Kurnėnų mokyklos steigėjas L. Radziukynas

Gediminas Indreika.

Išnyra ir bokštas mokyklos, ir  Vytis.
Kas tau, Radziukynai, įstengs padėkoti
Už didelę šviesą – lig šiolei ji švyti
Pro laiką, pro kruviną pokario Votį?

Jurgis Kunčinas

Tarp Luksnėnų ežero ir Aniškio miško, prie Alytaus-Simno kelio, įsikūręs Kurnėnų kaimas, nepažymėtas žemėlapyje. Kurnėniškis Laurynas Radziukynas prisiminė, kiek vaikystėje vargdavo eidamas pėsčias į mokyklą. Artimiausia mokykla buvo Miroslave. Po daugelio metų, sėkmingai įsitvirtinęs verslo vadyboje Amerikoje, Radziukynas nepamiršo savo gimtojo krašto. Jis troško palengvinti savo tėviškės vaikų dalią – dovanoti jiems modernią mokyklą, statytą pagal amerikietišką projektą.

Laurynas Radziukynas gimė 1881 m. balandžio 22 d. Kurnėnuose, Alytaus apskrityje, dzūkų valstiečių šeimoje. Buvo gabus kalboms, baigė inžinerijos ir chemijos mokslus Varšuvos Technikos institute. 1921 m. emigravo į Vakarus, Ramiuoju vandenynu atplaukė į Seattle, WA.  Vienerius metus dirbo chemijos inžinierium „Sandoval Coal Co.” kasykloje Sandoval, Illinois. 1922 m. Čikagoje sukūrė šeimą su Elena Petrulyte.

Indiškų smilkalų mistika

1923 m. L. Radziukynas pirko „Hindu Incense Mfg. Co.” verslą, atsidūrusį sunkioje finansinėje padėtyje. Fabrikas prie 32nd St. ir Shields gatvės Čikagoje gamino smilkalus namų ir viešbučių rinkai. Betyrinėdamas laboratorijoje Radziukynas išrado naują būdą aliejuje mirkyti medžio anglies kūgius (cones). Jam buvo išduotas patentas smilkalus gaminti kūgio pavidalu. Sudarė sutartį su milžine „S.S. Kresge Co.” („K Mart” pirmtake) išskirtinai jų parduotuvėse prekiauti „Rama” ženklo smilkalų kūgiais. Paklausa buvo itin didelė, raminančią smilkalų aplinką mėgo ne tik Azijos kilmės imigrantai, bet ir jogos bei meditacijos praktikuotojai.

Po kelerių metų Radziukynas išmokėjo skolas, ir fabrikas ėmė verstis pelningai. Įvairiais „Hindu Incense” prekės ženklais: „Rani”, „Rajah” ir „Gonesh” (induistų dramblio dievaičio Ganeso) smilkalai taip pat buvo skirti masinei rinkai ir parduodami „Woolworth’s”. Populiariausi smilkalai buvo pušų, jazminų, obelų žiedų, rožių ir sandalmedžio aromato. Įmonės skelbimai,  skelbti Hollywoodo kino žurnale „Modern Screen”, žadėjo, kad „Rajah” smilkalai moteriai suteiks žavesio: „The alluring fragrance of Rajah Hindu incense adds an air of charm to your personality!” (Viliojantis „Rajah” smilkalų aromatas suteiks jums žavingą asmens aurą!)

1929 m. Radziukynas suprojektavo ir įgijo patentą kartoninei dėžutei – pakuotei smilkalams. Jo vardas patento pareiškime – „Laurent V. Radkus, inventor”. Tačiau vėliau Radziukynas pavardę suamerikietino į Radkins. Jis priklausė Čikagos lietuvių prekybos rūmų organizacijai.

Žmona Elena dirbo ligoninėje, buvo gailestingoji sesuo. Iš pradžių Radziukynai gyveno Čikagos Marquette Parke. Praturtėję, 1930 m., jie pirko kuklų „bungalow” namą 8153 S. St. Lawrence Ave, Chatham apylinkėj. Savo vaikų nelepino. Vienas straipsnis teigia, būk tėvas sūnums, Laurynui ir Andriui, pasakė: „Daviau jums sparnus, skriskite patys. Pinigų neduosiu, geriau savo gimtajam kaimui mokyklą pastatysiu”. Nemanau, kad tai tikslu, nes sūnus Laurynas 1934 m. buvo tik vienuolikos metų. Užaugęs jis tapo pasižymėjęs daktaras, chirurgas.

Mokykla, perplaukusi Atlantą

Laurynas ir Elena Radziukynai finansavo Kurnėnų mokyklos statybą, pradžiai paaukodami 160 tūkstančių litų. Architektas Pranas Medziukas iš Čikagos mokyklą suprojektavo ir prižiūrėjo statybą. Projekto brėžiniai parengti anglų kalba. Statybos inspekcijai 1934 m. Radziukynas pateikė lietuvišką planų versiją. Jis taip pat paprašė Alytaus inžinierių Stasį Taškūną statybą prižiūrėti. Dauguma statybinių medžiagų – mediena, kriauklės, radiatoriai, langai, durys ir klasių suolai – buvo atplukdyta iš JAV. Be krovinio pervežimo išlaidų Klaipėdos uoste dar reikėjo sumokėti 41 000 litų muito. Iš ten į Alytų krovinys buvo vežamas traukiniu, toliau keliavo arklių traukiamais vežimais į Kurnėnus. Statyba buvo pradėta 1934 m. vasarą, truko dvejus metus.

Čerpės stogo dangai ir plytos pagamintos Marijampolėje. Mokyklos išorė atspindi danišką architektūrą, ji derinasi prie kaimo aplinkos. Jos geometrija nepaprastai maloni akiai, klasių langai sugrupuoti po šešias poras. Mokyklos bokštą puošė keraminis Vytis, sukurtas Alytaus dailininko Vytauto Brazdžiaus. Sovietmečiu užtinkuotas Vytis 1988 m. buvo išvaduotas iš po tinko. Ant bokšto iškelta laivo pavidalo vėjarodė, kuri taip pat atlieka žaibolaidžio funkciją.

Kurnėnų mokykla buvo moderni, kokybiškos statybos. Iš kitų mokyklų ji išsiskyrė patogumais – joje buvo įrengta didžiulė gimnastikos salė. Rūsyje veikė bufetas mokiniams pietauti. Pirmajame aukšte klasių kambariai buvo erdvūs, turėjo parketo grindis. Antrajame aukšte buvo trys klasės, mokytojų butai, vonios kambarys ir virtuvė. Greta mokyklos buvo pastatyta vėjo jėgainė, gaminanti energiją vandeniui pumpuoti iš artezinio šulinio į rezervuarą mokyklos bokšte. Mokykloje įrengtas centrinis šildymas ir ekologišku būdu tvarkoma kanalizacija.

1936 m. rudenį mokykla atvėrė duris, pirmaisiais metais ją lankė 51 mokinys. Pirmuoju penkiametės mokyklos direktoriumi buvo Motiejus Ražanskas. Jis sutvarkė mokyklos aplinką, jo paraginti mokinių tėvai pasodino topolių ir eglių, apželdino vaismedžių sodą. Nuo 1957 m. mokyklos direktorė buvo Antanina Urmanavičienė. Mokykla pradėjo veikti kaip septynmetė.

L. Radziukynas buvo labai iškalbus ir linksmo būdo. Bestatant mokyklą ir dar kelis kartus prieš  Antrąjį pasaulinį karą jis su žmona aplankė Kurnėnus. Susitiko su seniai matytais draugais Taškūnais, gėrėjosi kaimo pažanga. Atsigabenęs amerikietišką automobilį jis mėgo vežioti kaimo vaikus. Atsidėkodami kurnėniškiai norėjo mokyklą pavadinti Radziukyno vardu, tačiau jis atsisakė garbės, tardamas: „Tai Kurnėnų mokykla”. Po 1991 m. mokykla buvo pervadinta: Santaikos mokyklos Lauryno Radziukyno skyrius.

Mokinių prisiminimai

Vilniaus Gedimino technikos universiteto docentas dr. Liutauras Nekrošius ypač domisi lietuviškų mokyklų architektūra. Šią vasarą jis lankėsi Čikagoje, Lituanistikos tyrimo ir studijų centre, apžiūrėjo lietuvių statytas parapines mokyklas. Prof. Nekrošius savo architektūros studentams davė akademinę užduotį: pakalbinti buvusius Kurnėnų mokyklos mokinius.

Studentė Aušra Černauskaitė parengė Kurnėnų mokyklos architektūros vaizdinį aprašymą. Štai pora mokinių prisiminimų. Albina Šaulienė, 1945–1948 m. lankiusi mokyklą, prisiminė: „Mokykloje vyravo drausmė ir pagarba mokytojams. Ypatingas šios mokyklos bruožas, kad joje kvepėjo topoliais. Topolių kvapas – tai Kurnėnų mokyklos kvapas.” Jolita Mockevičienė, buvusi mokinė 1981–1990 m., dalijosi atsiminimais: „Mokykla turėjo namų aurą. Joje buvo labai šilta ir gera. Mokykloj nebuvo galima avėti batų, todėl kiekvienas mokinys čia turėjo atsinešęs šlepetes.”

Aldona Miliuvienė, biologijos mokytoja, 1979 m. įkūrė gamtos muziejų antrame mokyklos aukšte. Buvo eksponuota gyvūnų iškamšų, vabzdžių ir drugelių. Apie muziejų profesorė Elena Špokienė rašė: „Jame mokslo žinios, didaktinė medžiaga, estetinis skonis – vienybėje. Linkiu šį gražų, skaistų pavasario daigą puoselėti, turtinti, ir toliau plėsti.”

Kurnėnų mokykla dėl mokinių stokos buvo uždaryta 2008 m. Tendencija emigruoti paveikė Kurnėnus, per pastarąjį gyventojų surašymą kaime bebuvo likę 40 žmonių. Išgyvenusi dviejų okupantų priespaudą, šiemet 80-mečio sulaukusi Kurnėnų mokykla pamažu nyksta fiziškai, šis šviesos žiburėlis jau užgesęs.

Vizija restauruoti Kurnėnų mokyklą

Kurnėnų Lauryno Radziukyno mokyklos statiniai, kaip unikalūs architektūros objektai, buvo įtraukti į valstybės Kultūros paveldo objektų registrą. Dr. Margarita Janušonienė, dailėtyrininkė ir Kultūros paveldo departamento Alytaus skyriaus valstybinė inspektorė, teigia, jog mokykloj negalima daryti didelių pakeitimų, ją galima tik restauruoti, kitaip mokykla praras savo unikalumą ir išskirtinumą. Prof. Albinas Lugauskas, biomedicinos mokslų habilituotas daktaras, siūlo Radziukyno mokyklą paversti mokslo centru, išlaikyti joje gamtos muziejų, panaudojant šiuolaikinę technologiją.

Mokyklos ateities viziją pristatė Gintaras Bleizgys, prieš kelerius metus parengęs techninį ir investicinį projektą mokyklai: „Kadangi mokykla saugotina, siūloma šalia pastatyti naują pastatą su maitinimo ir apgyvendinimo paslaugomis. Pačią mokyklą pritaikyti muziejinėms ekspozicijoms”. Alytaus rajono savivaldybėje svarstoma galimybė ją atgaivinti. Meras A. Vrubliauskas norėtų, kad Radziukyno mokykla taptų nauju kultūriniu, istoriniu, turizmo traukos centru rajone. Albinas Ražanskas, buvusio mokyklos direktoriaus M. Ražansko sūnėnas, norėtų, kad mokykla ir toliau tarnautų švietimui ir kultūrai.

Radziukyno šeima draugavo su gretimame Balkūnų kaime gyvenusia dailininko Antano Žmuidzinavičiaus šeima. Šiandien Žmuidzinavičiaus gimtinėje sodyba apleista, joje niūrus vaizdas. Nėra jokios nuorodos, kuriame name augo dailininkas, nors tam name įrengtas muziejėlis. Šie du objektai – Radziukyno mokykla ir Žmuidzinavičiaus sodyba – galėtų būti atnaujinti ir tapti bendru, gyvu mokslo ir kultūros židiniu.

Šeimos verslas tebegyvuoja

1962 m. Lauryno Radziukyno sūnus Andrew Radkins perėmė „Hindu Incense Co.” vadybą. Įmonę pervadinus „Genieco”, šiuo vardu kompanija tebeveikia 200 N. Laflin St. Čikagoje. Šiandien „Genieco” kompanijai vadovauja trečiosios kartos šeimos atstovas John Radkins. Jis praplėtė prekių pasirinkimą, pristatydamas naujų gaminių – smilkalų lazdeles ir žvakes.

Laurynas Radziukynas senatvės dienoms praleisti persikėlė į Fort Myers, Floridą. Laurynas ten mirė 1966 m., žmona Elena iškeliavo amžinybėn 1969 m. Radziukynas, išsimokslinęs jaunystėje, savo užsispyrimu ir darbštumu pasiekė labai daug. Geradariai Elena ir Laurynas Radziukynai rūpinosi, kad ir nepriklausomoj Lietuvoj vaikai turėtų galimybę siekti mokslo ir užsitikrinti sau gerovę. Jų dovana  Kurnėnams – pavyzdys, kaip išeivijos lietuviai tarpukariu rėmė savo tėvynę.

Naudoti šaltiniai:

„Naujienos”, 1969 m. Balzeko muziejus.
Laiškas iš Angela Radkins.
Margarita Janušonienė, Kurnėnų mokyklos architektūros aprašymas.
VGTU architektūros studenčių: Gintarės Būgaitės, Aušros Černauskytės, Gretės Jurėnaitės, Agnės Mockevičiūtės studija apie Kurnėnų mokyklą.