Rimas Černius.
Gimiau Čikagoje. Užaugau ir ilgai gyvenau Čikagos rajone, kuris vadinasi „Chicago Lawn”, bet dažniau vadinamas „Marquette Park”. Todėl man tiesiog pikta, kai matau savo buvusios gyvenvietės vardą iškreiptą lietuviškoje spaudoje, ar tai būtų Lietuvoje, ar, deja, čia išeivijoje. Nejaugi lietuviai yra tokie negabūs, kad nemoka ištarti žodžių „Marquette Park”. Kas tie kalbininkai, kurie nutarė, kad reikia rašyti „Market Parkas”? Tai absurdas. Angliškas žodis „market” reiškia turgų. Taigi, pagal „kalbininkų” ir jų sekėjų vartojamą rašyseną, išeina, kad aš užaugau „Turgaus parko” rajone.
Gal pravartu būtų pastudijuoti, kas gi buvo tasai Marquette, kurio vardu pavadintas parkas (ir rajonas) Čikagoje. Bostone išleistoje Lietuvių enciklopedijoje rašoma: „Marquette, Jacques (1636–1675) prancūzų misininkas, jėzuitas, Misisipės aukštupio tyrinėtojas.” (XVII, psl. 392) Taigi, Jacques Marquette buvo XVII a. dvasininkas, gimęs Prancūzijoje ir atvykęs į tuo metu Prancūzijai priklausiančią Kanados dalį su tikslu apaštalauti tarp vietinių indėnų. Jis atvyko į Kanadą 1666 m. ir skleidė krikščionybę tarp vietinių indėnų nuo 1668 m. iki 1675 m. Iš jų jis sužinojo apie didžiulę Mississippi upę ir prikalbino prancūzų gubernatorių Kanadoje jį siųsti šią upę ištirti. Tą kelionę jis atliko 1673 m. kartu su ekspedicijos vadovu Louis Jolliet.
Kelionė buvo drąsi ir ilga. Marquette ir Jolliet ekspedicija perplaukė Michigano ežerą ir pasiekė įlanką, kur dabar yra Green Bay miestas. Tada jie su palydovais keliavo Fox ir Wisconsin upėmis, kol pasiekė Mississippi netoli dabartinio Prairie du Chien miesto. Mississippi upe jie keliavo į pietus iki Arkansas upės įtakos. Grįžtant, vietinių indėnų perspėti, jie rado trumpesnį kelią. Keliaudami į šiaurę Mississippi upe, jie pasiekė Illinois upę ir ta upe plaukė iki Des Plaines upės. Priplaukus vietą, kuri dabar vadinama „Chicago Portage”, valtis reikėjo nešti kelis kilometrus iki Čikagos upės. Ta upe plaukdami keliautojai pasiekė Michigano ežerą ir tuo būdu grįžo į Green Bay įlanką. Įdomu, kad toje vietoje, kur Marquette ir Jolliet turėjo pernešti savo valtis, dabar stovi paminklas jų garbei. Šis paminklas yra netoli 47-tos ir Harlem gatvių sankryžos Čikagos priemiestyje Lyons.
Jacques Marquette vietiniams Illinois indėnams prižadėjo sugrįžti ir įkurti jiems misiją. 1674 m. jis su dviem palydovais išvyko iš Green Bay ir pasiekė vietovę, kur dabar yra Čikagos miestas. Tačiau pašlijo Tėvo Jacques Marquette sveikata. Jis su palydovais turėjo žiemą praleisti trobelėje, kurią jie pasistatė prie Čikagos upės. Jacques Marquette tuo būdu tapo pirmutinis baltosios rasės žmogus, gyvenęs toje vietovėje, kur dabar yra Čikagos miestas. 1675 m. Marquette mirė, grįždamas į St. Ignace misiją, dabartinėje Michigano valstijoje, netoli dabartinio Ludington miesto. Įdomu, kad dabar čia netoliese yra įsikūrusi skautų Rako stovykla.
Jacques Marquette garbei pavadintas ne tik Marquette parkas Čikagoje. Michigano valstijoje yra Marquette miestas. Milwaukee mieste yra Marquette universitetas. Čikagos 67-toji gatvė taip pat vadinasi jo vardu – Marquette Road. O Čikagos miesto centre, ties Adams ir Dearborn gatvių sankryža, yra jo vardo pastatas – „Marquette Building”. Virš įėjimo – keturios reljefinės plokštės, kurios vaizduoja Tėvo Marquette ekspediciją ir jo susitikimą su vietiniais indėnais. Mozaikos pastato prieangyje taip pat spalvingai atspindi Tėvo Marquette ekspedicijas. Be to, Čikagoje, ties 24-tos ir Marshall gatvių sankryža, netoli California gatvės, stovi įspūdingas paminklas Tėvui Jacques Marquette.
„Draugo” laikraštis vietovę „Marquette Parkas” rašo teisingai, bet kituose laikraščiuose ar informacijos šaltiniuose pasitaiko klaidinga tos vietovės rašyba. Tad prašau visų lietuviškoje spaudoje rašančiųjų – rašykite teisingai: Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčia yra Marquette Parke, seselių kazimieriečių vienuolynas yra Marquette Parke, S. Dariaus ir S. Girėno paminklas yra Marquette Parke, prie California ir Marquette Road gatvių sankryžos. Švento Kryžiaus ligoninė yra Marquette Parke. Neiškraipykite šio svarbaus prancūzo dvasininko vardo ir vardų tų vietovių, kurios pavadintos jo garbei.
Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2023-ųjų m. Baladžio 13 d. numeryje, Vol. CXIV NR. 29)