Inga Greblikienė.
Gyvenime taip nutinka, kad vieno pabaiga gali tapti kito pradžia. Taip nutiko maloniai besišnekučiuojant su „Room Art Gallery” savininke Agne Christensen. Atsisveikindama Agnė prisiminė savo senelio žodžius: „Geriau sulūžęs vežimo ratas, negu apsamanojęs”. Ir tada supratau, kad nebus straipsnio apie Agnės aktyvų, dinamišką ir interaktyvų biznį, o bus straipsnis apie pačią Agnę – stiprią, protingą ir labai žavią jauną lietuvę moterį, savo profesinę ir gyvenimišką svajonę subrandinusią ir išauginusią North Californijoje.
„Menas kiekvienam” – toks Agnės profesinis motto. Tačiau pokalbio metu tapo aišku, kad gyvenimiškasis motto „žmogiška šiluma ir šeima” Agnės gyvenime užima pagrindinę vietą, tiesiog ji sugeba išbalansuoti šias dvi svarbiausias jos egzistencijos kryptis.
Mūsų pokalbis prasidėjo lietingą (…) penktadienio rytą jaukioje Agnės Christensen galerijoje nuostabiame North Californijos miestelyje Mill Valley. Pirmiausia mane pasitiko atvertos durys (nors lauke, kalifornietišku supratimu, buvo vėsoka), spalvinga galerija, maloni Agnės šypsena, skanios kavos puodelis ir prancūzų buldogas Bilas. Šuns žavumas nuginkluoja ne tik kiekvieną galerijos lankytoją, bet ir paštininką, kuris atnešęs korespondenciją kelias minutes mielai bendravo su Bilu (nors šiaip paštininkai visada labai skuba). Bilas yra talismanas, šeimos narys ar tiesiog dalis Agnės, tokios, kokia ji yra – dalinančios save visiems. Ji – mėgstanti greitį, dažnai dalyvaujanti moterų ralio varžybose. Agnė su šeima gyvena name ant vandenyno įlankos kranto, įkvepiančioje aplinkoje, kai nuo jų namo gali sėsti į kanoją ir plaukti į netoliese esančią salą, grožėtis ikoniniu Mountain Tam, Sausalito ir San Francisko vaizdais. Ir durys į šiuos namus taip pat visada atviros, nereikia spausti jokio durų skambučio – ateini ir tiesiog nesustodamas įeini į grožio, harmonijos ir tęstinumo oazę. Ir tai San Francisco, viename dinamiškiausių ir niekada nemiegančiame Amerikos mieste. Kažkur teko skaityti, kad durys yra mūsų sielos veidrodis – žmogus, kurio gyvenimo visos fizinės durys yra atviros, gyvena nesusikaustęs, priimantis visas naujoves, neturintis baimės, kad užeis kas nors nekviestas – visi yra laukiami…
Ir mūsų pokalbis tapo kitoks – vietoje planuoto interviu, klausimų ir atsakymų valandėlės, mes tiesiog kalbėjomės – kažką maloniai prisiminėme, kažką tik paminėjome. Pavyko sužinoti, kad Agnė Christensen yra grafikė, vėliau susižavėjusi tapymu dėl spalvos, linijų, formų ir erdvės įvairovės. Tapytoja ir galerijos savininkė beveik nekalba apie save, nuoširdžiai išklauso pašnekovą, ir tampa visiškai aišku, kad visą gyvenimo rutiną užima jos dvi žavingos dukrytės Aya ir Bea, šeima, puiki komanda (kurioje dirba ir du lietuviai), du nerealūs šunys, kelionės. Dar galerija ir naujas Agnės „kūdikis” – interaktyvus meno galerijų gidas – art app „Seek Fine Art”, pristatytas praėjusiais metais – naujovė viso pasaulio rinkoje. Su šiuo projektu Agnė Christensen atveria naują puslapį gana konservatyviame meno galerijų verslo pasaulyje. Art app „Seek Fine Art” yra Agnės nauja misija pristatyti nesudėtingą meno atradimo džiaugsmą žmonėms, o meno mylėtojams padėti tapti sėkmingais kolekcionieriais. Šiuo metu platforma vis dar kuriama ir tobulinama, Agnei ir jos komandai jau pavyko suburti 12 000 meno galerijų 38 pasaulio šalyse. Vienu išmaniojo telefono mygtuko paspaudimu gali rasti, kurioje šalyje, kokios galerijos kokius darbus siūlo, ar galima jų įsigyti. Kaip ir kiekvienas naujoviškas projektas, taip ir „Seek Fine Art” pareikalavo titaniškų pastangų – Agnė turėjo aplankyti kiekvieną šalį, daugelį galerijų, išdėstyti ir įtvirtinti koncepciją ir įtikinti, kad šiuolaikiniame pasaulyje mes visi turime keletą alternatyvų patobulinti ir palengvinti savo gyvenimą. Galerijų sąrašas Agnės apps’e išties įspūdingas, Lietuvoje radome net keliolika galerijų.
Agnė patvirtino, kad ją, bebaigiančią Kauno menų gimnaziją, žavėjo mintis apie studijas dinamiškiausių Amerikos miestų menų akademijose. Atvykusi į San Franciską Agnė iškart suprato, kad čia liks ir studijuos išsvajotoje Menų akademijoje. Ir būtent San Francisco prabėgo jos 20 įdomiausių ir turbūt sunkiausių gyvenimo metų. Bet viskas buvo ir liko Agnės gyvenimas, kurį ji dabar gyvena ir kuriuo nesigiria, tiesiog dirba, dirba, dirba. Kaip ir kiekvienai moteriai, gimus pirmajai dukrytei prasidėjo gana chaotiškas ir sudėtingas susivokimo periodas. O paskui atėjo lūžio taškas, kai pasiėmusi kūdikį ant rankų, atlėkė į parodą San Francisco, ir labai skubėjo, kad spėtų iki uždarymo. Durininkas, pamatęs uždususią jauną moterį su kūdikiu ant rankų, pasakė, kad įleis be užmokesčio, jei Agnė atsitiktinai atverstame meno kataloge pasakys dailės darbo autorių. Ir staiga Agnė suprato, kad apie šį dailininką rašė išsamų darbą Kaune, Dailės institute, deja, jo vardo neatsimena. Veikli moteris iškart padavė dokumentus į San Francisco Menų akademiją ir…. įstojo mokytis vėl. Gyvenimas nušvito kitomis spalvomis, ir baigus dailės studijas kilo didelis noras atrasti save ir kurti meno galeriją. Iš pradžių buvo dar 3 bendrakursiai bendraminčiai, bet kai atėjo laikas pasirašyti dokumentus, ji liko viena; kiti kompanionai nutarė gyventi ramiai ir be atsakomybės, tad Agnė dar nuėjo mokytis finansų ir vadybos, kad galėtų visavertiškai vadovauti galerijai.
Viena, jauna, žavinga lietuvė tapytoja su mažu vaikučiu ant rankų, baigusi dailės ir vadybos mokslus atidarė savo pirmąją galeriją San Rafaelyje. Ir buvo labai laiminga. Jos mažoji dukrelė Aya buvo jos didžioji inspiracija, stiprybė ir tikslas įgyvendinti savo svajones. Tuo metu ji išsiskyrė su pirmuoju vyru, bet tai buvo tik tuometinis teisingas sprendimas, davęs pagrindą judėti prasmingiau, greičiau ir toliau, nevirstant tuo verkšlenančiu ir „apsamanojusiu ratu”.
Tad Agnė kūrė savo gyvenimą toliau, galerijos antrame aukšte tapė, pirmajame eksponavo paveikslus, augino Ayą ir, tikina, kad tai buvo vienas šviesiausių jos gyvenimo etapų, kai ji galėjo tapyti. Ir tuomet menininkė savo galerijoje sutiko dabartinį vyrą, galeriją perkėlė į Mill Valey, pradėjo savo visiškai kitokį – spalvotą, energingą ir naują gyvenimą. Čia prieš trejus metus gimė nauja, sėkminga virtuali idėja, visiškai užvaldžiusi Agnės mintis ir, nors jai padeda kelių žmonių komanda, atimanti beveik visą laisvą laiką. Projektas nuolat tobulinamas: susiradęs norimą galeriją gali ne tik sužinoti, kokius paveikslus ji dabar eksponuoja, bet ir gauti daugiau informacijos apie dailininkus ar techniką, kurią jie naudoja.
Taigi, jei gyvenate San Francisce ar Bay Area, aplankykite Agnės Christensen galeriją Mill Valley „Room Art Gallery”. Prancūzų buldogas Bilas jus tikrai pasitiks, gal net ir lietuviškai pasisveikins. O jei gyvenate Rytų pakrantėje, Vidurio Amerikoje ar South Californijoje, įsidėkite į savo telefoną SFA (Seek Fine Art) apps’ą, tikrai lengvai surasite jums patinkančių darbų. Ir tikrai prisiminsite, kad šios įdomios ir naudingos naujovės kūrėja – lietuvė Agnė Christensen. Taigi „geriau sulūžęs vežimo ratas, negu apsamanojęs”.
Atrodo, kad Agnės planuose dar daug naujų didingų planų, laukite tęsinio.