Mes niekada nebuvom kita Lietuva

Parengė Audronė V. Škiudaitė.

Lapkričio 22 d. Lietuvos naciona­linės Martyno Mažvydo bibliotekos Renginių erdvėje vyko Lietuvos pa­vel­­do komisijos organizuotas susiti­kimas ir diskusija „Lietuvai reikš­min­gas paveldas Amerikoje – kaip (iš)saugoti?”. Organizatoriai teigia, kad tai buvo pristatomasis Lietuvos kultūros tarybos finansuoto projekto „Lietuvos tarpukario modernizmo mo­kykla ir jos tęstinumo ženklai pa­saulio žemėlapyje (duomenų bazės U-PAVELDAS aktualizavimas naujais naratyvais ir sklaida)” renginys. Įgy­ven­dinant šį projektą Lietuvai reikš­mingo paveldo užsienyje žemėlapis upaveldas.lt buvo papildytas naujais objektais JAV. Susitikime buvo pristatyti išeivijos menininkai, taip pat Lietuvos tarpukario modernizmo mo­kyklą ir jos tęstinumą atspindinti architektūra. Taip pat bandyta pristatyti Lietuvai reikšmingo nekilnojamojo kultūros paveldo, esančio JAV, situacija ir problematika. Dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komiteto pirmininkas prof. Vytau­tas Juozapaitis; Ministro Pirminin­ko patarėja kultūros klausimais Gab­rielė Žaidytė; Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Rimantas Mi­kaitis; Užsienio reikalų ministerijos Komunikacijos ir kultūrinės dip­lomatijos ambasadorė ypatingiems pavedimams Gitana Grigaitytė; Pa­veldo komisijos pirmininkė dr. Vai­dutė Ščiglienė; Paveldo komisijos na­rys, architektūros istorikas dr. Vaidas Petrulis; nuotoliniu būdu – JAV Lietuvių Bendruomenės (LB) Krašto valdybos pirmininkas Arvy­das Urbonavičius, architektas Da­nius Glinskis, menotyrininkė Vik­to­rija Kašubaitė-Matranga. Disku­siją moderavo paveldo apsaugos specialistė Rugilė Balkaitė-Puodžiū­nienė.

Amerikos lietuvių kultūros pa­vel­das JAV LB bei Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ir LR Seimo komisijos rėmuose ir anksčiau buvo aptariamas, veikė ir veikia speciali komisija, buvo registruojami kultūros objektai, bet, kaip matome, toliau problemos aptarimo ir kultūros paminklų registravimo reikalas nėra nuėjęs. Šio susitikimo dalyviai rodė ryžtą tęs­ti pradėtą darbą ir prieiti prie pa­ties kultūros paminklų saugojimo. Vir­tualiai iš New Yorko kalbėjęs architektas Danius Glinskis pristatė JAV LB anksčiau sudarytą ir jam pa­vestą papildyti lietuvių kultūros vertybių sąrašą, po kuriuo be jo pasirašė ir keliautojas, tinklaraštininkas bei lietuviško paveldo pasaulyje fiksuotojas Augustinas Žemaitis ir filminin­kas Arvydas Reneckis. Galima gal­voti, kad sąrašas buvo papildytas A. Žemaičio komandos surinkta medžiaga, kurią jis registruoja žemėlapyje „Gabalėliai Lietuvos”. 

Kaip teigė D. Glinskis, Amerikos lietuvių kultūros objektų sąrašą jo papildytojai yra perdavę į Lietuvą at­sakingoms valstybinėms organizacijoms ir siekia, kad Lietuva oficialiai kreiptųsi į JAV dėl tų objektų saugojimo. Bet susitikime M. Mažvydo bibliotekoje dalyvavęs Lietuvos kultūros viceministras R. Mikaitis pareiškė, kad jis sąrašą „sustabdė”.

Kadangi si­tuacija nebuvo paaiškinta, galima tik spėlioti, kad taip atsitiko dėl to, kad, kaip susitikime buvo pasakyta, Lie­tu­vos valstybinės institucijos yra su­dariusios savo sąrašą (ar jis yra suderintas su JAV LB anksčiau darytuoju, taip pat lieka neaišku), o susitarimas tarp Lietuvos ir Amerikos kultū­ros paminklų apsaugos klausimu jau yra pasirašytas (2002 m. spalio 15 d. Vilniuje „Susitarimas dėl tam tikrų kultūros objektų apsaugos ir išsaugojimo” tarp Lietuvos Respublikos Vy­riausybės ir Jungtinių Amerikos Vals­tijų Vyriausybės) ir pati Lietuva vėluoja atlikti savo namų darbus.

Suprantamas entuziastų noras procesą stumti kuo greičiau, nes valstybės institucijose šis dokumentas gali vėl nugulti ilgiems metams, kaip ir pirmasis variantas, pradėtas kurti ankstesnių JAV LB kadencijų metu. Dr. V. Ščiglienė savo pranešime ištarė frazę: „Dirbame pavieniui”. Išties, ji informavo, kad egzistuoja ir Lietuvos paveldo komisijos sudarytas kultūros paminklų sąvadas. Būtent tas darbas „kas sau” gal ir trukdė iki šiol išsi­vys­tyti procesui – kaip nuolatiniam rūpesčiui kultūros paminklais už­sie­nyje. Ir JAV LB, ir Lietuvoje keičiasi valdžios, ir ankstesnių valdžių ne vi­si pradėti darbai yra tęsiami. Tikė­ki­mės, kad šį kartą bus kitaip, kad naujasis lietuvių kultūros paveldo entu­ziastų būrelis šiam svarbiam reikalui neleis išsikvėpti, ir išsipildys Užsie­nio reikalų ministerijos atstovės G. Grigaitytės svajonė, išreikšta susitikime, kad pagaliau bus sukurta lietuvių kultūros paveldo už­sie­-nyje strategija. O būtų pats laikas, nes kas dieną vertybės sensta, jas naikina laikas ir žmonės – vaikai į šiukšlyną išmeta visuomenininkų tėvų ir sene­lių kauptus ir lietuviškam paveldui svarbius dokumentus, kiti savinin­kai nuperka lietuviško paveldo turintį nekilnojamąjį turtą ir jį nugriauna ir pan. O tokie atvejai, kaip lietuvių bankeliui Čikagoje dail. Ados Sutku­vienės sukurto vitražo laimingas liki­mas, apie kurį kalbėjo menoty­rininkė V. Kašubaitė-Matranga, ištinka ne visada: kai bankelis užsidarė, vitražą nupirko dailininkės Vandos ir JAV LB veikėjo Gedimino Balukų šeima ir panaudojo savo name, o vėliau padovanojo Jaunimo centro kavi­nei, kur jis ir tebėra. Reikia pridurti, kad kai kurių lietuviškų bažnyčių vit­ražai ir sakralios vertybės yra perduotos Lietuvos bažnyčioms, o didelė dalis žymesnių išeivijos dailininkų, – Adomo Varno, Antano Galdiko, Pra­no Domšaičio, Mykolo Žilinsko, Ka­zio Varnelio, Vytauto Kasiulio ir kt., – kūrybinio palikimo saugoma Lietu­vos muziejuose.

Mintys iš susitikimo ir diskusijos

„Mes niekada nebuvome kita Lietuva”, – sveikindamas susitikimo dalyvius sakė JAV LB krašto valdybos pirmininkas A. Urbonavičius, – priminęs, kad prieš metus buvo suda­ryta nauja JAV LB kartu su Lietuva kultūros paveldo grupė.

Renginys „Lietuvai reikšmingas paveldas Amerikoje – kaip (iš)saugo­ti?” – tai tęsinys anksčiau pradėto pro­jekto apie Kauno modernizmą, mat beveik visa prieškario architektų bendruomenė, Kaune kūrusi da­bar pasaulyje išgarsėjusį art deco stilių (Kauno tarpukario architektūra įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą), persikėlė į Vakarus, daugiausiai į Ameriką, todėl buvo įdomu pa­sekti, kas su tuo Kauno art deco dė­josi vėliau. Į Ameriką pusmečiui tuo tikslu buvo išsiųstas dr. Vaidas Petru­lis. Tad jis ir pristatė lietuvišką ar­chitektūrą Amerikoje.

Susitikimo iniciatorė dr. V. Ščig­lie­nė pranešė, kad kitais metais bus surengta paroda, skirta meninin­kams ir objektams, apie tai, kas vyko po to, kai Lietuvos menininkai išvy­ko iš Lietuvos. Užsienyje net 35 šalyse esama lietuviško kultūros paveldo. Nuo 2018 m. IT specialistas Julius Markevičius tvarko šio turto duome­nų bazę, ir susumuota medžiagos vi­zualizacija buvo parodyta susitikimo eigoje. Minėta, kad komisija palaiko ryšius ir su privačiais entuziastais, ku­rie rūpinasi lietuvišku paveldu už­sienyje, pvz., A. Žemaičiu.

Įsidėmėtina, kad susitikime kele­tą kartų nuskambėjo frazė, jog Lie­tu­vos ir išeivijos kultūros paveldas yra vienas, nors, kaip iškėlė klausimą dr. V. Petrulis, ar visą lietuvių kurtą pa­veldą užsienyje laikyti lietuvišku? Ar tie lietuvių architektų, kurie išvykę iš Lietuvos baigė mokslus užsienyje ir jų kūryboje nesijaučia lietuviško paveldo įtakos, darbai laikytini lietuvišku paveldu? Beje, kaip vienintelį Kauno art deco atstovą Amerikoje pra­nešėjas įvardijo architektą Matą Žaldoką, kuris kūrė Tautinių kapinių Čikagoje administracijos pastato projektą. Prie art deco kūrinių jis priski­ria ir paminklą S. Dariui ir S. Girė­nui, taip pat Čikagoje. Architektūros žinovas pristatė ir kitus pokarinės pabėgėlių kartos ryškesnius lietuvių architektų kurtus pastatus, jų kūrybą pavadinęs šaltojo karo laikotarpio palikimu, kuriame labai ryški politinė žinia pasauliui – mes esame lietuviai! Lietuvos vardas buvo norimas pa­rodyti įvairiais pjūviais. Architek­tūroje naudoti lietuviški simboliai, ieš­kota įkvėpimo liaudies kūryboje.

Įdomių žinių apie lietuvių kultū­ros paveldą ir kūrėjus pateikė menotyrininkė V. Kašubaitė-Matranga, pra­nešimo pabaigoje pasiūliusi ir gaires kultūros paveldo strategijai. Jos tikinimu, Antrajam pasauliniam karui baigiantis iš Lietuvos į Ame­ri­ką išvyko Kauno meno mokyklos, prieškario pagrindinės menininkų kalvės,  21 mokytojas ir studentas. Jie atsivežė ne tik intelektualinį, bet ir finansinį kapitalą. Kitais metais Bal­zeko muziejuje įvyks paroda apie lie­tuvius menininkus Čikagoje, kurią ji ir ruošia. Menotyrininkė pateikė kon­krečių objektų Amerikoje gimimo detalių. Be kita ko, ji pasidžiaugė, kad Lietuvoje vyksta daug įdomių me­no parodų, bet atkreipė dėmesį, kad jas lydinčių katalogų anglų kalba yra bloga. Išeivija čia galėtų sėkmingai prisidėti, kad užsieniečiai susida­rytų kultūringos Lietuvos vaizdą. Ir apskritai – trūksta gerų šaltinių apie Lietuvą angliškai. Tą spragą reikia užtaisyti.

Būtina pasaulio lietuvių kultū­ros paveldo objektus skaitmeninti ir dėti į „debesį”, – nuskambėjo pageida­vimas. Žmonės turi žinoti.

Baigiamojoje kalboje dr. V. Ščig­lie­nė papasakojo apie New Yorke lie­tuvių įrengtos atminimo lentos Alek­sandrui Karoliui Kuršiui (angl. Ale­xan­der Carolus Curtius) – pirmajam lietuviui, XVII a. nuvykusiam į Nau­jąjį žemyną, likimą. Gydytojo praktika vertęsis Kuršius laikomas pirmosios New Yorko gimnazijos vadovas. Kur XVII a. Manhattane stovėjo A. K. Kuršiaus vadovaujama mokykla, vei­kė Vertybinių popierių birža ir ant jos sienos lietuvių 2000-ųjų metų ko­mitetas buvo įrengęs atminimo lentą. Pastaruoju metu tos lentos likimas nežinomas, ir ta proga paveldosaugininkė suabejojo, ar Lietuva pajėgi tai, kas lietuviška pasaulyje, išsau­go­ti. URM atstovė G. Grigaitytė dar už­siminė ir apie 170 m. senumo Renn­hofo pilį Vokietijoje, kur jau 70 metų veikia Vasario 16-osios gimnazija – jai reikia remonto, o tai kelių šimtų tūkstančių eurų lėšos…

Bet „nenustokime apie tai kalbė­ti”, – apibendrindamas diskusiją sa­kė Seimo kultūros komiteto pirmi­nin­kas Vytautas Juozapaitis.

Lieka apgailestauti, kad susitiki­me ir diskusijoje nedalyvavo lietuvių paveldo Amerikoje žinovas dr. Ramū­nas Kondratas, kurio išsamų straipsnį „Lietuviško kultūros paveldo iš­saugojimas užsienyje” lapkričio 30 d. paskelbė „Draugas” (straipsnis buvo išspausdintas ir „Pasaulio lietuvyje”). Sistemingos R. Kondrato žinios susitikime M. Mažvydo bibliotekoje būtų labai pravertusios.

Visą pokalbio ir diskusijos įrašą artimiausiu metu bus galima rasti Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos puslapyje.

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2023-ųjų m. Gruodžio 2 d. numeryje, Vol. CXIV NR. 96)