje manėme, kad bus atlikėjai iš Lietuvos. Tačiau dabar jau tikrai išsiaiškinome, kad jie negalės atvykti dėl vėl sugriežtėjusių pandemijos ap­ribojimų. Visas tas renginys buvo „pakabintas ant plauko”. Koncerto metu norime įjungti kuo daugiau mū­sų talentų. Vakaras vyks PLC pievelėje prie staliukų ir ši šventė tęsis iki tamsos su dainomis ir šokiais.

Kas dar planuojama būsimoje šventėje?

Šeštadienį jaunimas planuoja surengti Sporto šventę. Jie tikisi, kad įvairiose sportinėse rungtyse dalyvaus apie 50–60 žmonių. Bus krepši­nio, futbolo, tinklinio, lakroso, virvės traukimo varžybos. Už šios Sporto šventės surengimą atsakingas mūsų sūnus Lukas. Esu labai patenkinta, kad 70-čio šventėje dalyvaus ir jaunimas. Kviečiame visus, kuriems įdomu pasižiūrėti, „pasirgti” varžybose.

Tuo pačiu metu, kai sporto salėje vyks varžybos,  Lietuvių dai­lės muziejuje galerijoje „Siela” bus surengta Idėjų mugė. Ji prasidės 11 val. r. Mintis surengti tokią mugę kilo Bendruomenės administratorei Loretai Timukienei. Šio renginio tikslas – suburti draugėn JAV lietuvius ir juos vienijančias organizacijas, su­sipažinti, pasidalinti idėjomis ir su­rasti būdus jas įgyvendinti, pasitel­kiant bendraminčius bei rėmėjus. Kviečiame pasidalinti netikėčiausio­mis, originaliomis, kūrybingomis idė­jomis, dalintis patirtimi ir įkvėpti vieniems kitus. Idėjų mugėje bus pristatomos idėjos, padėsiančios įtraukti į bendras veiklas kuo daugiau JAV lietuvių, ypač jaunimo.

Šeštadienio vakarą PLC Ritos M. Riškus sporto salėje turėtų vaini­kuo­ti vakarienė, kurios dalyvių laukia uni­kali programa. Visas pasirodymas scenoje užtruks gal valandą ar pusantros, bet į jį bus sudėta 70 metų Bendruomenės gyvenimo. Pradėsime nuo laivų atplaukimo iki atskirų or­ganizacijų veiklos parodymo menine kalba. Visi atlikėjai bus mūsų, JAV LB bendruomenės atstovai, atvykę iš įvairių valstijų. Nebūtinai iš kiekvie­nos, bet mes rinkome žmones, kad jie būtų ar dalyvaujantys Omahos tautinių šokių grupėje, ar Californijos muzikantai, ar Colorado, ar Dainavos stovyklos skautai, kurie groja gita­romis… Taigi, visa programa bus 70 metų istorija, perkelta ant scenos. Mes norėjome parodyti mūsų gyveni­mą, o ne atvažiavusiųjų profesionalių atlikėjų meną. Tai yra mūsų JAV lie­tuvių šventė. Mes turime tiek puikių atlikėjų. Kiek visko vyksta bendruo­menėse – kartais mes net nežinome.

Kaip gimė ta visos šventės idėja?

Tos visos šventės idėjos ir jų įgy­vendinimas buvo mūsų Krašto valdybos narių bendras darbas. Į jį įsitraukė daug žmonių. Juk nepakanka vien sugalvoti, pats įgyvendinimas reikalauja daug laiko ir pastangų, energijos ir darbo. Reikia viskuo pa­sirūpinti iki smulkmenų: apšvieti­mu, ir dekoracijomis, reikia ir mais­to, ir vedėjų, ir atlikėjų. Čia masinis renginys. Tačiau, kaip ir sakiau – mes esame skruzdėlytės, jau 70 metų plušančios kartu. Gyvenimas ne kartą patvirtino mūsų credo „Vienybėje mūsų stiprybė”.

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2021-ųjų m. Rugpjūčio 28 d. numeryje, Vol. CXII NR. 68)