DRAUGAS Lithuanian World Wide News
Virginija Petrauskienė.
Lietuva tik dabar atrado Atgimimo tautinės simbolikos autorių. JAV lietuvis Gintaras Karosas iš Bostono šią vasarą Lietuvoje tapo tikra sensacija heraldikos specialistams. Amerikos lietuvis pareiškė, kad Lietuvoje nemažoje dalyje parduodamos patriotinės atributikos ir net kai kuriose įstaigose naudojamas stilizuotas Vytis yra jo anksčiau turėtos įmonės „Baltic Associates” autorinis darbas. Iki šiol išraiškingo raitelio autorystė Lietuvoje nebuvo žinoma. Kai kas net bando ją savintis. G. Karosas ne tik pareiškė, bet ir neginčijamais dokumentais įrodė, kad kalba tiesą – plačiai Lietuvoje paplitusi Vyčio versija dar prieš Atgimimą buvo sukurta jo Bostone veikusioje įmonėje. Įdomi detalė: šį stilizuotą Vytį pagal G. Karoso pateiktus reikalavimus sukūrė škotų kilmės laisvas menininkas, hipis Dana Franzen. Mūsų pokalbio metu G. Karosas buvo Lietuvoje, kur rengiasi nuveikti nemažai darbų.
Papasakokite trumpai apie save, apie tai, kaip atsiradote ir ką veikiate Amerikoje.
Esu amerikietis, kuriam labai svarbu yra Lietuva. Gimiau Vokietijoje, iš ten tėvai mane atsivežė į Ameriką. Buvau auklėjamas lietuvybės dvasia: savaitgaliais lankiau lituanistinę mokyklą, šokau tautinius šokius, buvau skautas. Bostonas, kur aš augau, tuo metu buvo tikras lietuvių kultūrinis centras. Universitete įgijau viešojo administravimo specialybę. Būdamas 25-erių, kaip respublikonas dalyvavau rinkimuose į Massachusetts Atstovų rūmus, dirbau įvairiose valstybinėse įstaigose, tarp jų – Massachusetts gubernatoriaus administracijoje ir kt. Po 1970 metų mes su grupe lietuvių autobusiukais apkeliavome Ameriką. Kelionės metu skleidėme žinią apie Lietuvą.
Jūsų įkurta lietuvių tautinę atributiką gaminanti įmonė „Baltic Associates” atrodo natūralus jūsų veiklos tęsinys. Papasakokite, kaip gimė tie stilizuoti Vyčiai?
Oficialiai šią įmonę įkūriau 1979 metais, tais pačiais metais išleidome gaminių katalogą. Tačiau jau prieš tai dirbome laisvu laiku ar po darbo. Jau 1972 metais Bostone sukūrėme plakatą „Lithuania Wants Freedom”. Tada, kai Lietuvoje buvo pats sovietmetis. Dalyvaudavome įvairiose tarptautinėse mugėse su savo sukurta lietuviškąja atributika. Atvažiuodavo iš visos Amerikos italai, graikai, kurie turėdavo vos vieną kitą tautinį lipduką. O mes – daugybę. Visi klausinėdavo: kas ta Lietuva? Kur ji yra? Yra nuotraukų, kuriose JAV prezidentas Ronald Reagan 1980 m. ir 1988 m. George Bush laiko rankose mūsų pagamintą plakatą „I Love Lithuanians”.
Man nepatiko Antano Žmuidzinavičiaus sukurtas Vytis, nes tas arklys toks menkas, atrodo, kad nudvėstų po pirmos kovos. O raitelio kaklas labai plonas. Norėjosi, kad tai būtų stiprus karys. Ėmėme jį tobulinti. Aš pats nesu dailininkas, bet pažinojau gerą piešėją, škotų kilmės amerikietį Dana Franzen, kuriam daug pasakojau apie Lietuvą, o tuo pačiu nurodžiau, koks turėtų būti Vytis. Ir taip atsirado mano įmonės Vytis. Dabar kai paskaičiuoju, „Baltic Associates” parengė 38 Vyčio versijas. Bet pati populiariausia – 1976 metais sukurta ir 1985-aisiais patobulinta versija.
Kaip ir kada „Baltic Associates” Vyčiai ir kita tautinė atributika pasiekė Lietuvą?
Aš pats pirmą kartą į Lietuvą atvykau 1977 metais, per patį sovietmetį. Antrą kartą – 1982 metais. Vėliau ėmiau dažniau lankytis. Kai prasidėjo Atgimimas, pamenu, į Aukščiausiąją Tarybą pats nuvežiau Lietuvos trispalvių. Vežiau pats, plakatų ir lipdukų su tautine atributika perduodavau per pažįstamus, keliaujančius į Lietuvą. Man smagu žinoti, kad jau Sąjūdžio laikais buvo naudojamas mūsų, Bostone sukurtas Vytis. Tuomet buvo svarbu palaikyti lietuvių dvasią, kaip nors prisidėti prie laisvės kovos. Juk tie darbai ir įvykiai vyko ne interneto amžiuje. O dabar jie išplito po Lietuvą. Matau, kad šie Vyčiai pavaizduoti ir ant Lietuvos pašto ženklų, ir ant bendrovės „Lietuvos geležinkeliai” vagonų, policijos automobilių, jau nekalbu apie verslininkus, kurie tą Vytį spausdina ant marškinėlių, puodelių ir t.t.
Kada nusprendėte atskleisti istorinę tiesą? Kas paskatino?
Jau ne vienerius metus mačiau tą situaciją, kad Lietuvoje masiškai naudojamos mūsų tuometinėje bendrovėje „Baltic Associates” sukurtos Vyčio versijos. Vis galvodavau, kad reikėtų papasakoti čia, kaip Amerikos lietuviai siekė Lietuvos nepriklausomybės ir ką darė, kad prisidėtų prie tautos pergalės. Ne dėl pinigų, ne dėl garbės, bet dėl istorinės tiesos. Mano draugai nuolat kartodavo, kad reikia viską sudėlioti į vietas. Sakė: „Gintai, netylėk”. Juk net 2009 metais profesoriaus Juozo Galkaus knygoje „Lietuvos Vytis” yra net 7 ar 8 mūsų sukurti Vyčiai. Parašyta, kad jų autorius yra nežinomas, greičiausiai jis yra Amerikos lietuvis. Paskutinis įvykis, kuris paskatino mane kalbėti, buvo praėjusią vasarą. Tuomet Lietuvoje norėjau sūnui nupirkti ir parvežti dvejus marškinėlius su Vyčiu. Verslininkas pasakė, kad jie kainuoja 38 dolerius. Aš supykau: visą gyvenimą dirbau Lietuvai, o kiti iš to užsidirba pinigus ir dar manęs prašo mokėti už savo sukurtą Vytį. Nusprendžiau pradėti kalbėti.
Kaip sekėsi tą daryti? Ar žmonės lengvai tikėjo tuo, ką pasakojate?
Aš tam turėjau pasirengti. Žinojau, kad tol negaliu kalbėti, kol neturiu įrodymų. Netikės. Grįžau į Ameriką ir ėmiausi ieškoti mūsų sukurto stilizuoto Vyčio originalų. Man pavyko juos surasti, bet tos paieškos užtruko net tris mėnesius. Atvažiavau į Lietuvą, turėdamas tuos piešinius. Reikėjo pirmiausiai susitikti su heraldikos specialistu. Buvau pas profesorių J. Galkų. Tai buvo jaudinantis susitikimas ir pokalbis. Profesorius labai susijaudino, sakė, kad reikės dabar išleisti naują knygą „Lietuvos Vytis”, kur vietoj nežinomo amerikiečio autoriaus bus įrašyti autoriai. O Lietuvos žmonės tik dabar pradėjo apie tai daugiau sužinoti. Lietuvos spaudoje pasirodė straipsniai, interviu su manimi. Atsirado vienas tatuiruočių meistras, kuris bando įrodyti savo autorystę, neva jis tą Vyčio versiją sukūrė prieš 10 metų. Mano rankose – ne kalbos, o tikri, daugiau nei 40 metų senumo įrodymai. Tačiau labiausiai noriu akcentuoti, kad tą darau ne dėl savęs, bet norėdamas parodyti, kad Amerikos lietuviai nebuvo abejingi Lietuvos laisvei. Daugybė mūsų tautiečių, gyvenančių JAV, aukojo savo laisvalaikį, energiją, pinigus, kad kartu siektų Lietuvos laisvės.
Kokie Jūsų tolimesni planai?
Trumpam grįšiu į Ameriką, ir vėl keliausiu į Lietuvą. Tariamasi dėl būsimos parodos. Joje būtų eksponuojami tie darbai, kurie buvo sukurti Bostone veikusioje mano įmonėje „Baltic Associates”. Taip pat noriu Lietuvoje išleisti labai įdomią spalvinimo knygą vaikams apie Lietuvos istoriją. Žodžiu, planų ir darbų netrūksta.
Dėkoju už pokalbį ir linkiu sėkmės.
