Algirdas Zailskas.
Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime (kuris vyko netoli Prienų, liepos 8–10 dienomis) išsivystė įdomi diskusija – ką daryti, kad Lietuvoje gyvybės mokslų srityje būtų kuriama daugiau startuolių (angl. start-ups). Diskusijos dalyviai taip pat kalbėjo apie būtinybę universitetų stalčiuose gulinčias mokslines studijas paversti visuomenei ir ekonomikai naudingais projektais.
Verslininkas: Lietuvoje labai sunku rasti bendradarbiauti linkusių gyvybės mokslų atstovų
Verslininkas Ernestas Žvaigždinas 2014 metais pradėjo vystyti startuolį „Asound”. Tai mobiliesiems telefonams kuriama programėlė (angl. app), leidžianti iš žmogaus balso tembro preliminariai nustatyti gerklų vėžio riziką. Žvaigždinas pranešimo metu iš auditorijos pasikvietė 15 metų jaunuolį, į telefoną suvedė kelis jo asmeninius duomenis ir įrašė jaunuolio garsiai tariamą: „aaa…”. Įrašytas balsas buvo palygintas su duomenų bazėje esančiais sergančių ir sveikų pacientų duomenimis. Programėlė telefone pateikė atsakymą, kad minėto jaunuolio sirgimo tikimybė yra labai maža.
Vienas pagrindinių šaltinių, kuriais remiamasi kuriant „Asound”, yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesoriaus Virgilijaus Ulozo tyrimai. Taigi, minėto startuolio idėja gimė universitete, o Žvaigždinas, gerai išmanydamas mobiliųjų aplikacijų kūrimą, bendradarbiauja su akademikais ir bando šį projektą komercializuoti.
Kūrėjai tikisi, kad „Asound” taps pasauliniu projektu. Visgi labiausiai koncentruojamasi į neišsivysčiusias Afrikos ir Azijos šalis, kuriose žmonėms labai sunku patekti pas daktarą (jis dirba per toli arba pas gydytoją sunku patekti dėl didelės eilės).
Verslininko teigimu, gerai, kad Lietuvoje statomi mokslo ir verslo bendradarbiavimo centrai („Santakos slėnis” Kaune, „Santaros slėnis” Vilniuje), kurie ypač skirti praktiškam mokslo panaudojimui. Todėl tiems, kurie ateityje norės įkurti gyvybės mokslų startuolius, turėtų būti lengviau – naujų idėjų verslui galbūt ieškosime minėtuose centruose ir atsiras geresnė darbo kultūra komercializuojant mokslą.
Kita vertus, vystant naują verslo idėją labai svarbus yra santykis su mokslininku, kuriam ta idėja priklauso. Žvaigždino nuomone, Lietuvoje labai sunku rasti mokslininkų gyvybės moksluose, kurie linkę bendradarbiauti ir būti atviri. Jie taip pat išskirtinai susitelkę į mokslinį darbą, o ne į komercializaciją. Pranešėjas mano, kad tokia problema būdinga ypač Lietuvai, nes nėra įprasta projektus paversti komerciniais, nesusiformavusi reikalinga kultūra. Todėl sukurti sąjungą tarp mokslo ir vadybos kol kas lieka didžiuliu iššūkiu.
Žvaigždino nuomone, universitetuose trūksta laisvės įgyvendinant gyvybės mokslų projektų komercializavimą, o patiems mokslininkams stinga noro bendrauti su verslu. Iš verslo pusės taip pat trūksta žmonių, sėkmingai galinčių įgyvendinti tokius projektus tarptautiniu mąstu. Taip pat reikalingi patyrę specialistai, kurie gali atskirti, kuriuos mokslinius projektus verta paversti komerciniais ir su kuriais geriau neprasidėti.
Profesorius: mokslininkui privalu savo žingeidumą tenkinti valstybės lėšomis
Vilniaus universiteto Biochemijos instituto profesoriui Rolandui Meškiui nepatinka nuomonė, kad Lietuvoje mokslas turi būti labiau komercializuotas. Jis mano, kad pats mokslas turi būti daug stipresnis, tuomet atsiras daugiau idėjų. Taip pat reikia išmokti vykdyti patentavimo procesą universitetuose. Profesorius taip pat mano, kad Lietuvoje dažnai reikalaujama, bet nėra paskatų. O geriausias skatinimo būdas, anot jo, yra didesnis universiteto ir mokslininko finansavimas.
Profesorius Meškys labai mėgsta apibūdinimą, jog mokslininkas yra „žmogus, savo žingeidumą tenkinantis valstybės lėšomis” ir pripažįsta, jog šio supratimo šaknys glūdi tarybiniuose laikuose. Profesorius taip pat teigia tiesiogiai neprisidėjęs nei prie vieno Lietuvos biotechnologijų srities startuolio atsiradimo.
Gerbiu profesoriaus Meškio mokslinę veiklą, tačiau manau, kad minėtas mokslininko apibūdinimas yra sunkiai suprantamas prie vakarietiškos darbo ir bendravimo kultūros pripratusiems pasaulio lietuviams. Manau, kad požiūris, jog už mokslinį darbą, nepriklausomai nuo rezultatų, garantuotai sumokės valstybė, neskatina konkurencijos ir pakankamo mokslo vystymosi tempų.
Startuolis – tai ne tik „auksinė” idėja
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas, profesorius Laimonas Griškevičius teigia, jog daugelis, galvodami apie žodį startuolis, įsivaizduoja greitai rezultatą pasiekiančius jaunus žmones. Tačiau mokslininkams, kurie pardavė šiuo metu medicinoje ypač aktualias idėjas (susijusias su imunoterapija ir modifikuotais limfocitais, kurie šiuo metu yra priešvėžinės medicinos priešaky) šiuo metu yra apie 70 metų. Todėl reikia suprasti, kad startuolis nėra paprastas procesas, susijęs su kokiu nors vienu žmogumi, na nebent mokslo idėja būtų „auksinė”. Tačiau reikia sunkiai ir ilgai dirbti, kad minėta idėja būtų įgyvendinta ir tam reikia daugybės procese dalyvaujančių įvairių kompetencijų žmonių.
Talentingus žmones šalyje išlaikyti sunku
Los Angeles startuolyje „Neural Analytics” dirbanti Solventa Krakauskaitė pastebi, kad Lietuvoje yra daug talentingų ne tik studentų, bet ir praktikoje dirbančių žmonių, tačiau problema ta, kad šalis nesugeba jų išlaikyti. Lietuviai nemažai startuolių yra įkūrę Silicio slėnyje ar net Australijoje, kur verslo ekosistema jau seniai sukurta, ypatingai gyvybės moksluose. Lietuvoje gyvybės mokslų sritis yra dar pakankamai nauja ir šiuo metu tobulėjama tiek teisės srityje, tiek ir komercializavimo klausimais.
Verslininkai, šiuo metu Lietuvoje bandantys komercializuoti mokslo idėjas, dar yra labai jauni. Dalis jų išvažiuoja patirties pasisemti į užsienį ir grįžę bando įgyvendinti idėjas. Deja, dažnai grįžę į Lietuvą, jie susiduria su verslo ekosistemos trūkumu, kurią pilnai sukurti prireiks laiko. Kita vertus, Krakauskaitė gerai vertina tai, jog Lietuvoje patirties semiamasi iš gerų tarptautinių pavyzdžių.
Kuo skiriasi Lietuvos ir JAV startuoliai?
Paprašiau Solventos Krakauskaitės palyginti lietuviškas „start-up” kompanijas su amerikietiškomis. Panekovės teigimu, sėkminguose JAV startuoliuose (Krakauskaitė dirba viename iš jų) viskas prasideda nuo komandinės kultūros ir darbuotojai labai skatinami aistringai atlikti savo darbą. Lietuvoje žmonės kartais turi idėją, tačiau startuolyje nesusikuria vidinės kultūros. O gera vidinė kultūra ypač reikalinga naują produktą kuriantiems darbuotojams.
Kiekvienas „Neural Analytics” darbuotojas jaučiasi kompanijos savininku ir direktoriumi. Firmoje taip pat skatinama stipri komandinė dvasia ir nebijojimas suklysti. Tokių asmeninių savybių ugdymo Lietuvoje turbūt nėra. Lietuvoje startuolio vystymuisi dažnai kenkia per didelis vieno ar kelių žmonių ego.
Valstybei padedant, tobulėti turi tiek verslas, tiek ir universitetai
Deja, klausantis universitetų ir verslo atstovų diskusijos susidarė įspūdis, kad Lietuvoje atotrūkis tarp verslo ir mokslo yra dar labai didelis. Verslui trūksta kompetencijos įgyvendinti naujus tarptautinio lygio projektus, o universitetams – aiškios sistemos, kaip verslininkai su jais galėtų dirbti. Nes vos kelių bendradarbiauti su verslu pasiruošusių mokslininkų (apie kuriuos kalbėjo Ernestas Žvaigždinas), sparčiai Lietuvos gyvybės mokslų verslo ekosistemos plėtrai neužteks.