CENTRAS - Labdara - Mokslinė laboratorija, pavadinta lietuvio vardu
Saulius Ploplys ir jo mokinys Stephen Yacktman. (Stephan Boxall nuotr.)

Mokslinė laboratorija, pavadinta lietuvio vardu

Kalbino Loreta Steffens.

Šią vasarą, liepos mėnesį, Buffalo Grove vidurinė mokykla paskelbė, kad gavo vieną didžiausių mokyklos istorijoje – 1 milijono dolerių auką, skirtą mokslinei mokyklos laboratorijai įrengti. Šiuos pinigus mokyklai skyrė buvęs Buffalo Grove mokinys Stephen Yacktman. Tokios aukos yra didelė retenybė – ypač mokykloms. Šis labdaringas darbas yra ypatingas mūsų lietuvių bendruomenei. Laboratorija bus pavadinta šios mokyklos tiksliųjų mokslų mokytojo – Sauliaus Ploplio vardu. Buvęs jo mokinys Stephen Yacktman dovanodamas pinigus pabrėžė, kad šis puikus pedagogas turėjo didžiulės įtakos jo gyvenime. Taigi atsidėkodamas mokytojui už visą jo darbą ir pasiaukojimą, laboratoriją nutarė pavadinti Sauliaus Ploplio vardu. Šis pedagogas tiksliuosius mokslus dėstė 34 metus. Tokių mokytojų iš didžiosios raidės buvę mokiniai niekados nepamiršta. Prieš aštuonerius metus Stephen ir Sauliaus Ploplio ryšys atsinaujino.

Buvęs mokinys pasikvietė mokytoją  paskraidyti nulinėje gravitacijoje. Gerbia­mas Saulius didžiuojasi savo pedagogine karjera ir ypač galimybe sudominti savo mokinius tiksliaisiais mokslais. „Fizikos moksle mes nagrinėjame globalinius klausimus. Per pamoką visa tai aiš­kinant mokiniams, gali tiesiog pamatyti iš mokinių akių, kaip supratimas ir mintis įgauna pagreitį. Tai ir yra didžiausias atpildas, kurio aš kaip mokytojas visą laiką siekiau”, – pasakojo Saulius Ploplys. Jo vardo moderniausio lygio mokslinė laboratorija Buffalo Grove vidurinėje mokykloje duris atvers 2020 m. pavasarį.

Gerbiamas Sauliau, Jūsų vardas ir pavardė yra lietuviški. Ar galite plačiau papasakoti apie savo kilmę?

Mano pilnas vardas yra Saulius Valentinas Ploplys. Mano pavardė turėtų būti Plioplys, tačiau mano tėvelis, dr. Valentinas Plioplys, legaliai pasikeitė savo pavardę į Ploplys, kad jo pacientams būtų lengviau ištarti. Mūsų giminė yra kilusi iš Lietuvoje esančio Plioplių kaimo. Iš ten ir emigravo Antrojo pasaulinio karo pabaigoje. 

Kodėl pasirinkote mokytojo profesiją?

Aš, tiesą sakant, mokytoju tapau gana atsitiktinai. Koledže studijavau chemiją, tačiau vasaros metu pasirinkau lankyti keletą pedagogikos paskaitų tiesiog kaip atsarginį variantą, jeigu man, kaip chemikui, nebūtų darbo. Kad šios paskaitos man būtų užskaitytos, turėjau atlikti praktiką mokykloje. Lemtingai pasirinkau Arlington Heights vidurinę mokyklą. Ten susipažinau su dviem puikiais mokytojais – Gerry Holley, kuris buvo mano praktikos vadovas, ir Hugh Jones – tiksliųjų mokslų skyriaus vadovu. Mano požiūris į mokytojo profesiją pasikeitė iš paprasčiausio atsarginio varianto į profesiją, su kuria norėjau susieti savo ateitį. Laimei, šis pojūtis buvo abipusis, ir man buvo pasiūlyta pasilikti mokykloje.

Kas lėmė pasirinkimą studijuoti tiksliuosius mokslus?

Nuo pat vaikystės domėjausi tiksliaisiais mokslais. Jeigu visi kiti mokslai nagrinėja tikrai svarbius klausimus, tai tikslieji mokslai svarsto pačius svarbiausius klausimus: kokia yra Visatos esmė; kaip Visata prasidėjo; ar yra Visatos pabaiga… Ar yra teorija, visa tai galinti paaiškinti, ir t.t. Retrospektyvoje nepasirinkau mokyti tiksliųjų mokslų, pasirinkau tai, kas man pačiam buvo įdomiausia.

Kas labiausiai patiko dirbant mokytoju? Ko labiausiai pasiilgstate iš tų laikų?

Turėjau didelės laimės dėstyti sustiprintas chemijos ir fizikos pamokas ne tik vidurinėje mokykloje, bet ir vietiniuose koledžuose. Šios pamokos ir paskaitos yra laisvai pasirenkamos, o jas renkasi tik tie mokiniai, kurie tikrai tuo domisi. Tai pačių darbščiausių, labiausiai motyvuotų, protingiausių jaunų žmonių grupės.

Atsakant į jūsų klausimą, kas man labiausiai patiko dėstant tiksliuosius mokslus, galiu atsakyti taip – šviesa mokinio akyse, kai viskas pasidaro suprantama ir aišku diskutuojant tokias svarbias ir sudėtingas temas kaip, pavyzdžiui, gravitacijos ar elektros ir magnetinio lauko temos. Materialus atlygis už tokį darbą man niekados nebuvo svarbus, nes aš nepaprastai mylėjau savo darbą. Dabar esu pasinėręs į visiškai kitokių mokslinių dalykų tyrimus.

Kiek metų dirbote Buffalo Grove vidurinėje mokykloje?

Kaip jau minėjau, savo pedagoginę karjerą pradėjau Arlington Heights vidurinėje mokykloje, kurioje dirbau nuo 1970 m. iki 1983 m. – iki pat jos uždarymo. Buffalo Grove vidurinėje mokykloje dirbau nuo 1983 m. iki pat 2003 m., kai išėjau į pensiją. Šios abi mokyklos priklauso 214 mokyklų regionui. Taip pat teko dėstyti chemiją Harper koledže ir fiziką Rock Valley koledže bei prisidėti prie Nacionalinės Accelerator laboratorijos darbo atliekant įvairius eksperimentus bei dirbant su antimaterijos saugojimu žiedu. Buvau ir konsultantas elektronikos ir aviacijos srityse.

Kaip sureagavote, kai sužinojote, kad Jūsų buvęs mokinys Stephen Yacktman nori paaukoti milžinišką pinigų sumą modernios laboratorijos įrengimui ir ją pavadinti Jūsų vardu?

Stephen padarė sėkmingą karjerą finansų srityje, ir tai matyti iš jo gebėjimo paaukoti tokią sumą mokyklai. Be to, dirbant tokio pobūdžio darbą su šviesiausiais tautos protais jis yra priverstas žvelgti į ateitį ir netgi numatyti, kokia ji bus – kada parduoti akcijas, kada susilaikyti, ką pirkti ir dar daug visokiausių niuansų. Tokio tipo laboratorija, kuri sujungia inžineriją, kompiuterių programavimą, kompiuterines dizaino programas ir robotiką, yra pirmoji tokio aukšto lygio laboratorija ne tik Illinois valstijoje, bet turbūt ir visoje šalyje. Tai byloja apie integruoto mokymo svarbą ir kaip tai yra svarbu ne tik dabar, bet bus dar svarbiau ateityje.

Kai Stephen paskambino ir paprašė leidimo pavadinti laboratoriją mano vardu, mano pirma reakcija buvo nustebimas, kad esu taip nepaprastai pagerbtas. Dauguma žmonių, kurie aukoja pinigus ligoninėms, mokykloms ir kitoms organizacijoms, visa tai daro savo vardu, kas, be abejo, yra visiškai suprantama. Aš tikiu, kad Stephen pasirinkimas laboratoriją pavadinti mano vardu, o ne savo ir žmonos Ellyn, daugiau yra jo charakterio indikacija, kas jis yra per žmogus, o ne mano nuopelnas.

Atrodo, kad Stephen Yacktman Jus laiko savo mentoriumi. Ar Jūs tai žinojote?

Galbūt mentorius yra per stiprus žodis, sakyčiau, daugiau įtakingas žmogus. Stephen ir aš palaikėme ryšius per visą šitą laikotarpį, ir, manau, kad esame draugai, bet, kaip minėjau, aš tikrai nenujaučiau, kad jis parodys tokio aukšto lygio dosnumą.

Ar atsimenate Stephen, kai jis buvo Jūsų mokinys? Koks jis buvo mokinys ir ką veikė po mokyklos baigimo?

Stephen buvo pavyzdingas mokinys, netgi išskirčiau jį kaip vieną iš protingiausių. Jis baigė Brigham Young universitetą ir po to įkūrė kompaniją. Vėliau, pardavęs savo kompaniją, pradėjo karjerą kaip fondo valdytojas „The Yacktman Fund” bendrovėje.

Ar palaikote ryšius su savo buvusiais mokiniais?

Taip, palaikau ryšius su savo buvusiais mokiniais. Paprastai jie mane susiranda jau po baigimo.

Kaip Jums atrodo, kas yra geras mokytojas?

Aš tikiu, kad ir kokį dalyką mokytojas bedėstytų, jis turi tikėti, kad dalykas, kurį jis dėsto, yra pats svarbiausias, netgi būtinas. Jeigu mokytojas neturi tokio jausmo, galbūt jis turėtų pasirinkti dėstyti kitą dalyką. Taip pat tikiu, kaip išsireiškė Gerry Holley, kad mokytojas turi būti ne tik pasiruošęs ateinančiai pamokai, bet ir žinoti, kur ta pamoka nuves po dviejų dienų, mėnesio ir netgi pasibaigus semestrui. Tokiu būdu pamoka įgyja įtikinamą aspektą, kur atskiros dalys suformuoja visą paveikslą.

Kaip manote, ar mokytojai už savo darbą sulaukia pripažinimo visuomenėje?

Aš sulaukiau pripažinimo. Tiesą pasakius, mokymas apskritai suteikia daug atlygio ir pripažinimo, ką galima pamatyti mokinių akyse.

O Jūs pats ar turėjote tokį mokytoją, kuris padarė didžiulį poveikį Jūsų gyvenime ir Jūs dar iki šiol to negalite pamiršti?

Po teisybei, aš turėjau kelis tokius mokytojus. Sesuo Liam Šv. Bridget pradinėje mokykloje, kuri mokė antrą klasę ir labai mėgo tiksliuosius mokslus; jau minėti Gerry Holley ir Hugh Jones, dr. Yeranos, kuris dėstė sustiprintą chemiją Northern Illinois universitete, dr. Mazar Hassan, kuris dėstė reliatyvumo teoriją ir, be abejo, dar daug kitų puikių pedagogų.

Ką tik prasidėjo mokslo metai. Ko palinkėtumėte mokiniams ir studentams, įžen­gusiems į aukštesnes klases ir pasinėrusiems į nežinomą mokslo pasaulį?

Mano patarimas – mokytis ne tik dėl pažymio, pasistengti žiūrėti į dalyką kaip į galimybę gauti kuo daugiau informacijos – netgi daugiau negu mokytojas pateikia. Vienoje rytų kovų klasėje esu girdėjęs trenerio ištartą frazę: „Aš čia esu ne tam, kad jus kažko išmokyčiau, jūs esate čia, kad pavogtumėte mano mokymo metodus”.

Buffalo Grove gimnazija. (Mokyklos archyvo nuotr.)
Taip atrodys naujoji laboratorija. (Northwest Suburban High School District nuotraukos)
Naujoji laboratorija.