JAV LB Vidurio Vakarų apygardos pasitarimas

Laima Apanavičienė.

Spalio 6–8 dienomis Omaha, NE vyks  JAV Lietuvių Bendruomenės (LB) XXI Tarybos III sesija. Ta proga 2017 m. rugpjūčio 26 d. įvyko JAV LB Vidurio Vakarų apygardos (VVA) apylinkių pirmininkų ir JAV LB Tarybos narių metinis pasitarimas. Pasitarimo metu buvo aptartos šiandienos JAV LB ir Lietuvos  aktualijos: emigracija, ekonomika, Lietu­vos pilietybės išsaugojimas, tautiškumo pagrindai šiapus Atlanto ir kalbėta apie JAV LB apylinkių vidines problemas. Pasitarimo dalyviai pri­ėmė pasiūlymus ir rezoliucijas JAV LB XXI Tarybos III sesijai.

Viso pasaulio lietuviai 2018-aisiais ruošiasi pažymėti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį. JAV LB VVA taip pat ruošiais garbingai sutikti šią šventę. Pasisakyti šiuo klausimu buvo pakviesti keli prelegentai. Pasitarime dalyvavo Lietuvos Respublikos generalinis konsulas Čikagoje Mantvydas Bekešius, Lietuvių Fondo (LF) Garbės komiteto pirmininkas Arvydas Ta­mulis, Pasaulio Lietuvių Bendruo­menės (PLB) Ekonomikos komisijos pirmininkė Angelė Kavak, JAV LB Tarybos pirmininkas Juozas Poli­kaitis, JAV LB Kultūros tarybos pir­mininkė Austėja Sruoga ir šių eilu­čių autorė, JAV LB Švietimo tarybos (ŠT) narė Laima Apanavičienė.

Susirinkimą pradėjo apygardos pirmininkė Birutė Kairienė. Pasvei­kinusi gausiai susirinkusius, pa­teikusi pasitarimo darbotvarkę, prie mikrofono pakvietė LR generalinį konsulą Čikagoje M. Bekešių. Neseniai savo pareigas Čikagoje pradėjęs eiti generalinis konsulas aktyviai įsitraukė į JAV LB veiklą. Jis lankosi renginiuose, kalbasi su įvairių lietuviškų organizacijų vado­vais, aktyviai dalyvauja Bendruo­menės veikloje. Kalbėdamas apie artėjančią visiems pasaulio lietuviams svarbią datą – 2018 m. Vasario 16-ąją, konsulas pažymėjo, kad šiai datai skirti darbai jau prasidėjo. Konsulas buvo susitikęs su Čikagos miesto meru Rahm Emanuel, kuriam perdavė kvietimą atvykti į Lietuvą. Susirinkusiems jis trumpai papa­sa­kojo, kokie renginiai jau yra numa­tyti. Nors laiko nebėra daug, tačiau dar galima šį tą nuveikti.  Konsulatas planuoja surengti du pagrindinius renginius: vieną – 2018 m. vasario mė­nesį, ir kitą – 2018 m. pabai­go­je. Konsulas siūlė Lietuvos Nepri­klausomybės jubiliejaus šventės neišskaidyti į mažus renginius ir minėjimus, siūlė gausiai kviesti renginiuose dalyvauti vietines meno grupes. Tarp kitų konsulato pasiūlymų buvo: įvairių akcijų, bėgimų organizavimas, Lietuvos himno gie­dojimas Čikagos miesto centre ir t. t. Jis sakė, kad jeigu bus gautos lėšos, šventės dieną vieną iš miesto centre esantį daugiaaukštį numatoma apšviesti tautinėmis spalvomis. Taip pat papasakojo apie tai, kaip šiai svarbiai datai ruošiamasi Lietuvoje: jau parengta Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio minėjimo programa, sukurtas tinklalapis, šimtmečio lo­gotipai ir t. t. 

Žinia, visiems rūpi finansiniai klausimai. Ne paslaptis, kad nemažą dalį finansinių klausimų padeda spręsti savo įkūrimo 55-metį šiemet pažy­mintis LF, kasmet remiantis daugybę JAV LB projektų. 

LF Garbės komiteto pirmininkas A. Tamulis susirinkusiems papasakojo apie LF galimybes ir užmojus, pasidžiaugė glaudžiu bendradarbiavimu su JAV LB Krašto valdyba. Jis pastebėjo, kad Fondas gauna daugybę prašymų paramai, tačiau atidžiau juos išnagrinėjus į akis krinta tarpusavio koordinacijos nebuvimas, dažnai  planai „susikerta”, kartojasi. Jis sakė, kad LF  pagal išgales stengiasi kuo daugiau prisi­dėti prie iškilmingo valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimo ir paminėjo, kad šiais metais JAV LB Kultūros tarybos renginiams skirta  75 000 dol., tai dvigubai daugiau negu pernai.

JAV LB Kultūros tarybos pir­mininkė A. Sruoga sakė, kad didžiosios šventės renginiams, ku­rios vyks 42 JAV LB apylinkėse, skirta 20,000 dol. Čikagoje kitų metų vasario 17-ąją, šeštadienį, bus organizuojamas didelis koncertas. Bus atvežta Valdo Adamkaus fotografijų paroda, kuri keliaus per visas Jungtines Valstijas. Vienas didžiulių renginių – režisierės Anželikos Cho­linos ir kompozitoriaus Kipro Maša­nausko miuziklo „Žygimanto Augus­to ir Barboros Radvilaitės legenda” atvežimas į JAV. Spektaklį numatoma rodyti Auditorium Theatre, Čikagoje. Šventės proga numatomas Lietuvos vėliavos „keliavimas” per JAV. Vė­liavą vieni kitiems perduos dviratininkai, baidarininkai, sunkvežimių vairuotojai, motociklininkai. A. Sruo­ga paminėjo, kad buvo kreiptasi į apylinkių centrus su pasiūlymu pasodinti šimtą ąžuolų skirtingose JAV vietovėse (neįmanoma visą šimtą ąžuolų pasodinti vienoje vietoje, ąžuolų giraitei reikėtų didelio ploto). Ji padėkojo LF už paramą ir susirinkusiuosius patikino, kad valstybės atkūrimo 100-mečio šventė bus graži ir įspūdinga.

PLB Ekonomikos komisijos pir­mininkė Angelė Kavak į pasitarimą atvyko su didžiuliu lietuviškos duo­nos kepalu. Kaip ji sakė, šią gražią tradiciją ji palaiko jau 20 metų. Pirmininkė susirinkusiems ­kalbėjo apie veiksnius, įtakojančius lietuvių emigraciją. Jos nuomone, emigraciją įtakoja ekonomika ir pilietiškumo stoka. Taip pat papasakojo, ką nuveikė PLB Ekonomikos komisija, kad lietuviški produktai patektų ir į kitas rinkas ir sakė, kad šioje srityje dar daug neišnaudotų galimybių: „Išeivija gali padėti užmegzti ryšius su įvairiose šalyse veikiančiomis organizacijomis, pagerinti įmonių marketingo, prekių pristatymo kokybę. Lietuviškas maistas – tai ne tik kugelis ir cepelinai.”

Prasitarė A. Kavak ir apie savo svajonę – į JAV atvežti Kaziuko mugę. Būdama Lietuvoje ji susitiko su Kaziuko mugių organizatoriumi Vilniuje Vyteniu Urba ir apie tai kalbėjo. Prelegentė tikino, kad  didelį kiekį meno dirbinių būtų galima atvežti talpintuvais.  

Dar vienas klausimas susitikimo dienotvarkėje – Lietuvos pilietybė.  Ta tema pasisakė apygardos pirmininkė Birutė Kairienė. Savo pranešime „Pilietybė – ne dovana, o gimimu įgyta teisė” ji pabrėžė, kad iš Lietuvos yra išvykę apie milijonas žmonių, kurie įsikūrė įvairiuose pasaulio kraštuose. Jau dešimtmetį šis skausmingas klausimas niekaip neišsprendžiamas. Kadangi referendumo rengimas gali neduoti reikiamų rezultatų (jam nepasisekus šis klausimo sprendimas nusikeltų daugeliui metų), ji mano, kad didesnė tikimybė būtų įstatymiškai teisingai pakoreguoti LR Konstitucijos 12-tą straipsnį, kuriame sakoma, kad įgijus kitos šalies pilietybę, Lietuvos pilietybė paliekama tik labai retais, išimtinais atvejais. Šis apribojimas suvaidino labai svarbų vaidmenį po Nepriklausomybės atkūrimo, tačiau šiuo metu, kai iš Lietuvos kasmet išvyksta šimtai tūkstančių žmonių, tai tapo stabdžiu, kuris trukdo imtis populiaresnių priemonių sugrąžinant tautiečius atgal į savo tėvynę. Prelegentė mano, kad šis rebusą išspręs šis Seimas ir dabartinė Vyriausybė. Ilgiau laukti negalima, nes gali būti per vėlu.

JAV LB ŠT narė Laima Apanavičienė pažymėjo, kad viena svarbiausių JAV LB sričių yra lituanistinis švietimas ir padėkojo JAV LB VVA pirmininkei ir valdybos nariams už domėjimąsi  lituanistiniu švietimu. Pranešėja papasakojo apie tamprius JAV LB ŠT ryšius su LR Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM). Prieš penkerius metus ŠMM buvo įkurtas Užsienio lietuvių švietimo skyrius, kuris kuruoja per 160 (40 – JAV) lituanistinių mokyklų, vei­kiančių visame pasaulyje. Ji pasidžiaugė, kad ką tik buvo išleistas vadovėlis ir pratybų sąsiuviniai ,,Aš – antrokas!”, pritaikytas lituanistinėms mokykloms, kur mokslo metai trunka 32–33 savaites. JAV LB ŠT tinklalapyje patalpinta mokytojo knyga, sukurta programa ir bus išleisti vadovėliai silpniau kalban­tiems mokiniams (juos ruošia Bostono lituanistinės mokyklos di­rektorė Gaila Narkevičienė ir jaunesnioji mokslo darbuotoja Rita Mike­lionytė iš Lietuvos), ŠT paruošė mokymo programą 4–5 metų  vai­kams. Šiuo metu vien JAV lituanistinėse mokyklose mokosi 2,180 mokinių, dirba 306 mokytojai. ­Prelegentė patvirtino, kad, jei ne parama iš LF, Kazickų šeimos fondo, lituanistinės mokyklos neišgyventų. Pastaraisiais metais lituanistines mokyklas remia ir ŠMM.

L. Apanavičienė pabrėžė, kad didelis dėmesys skiriamas lituanistinių mokyklų mokytojų kvalifikacijos kėlimui. Kasmet rengiamos konferencijos, Dainavos stovykloje vyksta mokytojų tobulinimosi savaitės, mokytojai ir mokyklų vadovai vyksta į lituanistinių mokyklų seminarus Lietuvoje, kuriuos organizuoja ŠMM.

JAV LB ŠT kartu su visais pasaulio lietuviais ruošiasi paminėti ir Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį – manoma suruošti  pasaulio litua­nistinių mokyklų piešinių konkursą-parodą.

Po šio pasisakymo prasidėjo diskusijos. Susirinkusieji pasidalijo savo pasiekimais, rūpesčiais ir džiaugsmais, keitėsi pasiūlymais. J. Polikaitis paragino vyksiančius į Omaha greičiau registruotis ir priminė, kad kelionės ir pragyvenimo išlaidas apsimokėti turi pats sesijos dalyvis.

Baigdama VVA valdybos pir­mi­ninkė pasidžiaugė kūrybingai ir dalykiškai praėjusiu pasitarimu ir perskaitė  priimtas rezoliucijos ir pasiū-ly­mus JAV LB XXI Tarybos III sesijai:

1. Skatinti JAV LB apylinkes tiek finansiškai, tiek fiziškai pri­sidėti sodinant 100 ąžuolų, skirtų Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmečiui pažymėti.

2. Įparei­goti JAV LB XXI Tarybos prezidiumą paruošti prašymą Lietuvos vyriausybei: teisiniais aktais kiekvienam užsienio lietuviui, jo tėvams ir seneliams, gimusiems Lietuvoje, kuo greičiau įteisinti prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę, koreguoti LR Konstitucijos 12-tą straipsnį.

3. Įpareigoti JAV LB Švietimo tarybą ir lituanistinių mokyklų mokytojus bei vadovus ugdyti mokinių pilietiškumą ir tautiškumą visais galimais ir moksleiviams suprantamais būdais, įsteigiant premijas mokytojams už ilgametį nepriekaištingą darbą lituanistinėje mokykloje ir aktyvią visuomeninę veiklą.

Pasitarimas praėjo dalykiškai. Džiugu buvo klausytis ir matyti tiek daug kūrybingų, darbščių, sumanių žmonių, kurie pasiaukojamai dirba lietuvybės labui. Išmokime džiaugtis ir vertinti tai, kas padaryta, būkime ir toliau vieningi, vardan tos Lietuvos.