ALDONA JULIJA PLAČIENĖ (Kelmelytė)

Pranešame draugams ir pažįstamiems, kad š. m. lapkričio 13 d. po ilgos ir sunkios ligos mirė A†A ALDONA JULIJA PLAČIENĖ (Kelmelytė).

Gyveno Orland Park, IL, prieš tai Čikagos Brighton Parko apylinkėje.

Aldona paliko visus, kuriuos mylėjo ir brangino šiame gyvenime: vyrą Gintarą, dukras – Julytę Kudirkienę su vyru dr. Andriumi ir anūkėliais Ilona ir Luku; Kristą Fabrizio su vyru Tomu; sūnų Petrą; tetą Danutę Mieliulienę bei pusbrolius ir pusseseres Amerikoje ir Lietuvoje.

A. a. Aldona buvo a. a. Viktoro Kelmelio (vyresniojo) ir a. a. Bronės Kelmelienės duktė ir Viktoro Kelmelio (jaunesniojo) sesuo.

Aldona buvo veikli skautė ir vadovė. Baigė pirmuosius Lietuvių skautų sąjungos (L.S.S.) Gintaro vadovių mokyklos (GVM) kursus; vadovavo Aušros Vartų tuntui ir buvo Jūratės draugovės draugininkė. Daugelio stovyklų vadovė, buvo pakelta į paskautininkės laipsnį ir apdovanota įvairiais L.S.S. žymenimis. Buvo L.S.S. prityrusių skautų įsteigimo komiteto narė ir aktyvi Akademikių skaučių draugovės (ASD) narė. Priklausė Čikagos „Pirmyn” choro ansambliui, dainavo ir vaidino įvairių operečių spektakliuose.

Baigė University of Illinois Chicago biologijos mokslus. Sukūrusi šeimą ir vaikams paaugus, lankė Švento Kryžiaus ligoninės (Marquette Parko apylinkėje) histologijos mokyklos kursus. Išlaikiusi HT (histologist) ir HTL (histotechnologist) egzaminus, tapo ligoninės histologijos skyriaus viršininke ir šias pareigas ėjo trisdešimt metų. Buvo ligoninės histologijos mokyklos vedėja ir 10 metų joje dėstė. Prieš išeidama į pensiją dar dirbo Palos ir Silver Cross ligoninėse.

A. a. Aldonos laidotuvės – privačios. Šeima prašo pagerbti Aldoną aukomis skautų Rako stovyklai, kurioje šeima patyrė tiek daug džiaugsmo ir nuotykių.

Giliai liūdinti šeima

Laidot. direkt. – David Gaidas 708-974-4410 arba www.palosgaidasfh.com.

Kviečiame prisiminimais pasidalinti internetinėje svečių knygoje: www.palosgaidasfh.com.

*****

„Širdingai dėkoju visiems giminėms ir artimiesiems, kurie meldėsi už Aldonos sveikatą, mūsų vaikams, žentams ir anūkėliams, kurie su didele meile ir pasišventimu kruopščiai ir rūpestingai kas dieną prižiūrėjo savo mamą, močiutę per visus praėjusius metus.

Dėkoju Dievui už suteiktą laimę, šią didelę mano gyvenimo dovaną, už tokią mielą gyvenimo draugę ir žmoną. Apsikabindavome, pasibučiuodavome, pasijuokdavome kartu, meiliai susikabinę rankomis vaikščiojom stovyklų takeliais ir ežero pakrantėmis. Aldonos šviesūs plaukai žibėjo saulutėje; jos žydros mėlynos akys ir besišypsančios lūpos jaudino mano širdį. Iki pat paskutinių valandų buvai mano gražuolė. Budž, Tu buvai ir visada būsi mano amžinoji meilė. Ilsėkis ramybėje, kol vėl susitiksime ir apsikabinsime Dievo karalystėje.”

Gintaras