DRAUGAS Lithuanian World Wide News
Karilė Vaitkutė.
Jau įpratome matyti skelbimus, plakatus, kviečiančius į Švenčiausios Mergelės Marijos Gimimo bažnyčią Marquette Park rajone Čikagoje pasiklausyti klasikinės muzikos koncertų. Lietuvių bažnyčia Marquette Parke – vienintelė išlikusi lietuviška parapija Čikagoje. Kadaise jų buvo vos ne dvidešimt, o dabar – viena vienintelė. Ar pasiseks ją išsaugoti? Ar nesiliaus joje lankęsi toliau nuo bažnyčios gyventi išsikraustę parapijiečiai?
Parapija buvo įkurta 1927 metais, o dabartinė bažnyčia pagal nuostabų architekto Jono Muloko projektą buvo pastatyta 1957 metais. Bažnyčios vidus ornamentuotas lietuvių liaudies raštų motyvais, V. Jonyno, K. Varnelio sukurtuose langų vitražuose – Vilnių, Trakus, Žemaičių Kalvariją, Pažaislį primenantys vaizdai, išorinėse pastato sienose – milžiniškos spalvotos A. Valeškos sukurtos mozaikos, vaizduojančios Šv. Kazimiero stebuklą ir Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimą. Ir štai dabar, šioje tikra ta žodžio prasme lietuvių šventovėje galime klausytis nuostabių koncertų. Koncertai paprastai vyksta sekmadieniais, po pamaldų. Taigi, galime turime puikią progą gauti „dvigubą dvasinio peno porciją”. Koncertų rengėjai – nedidelė grupė žmonių, pasivadinusių „Po angelo sparnu”. Apie juos kalbamės su pagrindine koncertų organizatore Dainora Baliutavičienė.
Kodėl bažnyčioje buvo pradėti rengti šie koncertai, kieno tai buvo idėja ir kiek metų koncertai jau vyksta?
Pirmasis koncertas įvyko prieš penkerius metus – 2014 balandžio 6 d. Tai buvo Austėjos Sruogos idėja. Ji pasikvietė pianistą Rudolfą Budginą, kuris prieš tai jau buvo surengęs vieną koncertą Lietuvių Fondo kvietimu. Norėdama padėti sutelkti lėšų lietuvių bažnyčiai Čikagoje, ji ir pasiūlė surengti antrą šio žymaus muzikanto koncertą mūsų bažnyčioje. Programos pavadinimą „Po angelo sparnu” taip pat sugalvojo Austėja.
Esame įpratę, kad bažnyčios – tai Dievo namai ir jose vyksta Mišios, sakomi pamokslai, meldžiamasi. Tačiau laikai keičiasi. Ar tik lietuviai bažnyčioje ėmė rengti paprastus, ne bažnytinės muzikos koncertus, ar tai jau tampa visuotine praktika?
Koncertai bažnyčiose yra populiarūs. Daug yra mažų, apleistų bažnytėlių, kurias yra bandoma išsaugoti dėl jų architektūros. Bažnyčios idealiai tinka rimtiems koncertams, nes jos ir buvo statomos taip, kad būtų gera akustika, kad gražiai skambėtų bažnytinės giesmės.
Po pirmojo koncerto, tolesnių koncertų rengimo veiklą perėmėte jūs. Kaip tai įvyko? Kodėl ėmėtės šios veiklos?
Taip, po pirmojo koncerto, kurį organizavo Austėja Sruoga, veiklą perėmiau aš kartu su Audra Zakarauskiene ir kun. Jaunium Kelpšu. Antrąjį koncertą rengiau su pianistės Ievos Jokubavičiūtės pagalba tų pačių 2014 metų lapkričio mėnesį. Ieva yra talentinga atlikėja, baigusi Curtis muzikos mokyklą Philadelphijoje. Jos tėvai gyvena Marquette Park rajone ir ji dažnai čia lankosi. Ieva pasiūlė surengti koncertą, kuriame dalyvautų ji pati ir keletas jos kolegų – aukščiausio pasaulinio lygio atlikėjų – Cornel universiteto profesorė Ariana Kim ir kiti. Šiuo metu Ieva koncertuoja su talentingąja Japonijoje gimusia amerikiečių smuikininke Midori.
Kiek iš viso koncertų ir kokiomis progomis jau surengėte? Kas per tuos penkerius metus džiugino mūsų klausytojus?
Iš viso per penkerius metus esame surengę dvylika koncertų. Koncertavo tokios žvaigždės kaip Čiurlionio styginis kvartetas, Judita Leitaitė, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, kamerinis ansamblis „Vilniaus arsenalas”. Koncertų datos kiekvienas metais nevienodos. Kartais koncertas sutampa su kokia nors proga, pavyzdžiui Motinos diena ar Vėlinėmis, tačiau paprastai koncertas gali įvykti bet kada. Stengiamės derinti savo tvarkaraštį su kitais Čikagos ir apylinkių lietuvių bendruomenėse vykstančiais renginiais. Yra buvę atlikėjų, kurie atvyko iš Lietuvos koncertuoti į Bostoną ar kitas Amerikos vietas, bet taip pat norėjo aplankyti Čikagą ir mes sudarėme jiems tokias sąlygas.
Ar pasiteisino koncertų rengimas? Ar pagerėjo bažnyčios finansinė padėtis?
Manau, kad labai pasiteisino. Galbūt finansiškai ne kiekvienas koncertas atnešė daug pelno, bet nuostolio nebuvo niekada. Kita vertus, pritraukėme žmonių į bažnyčią, kurie čia jau nesilankydavo, buvo bažnyčią pamiršę, o dabar, galima sakyti, iš naujo atrado. Turime nepamiršti, kad tai yra unikalios architektūros, nuostabi ir vienintelė likusi lietuvių bažnyčia Čikagoje Jei ją prarasime, antros tokios nebeįgysime. Ji gerokai pralenkia kitas Čikagos bažnyčias ir savo akustika, ir savo architektūra.
Bažnyčioje koncertuojantys pianistai skambina bažnyčios fortepijonu. Ar jis buvo įsigytas specialiai koncertams?
Bažnyčia turi du fortepijonus. Abu jie yra padovanoti dosnių mecenatų. Turėdami šiuos instrumentus, mes galime planuoti profesionalių pianistų solinius koncertus.
Kiek laiko užtrunka koncerto organizavimas? Kiek žmonių dirba planuojant ir organizuojant koncertą?
Tai gali priklausyti nuo keleto faktorių, tačiau paprastai pradedu planuoti jau gerokai iš anksto, kartais net prieš pusmetį. Reikia apgalvoti ir koncerto datą, ir atlikėjų apgyvendinimą, jų vežiojimą, maitinimą. Planavimas priklauso ir nuo atlikėjų skaičiaus. Tačiau sunkiausias darbas yra ne atlikėjų atsivežimas, apgyvendinimas ar vežiojimas, o reklamos paskleidimas. Reikia padaryti taip, kad žmonės į koncertą susirinktų. Tai yra sunkiausia.
O kaip yra su finansine puse? Kiek žiūrovui kainuoja bilietas į koncertą, kur dedate iš žiūrovų surinktus pinigus?
Bilietas į koncertą klausytojui kainuoja 20 dolerių. Visi surinkti pinigai atitenka bažnyčiai. Atlikėjai iš Lietuvos atvyksta savo lėšomis. Dar niekada nesame pirkę atlikėjui lėktuvo bilieto, nes finansiškai dar nesame tiek stiprūs. Taigi, muzikantai atvyksta į Čikagą už savo lėšas, o Čikagoje mes jais pasirūpiname. Paprastai visi apsistoja ne viešbučiuose, o pas žmones, kurie juos priima į savo namus, maitina ir vežioja. Esu ypač dėkinga dviem puikioms moterims – Violetai Jokubavičienei ir Auksuolei Kišonaitei-Marciulevičienei. Jos visuomet labai padeda. Koncertuoti atvykę atlikėjai pamato ne tik Marquette Parką – rajoną, kuriame yra bažnyčia, bet ir pačią Čikagą, jos muziejus. Netgi kai atvyksta tokia didelė grupė kaip Šv. Kristoforo orkestras, kurį sudaro 23 žmonės, atsiranda jiems vietos lietuvių namuose. Labai didžiuojuosi mūsų lietuvių bendruomene, kurios nariai visuomet šiltai priima svečius ir jais pasirūpina. Manau, kad Čikagos lietuviai tikrai išsiskiria savo svetingumu. Ne išimtis ir mano šeima – muzikantų lankymosi dienomis ir koncerto dieną visi būna „įdarbinti”. Žinoma, mes visi dirbame nemokamai. Man pačiai tiesiog labai patinka bendrauti su žmonėmis. Vaikams užaugus ir atsiradus daugiau laisvo laiko, kodėl gi nepadarius mūsų bendruomenei, mūsų bažnyčiai gero darbo?
O kokie pačių atlikėjų įspūdžiai apie mus – Čikagos lietuvius ir koncertavimą mūsų lietuviškoje bažnyčioje?
Nusivylusių mumis dar nebuvo. Štai, pavyzdžiui, paskutinieji čia koncertavę „Vilniaus arsenalo” muzikantai teigė, kad čia juos apėmė ypatingas bendruomeniškumo jausmas. Čia jie išmoko pasibaigus koncertui nenubėgti nuo scenos, o pasilikti, pabendrauti, nusifotografuoti su į koncertą atėjusiais čikagiečiais. Būtent šis šiltas žmonių bendravimas po koncerto juos labai maloniai nustebino.
Ar garsių atlikėjų pavardės pritraukia į koncertus ne lietuvių?
Taip, į koncertus pasiklausyti savo kolegų yra atvykę ne vienas žymus amerikiečių muzikantas. Taip pat ateina amerikiečiai muzikos mokytojai, nes aš stengiuosi išsiųsti reklamas į visas Čikagos muzikos mokyklas. Žinoma, norėtume, kad bažnyčioje vyktų ir čikagiškių muzikos mokyklų mokinių baigiamieji koncertai ar privačių mokytojų mokinių rečitaliai, mokslo metų baigiamieji koncertai. Erdvė tam yra nuostabi, instrumentas – puikus. Tikiuosi, kad ateityje taip ir bus.
Kokie koncertai mus dar džiugins šiemet?
Gruodžio 1 d. kviečiu į dviejų talentingų atlikėjų – smuikininkės Viktorijos Čepinskienės ir pianistės Giedrės Špečkauskaitės koncertą. Klausysimės Antonijaus Vivaldžio „Keturių metų laikų”.
