Meilės kupinas vakaras su dailininku A. Šlipu

Loreta Steffens.

Lapkričio 12 dieną Lietuvių dailės muziejuje įvyko pasaulinio garso menininko Artūro Šlipo parodos „Meilė” atidarymas. Nors Amerikoje dailininkas ne naujokas, tai buvo pirmoji jo paroda „Sielos” galerijoje.

Kaip pats menininkas išsireiškė – „Atvežiau savo širdį į Čikagą”. Parodos atidarymo vakaras buvo kupinas šilumos, meno ir, žinoma, meilės.

Dalyvavusiems parodos atidaryme menininkas parodė kelis savo autorinius filmus, kuriems pats kartu su žymiu Lietuvos kompozitoriumi Vytautu Labučiu sukūrė muziką. Kadangi į Čikagą pavyko atvežti tik 41 iš „Meilės” ciklo paveikslų (iš viso cikle yra 130 darbų), buvo labai įdomu pamatyti ir kitus menininko kūrinius bei kūrybinį procesą. Ketverius metus menininkas paskyrė meilės temai. Vienas įspūdingiausių renginių, kuriuo menininkas pasidalino su parodos lankytojais, buvo filmas „Lethe”. Čia užfiksuotas ciklo „Lethe” kūrybinis procesas, o muziką filmui vėlgi sukūrė pats menininkas su maestro V. Labučiu. Šį ciklą sudaro 500 paveikslų. Dailininkas labai domisi mitologija ir „Lethe” buvo įkvėptas būtent indų mitologijos – Lethe upės mito. Tai mitologinė upė, kuri egzistuoja tarp gyvųjų ir mirusiųjų pasaulių. Išėjusi iš šio pasaulio siela blaškosi toje Lethe upėje ir ieško savo kūno. Menininkas savo cikle sukūrė visą Lethe miestą, kurio pagrindinė spalva yra žalia. Filmo dėka mes užčiuopėme tik mažą dalelę A. Šlipo kūrybinio proceso, bet tai buvo tikrai neeilinis vizualinės medijos reginys, kuris leido suvokti esmę ir paliko neišdildomą įspūdį kiekvienam, žiūrėjusiam šį trumpametražinį filmą.

Turbūt ne vienas yra girdėjęs apie A. Šlipo monumentalų kūrinį „Žalgirį”. Vienas iš menininko rodomų filmų atskleidė mažą dalelę šio gigantiško kūrinio gimimo procesą. Šis paveikslas buvo kuriamas 600-tosioms Žalgirio mūšio metinėms. „Žalgirį” sudaro trys dimensijos – praeitis, ateitis ir dabartis. Paveikslas yra 6,5 metrų aukščio ir yra kryžiaus formos. Visą kūrinį apjungia persiliejančios lietuviškos vėliavos spalvos. Pasak menininko – „Kol šis meno kūrinys bus gyvas, ir po šimto metų žmonės veidrodžiuose matys save”.

Po filmų peržiūros, galerijos „Siela” direktorė Asta Zimkienė pakalbino menininką ir uždavė mums visiems rūpimus klausimus.

A.Z.: Mielas menininke, kodėl kuriate?

A.Š.: Mano tėvelis ir brolis buvo menininkai. Aš nebuvau pasirinkęs profesijos. Profesija pati pasirinko mane ir nepaleidžia.

Kadangi parodos pavadinimas yra „Meilė”, ką Jums reiškia žmona ir vaikai, kaip jie yra svarbūs menui?

Jau 30 metų esu vedęs nuostabią moterį Arą, kuri man padovanojo tris sūnus. Aš esu vienas iš laimingiausių žmonių tuo, kad turiu pilnavertę šeimą ir tuo, kad esu dar gyvas kaip menininkas, sulaukęs pripažinimo.

Kada tapote?

Visada!

Kas Jūsų, kaip menininko, idealas? 

„Morkūnas, Sauka, Van Dyke, Rubensas. Rubenso dėka atsirado grubumas mano kūryboje ir jo dėka pradėjau naudoti faktūrą. Bet tikrai negaliu išskirti vieno menininko.

Paklaustas, iš kur semiasi minčių ir idėjų savo kūrybai, A. Šlipas atsakė, kad labai daug savo idėjų susapnuoja. Taip pat labai domisi filosofija, fantastika ir visą laiką plečia savo akiratį.

Bet niekas taip tiksliai neapibūdino A. Šlipo kaip ji, galerijos „Siela” geroji dvasia A. Zimkienė: „Galerija laukė tokio menininko kaip Artūras Šlipas. Jis užkoduotas  ‘Sielos’ genuose.”

Priminė, kas pasaulyje svarbiausia

Per  gyvenimą   A.  Šlipas sukūrė 3 000 paveikslų. Dailininką  labiausiai domina ir domino menų sintezė. Menininkas trokšta sukurti naująjį meno pasaulį, kuriame visi menai yra lygūs ir vienodai svarbūs. Menininko darbai sulaukė pripažinimo ir yra paplitę po visą pasaulį.

Ciklu „Meilė” A. Šlipas 2006 metais norėjo prisipažinti meilėje Lietuvai, draugams, savo žmonai ir trims sūnums. Taip gimė šis vienas iš sudėtingiausių ir giliausių menininko ciklų. Šį ciklą kurtą ketverius metus dailininkas atvežė į Čikagą. Turėčiau pasakyti, kad ši paroda įvyko pačiu reikalingiausiu metu –  kur tik pasižiūrime, visur neapykanta, „nuodai” ir netolerancija. Tai pats tinkamiausias laikas paskleisti meilę ir mus visus truputį papurtyti, priversti prisiminti, kas yra svarbiausia – meilė, šeima ir gėris. Šis ciklas – tai odė begalinei meilei ir gėriui. Ne vienas parodos lankytojas šypsojosi žiūrinėdamas A. Šlipo paveikslus, kurie skleidė begalinę šilumą ir pozityvią energiją. Kiekvienas norintis galėjo pabendrauti su menininku ir pasidalinti savo mintimis. Dailininkas buvo labai sujaudintas tokiu šiltu priėmimu ir netikėtais susitikimais. Vienas iš tokių susitikimų buvo su savo klasės draugu Ričardu Saltanavičiumi, su kuriuo nesimatė net 36 metus. R. Saltanavičius maloniai papasakojo, kad buvo tikrai netikėta, kai kita jų klasiokė Vida, pas kurią menininkas buvo  apsistojęs, jam paskambino ir pakvietė į parodą. Artūras, Ričardas ir Vida yra baigę prestižinę 15-ąją vidurinę mokyklą Vilniaus Žvėryno rajone. Paklaustas, koks menininkas buvo vaikystėje ir paauglystėje, R. Saltanavičius Artūrą apibūdino kaip jau tada labai meniškos sielos žmogų. Čikagoje vėl atgimusi klasiokų draugystė dabar jau tikrai nebeužges. Žiūrėdama į juos įsitikinau, kad nesvarbu, kiek metų tu nematei žmogaus, ryšys visą laiką išliks toks pats stiprus.

Paroda „Meilė” galerijoje „Siela” vyks iki lapkričio 28 dienos. Jeigu norite atsijungti nuo niūrios kasdienybės ir įsileisti truputį šilumos ir meilės į savo gyvenimą, būtinai ją aplankykite – net nepajusite, kaip mažas meilės spindulėlis įsiskverbs į jus ir nuspalvins kasdienybę meilės spalvomis.