Kurią šalį stiprinti?

Elona Vaišnienė.

Gavau kvietimą į Čikagos ukrai­niečių lapkričio 10 d. susitikimą su Illinois senatore Tammy Duckworth.

Apie senatorę težinojau, kad 2020 m. ji buvo viena iš kandidačių į JAV viceprezidento postą. Skubėjau švies­tis. Pasirodo, kad ruošdama tarptautinių santykių magistro laipsnį Geor­ge Washington University Tammy Duckworth 1990 m. įsirašė į ROTC (Reserve Officers’ Training Corps), pasirinkdama karo („combat”) piloto specialybę. Iš 40 kadetų klasėje ji buvo viena iš trijų gavusių „Black Hawk” malūnsparnių piloto leidimą. Ji įstojo į Army National Guard, kariuomenės krašto rezervą.

2004 m. Duckworth ruošiant daktaratą Northern Illinois Universitety, Illinois Army National Guard ko­mandiravo ją į mūšio lauką Irake. Kaip komandos kapitonė („battle captain”) Duckworth aštuonis mėnesius dalyvavo kovose – iki tol, kol į jos „Black Hawk” malūnsparnio kabiną pataikė RPG („rocket-propelled gre­na­de”). Kapitonės gyvybę pavyko iš­gelbėti amputuojant abi kojas.

Duckworth gydantis Walter Reed National Military Medical Center, ją aplankė senatorius Bob Dole, kuris ragino Tammy pilietinį įsipareigoji­mą šaliai tęsti dirbant Kongrese. Se­natorius taip pat paminėjo ją savo autobiografijos, „One Soldier’s Sto­ry”, dedikacijoje.

Išmokusi vaikščioti, Duckworth dirbo Illinois Department of Vete­rans’ Affairs direktore ir buvo U.S. Department of Veterans Affairs Assistant Secretary. Ištarnavusi krašto kariniam rezerve 23 metus, Duck­worth išėjo į pensiją su pulkininko leitenanto („lieutenant colonel”) laipsniu ir „Purple Heart” medaliu. Ir tada, 2014 m., ji užbaigė daktaratą.

Pirmus savo rinkimus į JAV Ats­tovų rūmus Duckworth pralaimėjo, po to dvi kadencijas buvo Kongreso narė ir 2016 m. išrinkta į Senatą. Šiuo metu ji dirba keturiuose komitetuo­se, įskaitant mums svarbius Armed Services Committee (2019 –) ir Committee on Foreign Affairs (2023 –). Tammy Duckworth, reto ryžto ir ištvermės asmenybė, asmeniškai susipa­žinusi su karo reikalavimais, tvirtai pasisako už paramą Ukrainai.

Susisiekiau su Lietuvos Užsienio reikalų ministerija prašydama informacijos apie Lietuvos paramą Ukrai­nai. Net aiktelėjau iš nuostabos, kai jau kitą rytą reikiamą informaciją pamačiau savo kompiuteryje. Buvo ir skrajutė su sąrašu darbų, kuriuos Lietuva atlieka Ukrainoje. Sužinojau, kad per capita iš visų šalių dosniausiai Ukrainą remia Lietuva. Skrajutę įteikiau senatorei Duckworth ir išda­linau kitiems susitikimo dalyviams.

Susitikime sen. Duckworth pa­brė­žė, kad padėti Ukrainai yra gyvybiškai svarbu dėl Amerikos saugumo ir tai prisideda prie JAV gynybos pramonės vystymo. JAV Valstybės de­part­mento duomenimis, 2022-aisiais fiskaliniais metais užsienio šalių ka­rinių reikmenų pirkimas iš JAV pakilo 49 proc. ir siekė 205.6 milijardo dolerių. 

Dėka Ukrainos pasaulis pamatė, kad Rusijos kariuomenė naudoja pa­senusią karinę įrangą ir techniką, ka­riauti siunčia neparuoštus kareivius (net kalinius), kurie blogai aprūpinami maistu, ginklais, tinkamais rū­bais, avalyne. Per nepilnus dvejus me­tus Rusija, kuriai trūksta prie­aug­lio, prarado beveik 300 000 karių. Dar per 300 000 – daugiausia jaunų vyrų, daugelis su IT išsilavinimu – pabėgo iš Rusijos. Rusija didina karinę ga­my­bą, o trūksta darbininkų, tad dar­bininkai atitraukiami nuo visuome­nės poreikių. Amerikos saugumas tvirtesnis, kai Rusijos pajėgumas silpnėja.

Nemažai šalių laukia, kas laimės Ukrainoje. Šalys, kurios valdomos pa­našiai kaip Rusija, tikisi Rusijos pergalės. Joms tinka, kad Rusija nesilaiko tarptautinių susitarimų ir savo žmones valdo ne įstatymais, bet per baimę ir smurtą. O Vakarų saugumui bei ekonominei gerovei ir Amerikos įtakai pasaulyje reikia, kad Rusija silpnėtų ir dėl to jos remia Ukrainą.

Kongreso narių perrinkimui rei­kia jų valstijos ar kongresinės apygardos balsuotojų balsų. O balsuotojams rūpi ne tai, kas dedasi pasauly, o duobėtos gatvės, netaisomi tiltai, su­si­šaudymai. Ne visada aišku, ar tuo rūpintis turi miestas, valstija, ar federalinės agentūros, bet aišku, kad viskam reikia pinigų. Stiprėja nuo­mo­nė, kad paramą reikia skirti ne Ukrainai, o saviems.

Atstovų Rūmai antrą kartą nu­balsavo („stopgap bill”) pridėtinės pa­ramos Ukrainai neskirti. Šis poslin­kis pavojingas.

Šią Vakarams žalingą kryptį palaiko – naudodamasis psichologiniais įtaigojimais ir naujausiomis technologijomis per socialinius tinklus, ko­mentarus internete, laiškais re­dak­cijai – dezinformacijai skirtas Rusijos kariuomenės skyrius. Panaši nuomonė peršama Europoje, kur 2024 m. vyks rinkimai į Europos seimą.

Amerikos didžiausio laikraščio Wall Street Journal vedamųjų ir nuomonių redaktorius Paul A. Gigot šiuo reikalu š. m. lapkričio 11–12 d. pasisakė kone per visą puslapį: „What worries me…[is] conservative isolationism…even presidential candidates argue in…favor of a U.S. retreat from the world. They start by denying that defending Ukraine is in our interests… Next they say we should consider withdrawing from NATO and South Korea…”). Ukrainai paramą nutraukti finansinių priežas­čių nėra („…the fiscal objection is simply false. Defense spending is at an historic post World War II low as a share of the economy…”. JAV karinės išlaidos 2022 m. sudarė 3 proc. bendro vidaus produkto (GDP).

Žinant, kad Gigot yra JAV eko­nomikai ir finansams skiriamo tarptautinio laikraščio redaktorius, šie žo­džiai nėra vien asmeniška nuomo­nė: „History shows that it [isolationism] is a political loser… do you want to be in the 1930s, when America watched from afar as dictators began to march? We pretended we were safe, only to be attacked with our guard down. It took four years and 400,000 dead Americans to win World War II”.

Jei Amerikai svarbu, tai Lietuvai dar svarbiau, kad laimėtų ne Rusija. Mes, Amerikos lietuviai, esame balsuotojai. Prabilkime trimis laiškais savo atstovui Kongrese ir dviem senatoriams. Užteks sakinio ir ačiū:

„I urge you to increase support for Ukraine and to invite Ukraine to the July 2024 NATO Summit in Washing­ton, DC. Thank you”.

Geriausia laiš­kus siųsti paštu, nes tokių gaunama mažai. Kongreso nariai spėja, kad ranka adresuotą voką siunčia vyresnio amžiaus žmogus, o panašiai gal­voja šimtai senjorų. O Kongresas ži­no, kad vyresnio amžiaus žmonės balsuoja skaitlingiausiai.

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2023-ųjų m. Gruodžio 9 d. numeryje, Vol. CXIV NR. 98)