Kaip užsienio lietuviai gali padėti baltarusiams

Kalbino Audronė V. Škiudaitė.

Gegužės 31 d. vyko Lietuvos Seimo narių pokalbis su lietuvių diasporos atstovais „Įvykiai Baltarusijoje: Kaip užsienio lietuviai gali padėti?”. Pokalbyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo (LRS) ir Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) komisijos pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis ir Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Pokalbio turinys „Draugo” laikraštyje jau buvo pristatytas birželio 5 d. numeryje. Šią temą giliname kalbėdamiesi su LRS ir PLB komisijos pirmininke Dalia Asanavičiūte: ar iniciatoriai jau pajuto grįžtamąjį ryšį, kaip užsienio lietuviai reaguoja į įvykius Baltarusijoje, ar sulaukta iniciatyvų?

Lietuva jautriai reaguoja į kaimyninėje valstybėje vykstančius nedemokratiškus procesus. Taip pat ir Lietuvos Seimo nariai. Malonėkite papasakoti, kaip gimė projektas į Baltarusijos opozicijos rėmimą įtraukti užsienio lietuvius?

Situacija Baltarusijoje iš tiesų grėsminga ir kelianti nerimą. Po nedemokratiškų Baltarusijos prezidento rinkimų praėjusių metų rugpjūčio mėnesį užsienio lietuviai kartu su broliais ir sesėmis baltarusiais stojo į Laisvės kelią. Gyva grandinė nusidriekė nuo Vilniaus per Londoną, Dubliną, Taliną, Romą, Washingtoną, Sydney ir kitus pasaulio miestus. Tai buvo galingas palaikymas tautos, kuri siekia savo laisvės.

Toliau Baltarusijoje vykstant suėmimams, laisvo žodžio ribojimams, politinių kalinių kankinimams, kartu su Europos Parlamento nariu Petru Auštrevičiumi ėmiausi globoti dvi nuteistas žurnalistes – Dariją Chultsovą ir Kateriną Andrejevą. Pasikalbėjus su merginų artimaisiais, pagrindinis jų išreikštas noras – garsiai kalbėti pasauliui apie tai, kas vyksta Baltarusijoje. Kad laisvės kovotojų vardai nebūtų panardinti užmarštin.

Merginų globa ir mūsų tautos praeitas laisvės siekio kelias, mūsų džiaugsmas užsienio valstybėms pripažinus mūsų nepriklausomybę paskatino surengti diskusiją su užsienio lietuviais ir paraginti aktyviau palaikyti baltarusius toje valstybėje, kurioje lietuviai gyvena. Lietuvos valstybė aktyviai palaiko baltarusius tiek žodžiais, tiek veiksmais dėl to, kad mums baltarusiai – broliška tauta. Deja, kitos valstybės laikosi kiek nuosaikesnės pozicijos šiuo klausimu, tad norime pabandyti perduoti žinomas asmenines istorijas, patirtį ir empatiją baltarusiams ir kitoms šalims.

Ką išgirdote gegužės 31-osios pokalbyje? Ką mąsto užsienio lietuviai? Ar jie Lietuvos Seimo narių siūlymą priėmė nuoširdžiai? O gal išgirdote, kad tautiečiai pasaulyje ta linkme jau veikė ir iki šiol?

Turiu pripažinti, kad užsienio lietuviai labai geranoriškai ir atvirai priėmė kvietimą padėti baltarusiams, taip pat patys siūlė idėjas ir teikė prašymus Seimo nariams. Dalis organizacijų jau buvo pradėjusios dalyvauti ir palaikymo akcijose su baltarusiais jų šalyse. Amerikos lietuviai prašė teikti kuo daugiau informacijos apie baltarusius. Išgryninome visas idėjas, kurios buvo išsakytos tiek Seimo narių, tiek pačių pasaulio lietuvių:

– Politinių kalinių globa. Svetlanos Cichanouskayos komanda labai kviečia globoti politinius kalinius, ypač tuos, kurie yra mažiau žinomi ir apie kuriuos niekas nekalba, tačiau jie lygiai taip pat yra neteisėtai įkalinti ir patiria represijas. Globojimas apima laiškų rašymą, susipažinimą ir bendravimą su artimaisiais, individualių dramatiškų kalinių istorijų viešinimą spaudoje savo šalyje, galima padėti ir finansiškai, žinoma, tik jeigu yra galimybės ir poreikis. Istorijas galima siųsti ir politikams, stengtis juos sujautrinti, kviesti įsijungti į politinių kalinių globojimo programą. Dauguma politinių kalinių prašo svarbiausio dalyko – neleisti pamiršti jų pavardžių, nenustoti kalbėti apie įvykius Baltarusijoje. Visą politinių kalinių sąrašą, jų istorijas ir kalinimo įstaigas rasite čia:

https://prisoners.spring96.org/en

– Vienyti kitų valstybių diasporą Jūsų gyvenamojoje šalyje. Yra daug valstybių, su kuriomis dalinamės iden­titeto panašumais – parodykime, kad šiandienos baltarusių kova yra kova už valstybės ir tautos laisvę, nepriklauso­mybę. Kaip pavyzdys galėtų būti Lenkijos didvyris Kosčiuška, kuris iš tiesų yra gimęs būtent Baltarusijoje. Tokie fondai, iniciatyvinės grupės galėtų vienyti lietuvius, lenkus, baltarusius. Galima surasti ir panašių pavyz­džių.

–  Bandykite budinti politikus savo gyvenamosiose šalyse – ieškokite lyde­rių, kurie rūpintųsi žmogaus teisėmis, kvieskite pažįstamus politikus įkurti „Demokratinės Baltarusijos” grupes parlamentuose, inicijuokite tokių grupių susikūrimą, surasdami parlamento narius, kuriems rūpi tai, kas darosi Baltarusijoje, paraginkite parlamentarus globoti politinius kalinius.

– Parodykite režimo nežmogiškumą. Būtina kalbėti apie individualias žmonių istorijas – Baltarusijos režimas kalina ir vaikus, smurtauja prieš asmenis su negalia, įvairiausiais būdais kankina politinus kalinius, suima paprasčiausiai savo darbą dirbančius žurnalistus. Šis režimas yra nežmogiš­kas, tą būtina parodyti užsienio valstybėms ne skaičiais, o konkrečiomis, asmeninėmis istorijomis.

– Būtina nuolat kalbėti apie Baltarusijoje vykstančius dalykus. Galima surasti šalyse, žiniasklaidos priemonėse vieną ar du žurnalistus, kuriems parodžius šias istorijas ir įvykius jie nuolatos praneštų apie naujienas šiose šalyse. Pačius užsienio lietuvius labai kviečiame dalintis žiniomis iš lietuviškų portalų, rašančių apie naujienas iš Baltarusijos, versti tekstus, skaityti bei dalintis Telegram kanalo „Nexta” skelbiamomis naujienomis. Pastaruoju metu labai daug naujienų apie Baltarusiją skelbia ir LRT.lt.

– Kvieskite valstybių parlamentarus, JAV lietuviai – Kongreso narius, atvykti į Lietuvą, nes čia yra geriausia terpė suprasti baltarusių problemas, susitikti su baltarusių diaspora, lydere Svetlana Cichanouskaya.

– Galimybė bendradarbiauti su „Černobylio vaikų” centrais, taip pat kalbant tiek apie režimo agresiją, tiek apie Astravo atominės jėgainės nesaugumą.

– Padėti baltarusių bendruomenės nariams įsikurti jūsų šalyje, padėti finansiškai, maistu ir kitaip.

– Visada galima paremti patikimas organizacijas ar fondus, kurie, pvz., finansuoja politinių kalinių išlaidas advokatams nesibaigiančiuose teismuose, rūpinasi politinių emigrantų įsikūrimu kitose valstybėse ir pan.

Svarbu pabrėžti, kad ši kova ir tema nėra politinė – Lukašenkos teroristinis režimas kalina ne tik opozicionierius, tačiau ir dirbančius savo darbą žurnalistus, vaikus, asmenis su negalia, naudoja represijas prieš visą tautą. Tai yra baltarusių kova už savo laisvę, už savo nepriklausomybę. Tai nebėra politika, tai yra žmogiškumas.

Nors po pokalbio praėjo nedaug laiko, gal Jus jau pasiekė to pokalbio inspiruoti veiksmai?

Lietuvių diasporos organizacijos ieško ryšių su jų šalyse gyvenančiais baltarusiais. Prieš pat mūsų renginį, gegužės 29 d., Baltarusijos opozicijos lyderės Svetlanos Cichanouskajos paskelbtoje solidarumo dienoje dalyvavo ir mūsų diasporos atstovai. Visi laukiame informacijos, ar šiemet taip pat bus organizuojamas Laisvės kelias.

Nemažai žmonių kreipėsi ir prašė pasidalinti nuoroda su politinių kalinių sąrašu, tad tikiu, kad dalis dalyvavusių pokalbyje jau rašo palaikymo laiškus politiniams kaliniams.

Ar LRS ir PLB komisijoje ši tema buvo ir ar bus keliama, gal jau yra konkrečių darbų, planų?

LRS ir PLB komisijos pavasario sesijoje visą dėmesį sutelkėme į lituanis­tinį švietimą, internetinį balsavimą ir artėjantį pilietybės išsaugojimo referendumą, kuris numatomai gali vykti 2024 metais kartu su prezidento rinkimais. Tačiau kaip komisijos pirmininkė esu organizavusi tarptautinę konferenciją Seime „Autoritarizmo grėsmė žodžio ir saviraiškos laisvei: Baltarusijos atvejis”. 

Kartu su Seimo nare Dovile Šakaliene kuruojame ir kviečiame nuo birželio 14 d. apsilankyti vieno garsiausių baltarusių grafinio dizainerio Vladimiro Tseslerio, į Lietuvą persikėlusių menininkų grupės „Myazha” nuotraukų bei Sviatlanos Petuškovos ir Andrėjaus Šaporovo darbų bendrą parodą Lukiškių kalėjime.

Dabartinę kaimynų baltarusių padėtį užjaučia didžioji dalis lietuvių – džiaugėsi demokratijos siekiančiųjų pakilimu ir jau tikėjosi pergalės, dabar išgyvena dėl diktatoriaus režimo vykdomų represijų. Kaip Jūs pati priartėjote prie šio skaudaus proceso?

Grįžus gyventi į Lietuvą visa esybe suvoki, kad šalia esantis kaimynas, už 40 km stovinti Astravo atominė elektrinė yra skausmingai arti. Procesai, vykstantys Baltarusijoje, labai pavojingi tiek Lietuvai, tiek visai Europai. Negali užmerkti akių ir apsimes­ti, kad nieko nevyksta. Bendrų mitingų Vilniuje metu baltarusiai man pasakojo apie suimtus draugus ir bičiulius, apie nežinia kur dingusius artimuosius. Apie kankinamus politinius kalinius. Gyvenant Vakarų demokratinėje valstybėje tai sunkiai suvokiamas nusikaltimas prieš visą baltarusių tautą. Išreikšta parama, garsūs skelbimai to, kas vyksta už sienos ir diasporos aktyvinimas – tai mažiausia, ką turiu padaryti. Ir tos atsakomybės ėmiausi.

Ar palaikote ryšius su baltarusių tautine mažuma Lietuvoje? Gal esate patyrusi, kaip ji nusiteikusi įvykių gimtinėje atžvilgiu, kaip veikia? Tikriausiai esama ne tik diktatoriaus priešininkų, bet ir šalininkų? (Esama šalininkų net ir tarp lietuvių.)

Vieno mitingo Lukiškių aikštėje metu, besikalbėdama su Baltarusijos žmogaus teisių apsaugos organizacijos „Mūsų namai” vadove Olga Karač, ste­bėjausi, kaip diktatoriui A. Lukašen­kai pavyksta Baltarusijos jėgos struktūras nukreipti žudyti savo paties žmones. Tai neįsivaizduojama Vakarų pasaulio valstybėse. Olga su liūdesiu konstatavo faktą, kad jėgos struktūras valdo senosios kartos, baigusios KGB mokyklas, atstovai. Tai žmonės, kurie nepripažįsta demokratijos ir siekia susijungimo su Rusija. Šio susijungimo opozicija labiausiai ir bijo.

Esu bendravusi su lietuviais, kurie priglaudžia iš Baltarusijos pasprukusius opozicijos atstovus. Užsienyje gyvenantys baltarusiai prašo neviešinti jų nuotraukų socialiniuose tinkluose, nes tai keltų grėsmę jų artimiesiems, gyvenantiems Baltarusijoje.

Baltarusių akyse gali įžvelgti baimę, nežinią ir vis dar rusenančią, nors ir mažą viltį rudenį surengti demokratinius prezidento rinkimus. Tą viltį visomis išgalėmis stengiamės palaikyti.

Ar, Jūsų nuomone, Lietuva pakankamai remia baltarusių tautinę mažumą, taip pat ar Lietuva viską padarė, ką galėjo, remdama Baltarusijos žmonių laisvės siekį?

Didžiuojuosi Lietuva ir užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu dėl aiškios lyderystės ir bekompromisinės pozicijos Baltarusijos diktatoriaus atžvilgiu. Esame aiškiai pasisakę už sankcijų Baltarusijai griežtinimą, už Astravo atominės elektrinės uždarymą, už paramą opozicijai. Šiuo metu Lietuva priima pabėgėlius iš Baltarusijos, suteikia prieglobstį ir globą. Suteikiamos stipendijos studijoms, lengvatos perkeliant verslą į Lietuvą. Reikalavimai paleisti sulaikytus žurnalistus, įkalintus besipriešinančius režimui piliečius nenutyla. Ir šie reikalavimai nesibaigs.

Dėkojame už atsakymus ir linkime sėkmės kovoje už mūsų ir mūsų kaimynų baltarusių laisvę ir nepriklausomybę.

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2021-ųjų m. Birželio 17 d. numeryje, Vol. CXII NR. 47)