CENTRAS - Kultūra - Keramikos ir akvarelių paroda Salve!
Tomo J. Daunoros Gobio „Srautai. Raudona kompozicija“ (raudonas molis, terakota, 2019 m.). (Laimutės Vasiliauskaitės Rožukienės nuotr.)

Keramikos ir akvarelių paroda Salve!

Laimutė Vasiliauskaitė-Rožukienė.

„Ši paroda Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje – man yra stiprus atsivėrimas prieš jus”, – per parodos atidarymą kalbėjo keramikas, parodos autorius ir kuratorius Tomas J. Daunora Gobis. – Tai pirmas šūvis  grįžtant  prie  stambesnių  formų. Kaip auto-rius  ir  parodos  kuratorius  sakau: Labas – Salve!”. Kaip pasisveikinimas susipažįstant – tinka ir eksponatams.

Kaip atsvarą keramikai autorius pirmą kartą plačiau rodo ir didesnio formato, ir miniatiūrinės akvarelės darbus. Šiuose horizontalaus paveikslo paveiksluose dominuoja atvirų, pagrindinių gamtos spektro spalvų kompozicijos. Persidengiant plačioms ir ilgoms linijoms atsiranda naujų spalvinių derinių ir ornamentinių kompozicijų. Kiekvieno tokio darbo paraštėje yra trumpas tiesioginis kalbos tarsi kasdieniško (gal nereikšmingo) pokalbio fragmentas.

Visa keramikos ir akvarelės paroda sumanyta kaip vientisas darbas siekiant sukurti žiūrovui tam tikrą jausminę aplinką ir sukelti savus išgyvenimus. Parodą autorius dedikuoja savo mamai keramikei Danutei Gobytei – Daunorienei (1931–2002), kartu pristatydamas jos 1997 m. sukurtą kompoziciją Dvi dekoratyvinės formos.

Keramikės Danutės Gobytės-Daunorienės (1931–2002) 1997 m. sukurta kompozicija „Dvi dekoratyvinės formos.”

Artimųjų įtaka. „Kiek man kas padarė įtakos? Mamos pavardę rašau kaip savo antrąją – nuo jos tėvo Jurgio Gobio. (Jis buvo Vilniaus geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas, Lietuvos aktyvistų fronto (LAF) narys, kuris buvo kagėbistų kalintas išvežtas ir nužudytas Nižnij Novgodore (buv. Gorkyje) kartu su kitais antisovietinio pasipriešinimo organizacijos LAF, Vilniaus karinio štabo vadovybės nariais. (Buvo sušaudyti: Lietuvos LAF vadas mjr. Vytautas Bulvičius, kpt. Juozas Kilius, ltn. Juozas Radzevičius, ltn. Leonas Žemkalnis, Vilniaus geležinkelio stoties viršininko pavaduotojas Jurgis Gobis, advokatas Aleksas Kamantauskas, mokytojai Stasys Mockaitis ir Antanas Skripkauskas). Visa tai radau KGB archyvuose”.

2011 m., paskelbtais Laisvės gynimo ir didžiųjų netekčių atminimo metais, paskutinį Advento sekmadienį Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo paminėtos 70-osios jų nužudymo metinės.

Kitų asmenybių įtaka. Leo Kokle – estas, labai gilus, minimalizmo atstovas, Egidijus Daumantas – Čiurlionio meno mokyklos mokytojas, netekęs regėjimo, perdavė patirtį formulėm, neturintis kompromisinio varianto nuo 1989 m. Peteris Martinsons, žymiausias tarptautinio Baltijos šalių keramikos – architektų simpoziumo dalyvis; Romualdas Budrys (beje, be visų titulų pirmiausia baigęs keramikos specialybę), jis ir lėmė šios parodos atsiradimą čia, sakęs, kad mes per mažai rodom tekstilės ir keramikos.

Autentiškas pasaulio vaizdas (atsiribojimo nuo kolektyvinio mentaliteto svarba), dvasinės tapatumo paieškos, baltų mitų ir istorijos idėja. Terakotinės detalės laužyta ir trūkinėjančia linija brėžia erdvinį kontūrą. Jis yra ir jungiantis, ir skiriantis atskiras parodos dalis molinių segmentų konstruktas. Tam tikros konstrukto dalys yra autoriaus, kartu ir degimo liepsnos labiau dekoruotos, taip sudarydamos atskirų kūrinių įspūdį. O kitos dalys yra kaip ritminis foninis kontekstas mažesniems keramikos objektams.

Keramikas Tomas J. Daunora Gobis.

Rodomi ir funkcionalių keramikos daiktų (arbatinių) skulptūriniai prototipai, kurie turėtų priminti profaniškos būties trivialumą. Tačiau ir juose matyti monumentalūs, architektoniški tūriai, kurių vaizdo visuma maksimaliai apibendrinama. Autoriui svarbi konstruktyvi, lakoniška vaizdo struktūra, kompaktiški siluetai, santūri žemės spalvų gama (darbai neglazūruoti), suteikianti kūriniams archainės įtaigos ir pirmapradžio rūstumo, kurį pagyvina ir atsitiktinės faktūros. Kūryboje siekiama įprasminti pasaulėvaizdžio autentiškumą, keliamos dvasinio tapatumo problemos, deklaruojama individualistinės autonomijos.

Tomas J. Daunora Gobis (1965 m.) gimė, gyvena ir dirba Vilniuje. Vilniaus dailės akademijoje studij­avo keramiką, įgijo magistro laipsnį. Šiuo metu jis vadovauja Vilniaus dailės akademijos Kūrybinės keramikos centrui. Taip pat yra kultūros iniciatyvinės grupės Kvadratas vadovas. Dalyvavo tarptautiniuose simpoziumuose ir seminaruose Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Danijoje, Ukrai­noje, Rusijoje, Gruzijoje ir kt. Surengė per 10 perso­nalinių parodų ir dalyvavo daugiau nei 20 grupių parodų.

Jis priklauso menininkų kartai, kuriai svarbu autentiškas pasaulio vaizdas ir dvasinės tapatybės paieškos. Jo požiūrį į pasaulį įkvėpė bandymai integruoti archetipinius įvaizdžius į šiuolaikinį žmonių pasaulį, mitinės istorinės žmonijos praeities paieškos. Jo meninis mąstymas pasižymi minimalistiniu nuosaikumu. Konstruktyvios, architektūrinės struktūros, kompaktiškas siluetas ir rezervuota spalvų gama asocijuojasi su pirmykščiu (dailių faktūrų ir dekoratyvinių raštų tinklo) kruopštumu. Jis kartais eksperimentuoja: jungia kaulo porcelianą ir stiklą (naujoms idėjoms išreikšti plastinės kalbos būdas). Jam vienodai svarbu objektų dizainas, meninė vertė, forma ir kompozicija.

Tomo J. Daunoros „Toliai” (kaulo porcelianas, bespalvė glazūra, 2017).