Ieva Astromskaitė.
Paskutinį spalio sekmadienį kelias į Lemontą simboliškai nusidažė lietuviška medžių trispalve. Šventiškos nuotaikos, lydinčios besirenkančius pasipuošusius dalyvius į antrąjį šimtmetį skaičiuojančio išeivijos lietuvių laikraščio „Draugas” pietus, neužgožė nei rudeniškai vėsus oras, nei susirūpinimas dėl žymios lietuvių susibūrimų vietos Willowbrook Ballroom gaisro, kur turėjo vykti renginys.
„Draugas” kasmet į iškilmingą popietę sukviečia nemažą būrį bičiulių: bendradarbių, skaitytojų, rėmėjų, garbingų svečių. Šiemet laikraščio redakciją ir susirinkusiuosius sveikino Lietuvos Respublikos ambasadorius Washingtone Rolandas Kriščiūnas bei itin bendruomenės mylimas generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas.
Šventiniai pietūs prasidėjo smagiu pažįstamų susitikimu, pokalbiais prie vyno taurių ir teatrališku kvietimu prie stalų.
Netrukus gyvo garso pasirodymą surengė išeivijai gerai žinomų jazz muzikos atlikėjų ir kompozitorių Simonos ir Dorsey Minns duetas. Šįkart pora buvo paruošusi lietuviškų liaudies ir pop dainų programą, bet popietės dalyvių paprašyti atliko ir porą žinomų jazz kūrinių su instrumentine fonograma. Simona tris kartus tapo Lietuvių Fondo (LF) stipendininke, taip pat yra ne tik veikli Bendruomenės narė, bet ir „Draugo” bendradarbė, tad jos su vyru Dorsey pasirodymas buvo itin lauktas ir maloniai sutiktas.
Tikra tiesa, kad išeivių bendruomenė yra artima. Nors gandų apie įvarius ideologinius susipriešinimus pasklinda, tačiau „Draugo” šventiniuose pietuose dalyvavę, pasisakę bei pasirodę kūrė bendrumo atmosferą. Atrodė, kad čia nėra nesusijusių ar vienas kitam abejingų. LF tarybos narys Rimantas Griškelis „Draugui” įteikė paramos čekį, prieš tai scenoje pasirodė jau minėta Fondo stipendininkė ir laikraščio bendradarbė Simona, o vėliau buvo pristatyta operos solisto Algio Grigo kompaktinė plokštelė, kurią išleisti padėjo kitas dosnus lietuvis, beje, į renginį specialiai atskridęs iš San Francisco, Donatas Januta. Jis nuoširdžiai džiaugėsi netikėtu pagerbimu ir Rūtos Grigas įteikta jam dovanėle. Svarbu paminėti tai, kad ir pats operos solistas penkiasdešimt savo muzikos įrašų padovanojo „Draugui” – juos pardavus, pelnas atiteks Draugo fondui. Būtent čia, vardan vieno tikslo susibūrusių lietuvių draugijoje, nepaisant visų skirtumų, pasirodė tikroji, vyraujanti bendradarbiavimo ir geranoriškumo nuostata. Bendrystė linkint gero ir reiškiamas susirūpinimas bendruomenės nariais ištiktais gaisro nelaimės tik patvirtino lietuvių sugebėjimą suremti pečius.
Svečių kalbose ir sveikinimuose kartoti keli kertiniai dalykai – leidinio svarba, jo tęstinumo ir prieinamumo gerinimo būtinybė. Tai, kad leidinys persikėlė į internetinę erdvę ir tapo patrauklesniu jaunimui yra, žinoma, puiku, tačiau kaip generalinis konsulas minėjo, išradingumas ir kūryba, ieškant naujų būdų ir galimybių plėstis – būtini.
„Draugas”, kurio komandoje dirba ir tikri profesionalai, ir entuziastai, gali rasti būdų keistis, tapti įdomesniu ne tik išeiviams, bet ir tautiečiams Lietuvoje. Gebėjimas pažvelgti naujai, drąsa išbandyti naujas formas ir turinį turėtų būtinai sulaukti paramos, ypač moralinės. Laikraštis, turintis gilias tradicijas, prestižą ir puikią komandą, gali tapti pirmaujančiu globalios lietuvių tautos žinių skleidėju. Galbūt to ir reikia siekti? Taigi ne veltui pastebėta, kad žinios apie lietuvių veiklą pasaulyje skaitytojus pasiekia ne tik lietuviškai, bet ir anglų kalba. Leidiniai „Draugas News” ir „Lithuanian Heritage” yra reikšmingi lietuvių bendruomenei, pasklidusiai po visą pasaulį, ypač tiems, kurie negali skaityti lietuviškai, o taip pat ir svetimtaučiams, besidomintiems Lietuva, jos kultūra ir jos žmonių veikla pasaulyje.
Kalbant apie nedidelių išteklių, ne pelno siekiantį ir iš geranoriškų paskatų gyvuojantį leidinį, visada svarbiausia turėti mintyje žmones, kurie vardan jo pasišventusiai dirba. Noras pagerbti kiekvieną prisidėjusį prie laikraščio kūrybos, leidybos ir sklaidos buvo akivaizdus ir labai sveikintinas. Kiekvienas to vertas sulaukė dėmesio ir padėkos.
Neužmiršti paminėti ir „Draugo” įkūrėjai, o taip pat ir jo leidybą išlaikiusieji sunkiais ir neramiais praėjusio amžiaus laikotarpiais. Paprastas žmogiškas dėmesys – tai, kas išties vertinga. Tad paprasčiausias įvardijimas žmonių kasdien tyliai dirbančių dėl lietuvybės puoselėjimo tapo bene svarbiausia popietės dalimi.
Vis dėlto renginys neapsiėjo be formalumų ir nesklandumų, tačiau dėka gero humoro jausmo ir lietuviško būdo kartu padainuoti, buvo beveik nepastebimi ir nediktavo bendros renginio nuotaikos. Popietę vainikavo loterija ir prizus laimėjusiųjų džiugesys.
Nenuostabu, kad leidinys, kurio pirmasis numeris buvo išleistas dar 1909 metais, išlaikytas per visus XX a. negandų laikotarpius ir išeivių perduotas iš kartos į kartą, šiandien nenustoja savo vertės. Susirinkusieji į „Draugo” pietus tikrai pajuto bendrumo ir bičiulystės dvasią, kurią „Draugas”, tikėkimės, skleis ateityje, galbūt atsinaujinęs, galbūt kitoks, galbūt kitaip mąstantis, kitaip rašantis, kitaip atrodantis. Nereikia bijoti permainų, drąsiai žvelkime į ateitį.
Ieva Astromskaitė – studijuoja istorijos magistrą Vilniaus universitete, yra baigusi muzikos konservatoriją ir kultūros istoriją ir antropologiją VU, šiuo metu stažuojasi Lietuvos Respublikos generaliniame konsulate ir Lituanistikos tyrimo ir studijų centre Čikagoje.