Naujoji konsulė: tęsiu pradėtus darbus

Kalbino Virginija Petrauskienė.

Prieš du mėnesius, pačioje vasaros pabaigoje tik pradėjusi savo kadenciją, naujoji LR gen. konsulė Čikagoje Sigrida Mulevičienė pateko į patį įvykių sūkurį – JAV Lietuvių Bendruomenės 70-mečio šventė, XXIII tarybos pirmoji sesija, grupės Seimo narių, o po jų netrukus – ir paties prezidento Gitano Nausėdos bei pirmosios ponios ir juos lydinčios komandos viešnagė Čikagoje. Tad su vietos LB organizacijų atstovais gen. konsulei teko susipažinti „greituoju būdu”. Tačiau pačią S. Mulevičienę pavyko pakalbinti tik dabar – kai darbų tempas sugrįžo į kasdienines vėžes.

Gerb. gen konsule, su kokiomis mintimis ir planais atvykote dirbti į Čikagą?

Gavusi paskyrimą dirbti Čikagoje, pirmiausia domėjausi Čikagoje veikiančiomis LB, organizacijomis, nes žinojau, kad darbas su diaspora sudarys didelę mano veiklos dalį. Jau vykdama į Čikagą žinojau, kad rugsėjo mėn. vyks LR prezidento vizitas, todėl jam ruošiausi ir planavau būsimus darbus dar iki atvykimo.

Kodėl pasirinkote Ameriką? Ar jus su šia šalimi sieja praeities gyvenimo įvykiai, ar tai pirmasis atvykimas į šią šalį?

JAV teko lankytis ir anksčiau, bet labiau turistiniais tikslais, o pasirinkimą diplomatinėje tarnyboje keičia žodis „paskyrimas”.

Diplomatiniame darbe jūs turite nemažai patirties. Gal galite trumpai papasakoti apie savo ankstesnius darbus, kurie iš jų jums bu­vo įdomiausi? Kokią sukauptą patirtį atsivežėte į Čikagą?

Šis paskyrimas man yra ketvirtas mano diplomatinėje tarnyboje. Esu dirbusi Lietuvos Respublikos ambasadose Kanadoje, Nyderlanduose, konsulate Valensijoje (Ispanijoje). Dažnai girdžiu klausimą, kokia šalis labiausiai patiko, bet į tai tikrai negaliu atsakyti. Visose šalyse įgijau skirtingos darbo patirties, sutikau puikių žmonių. Kanadiečiai mane sužavėjo savo draugiškumu, olandai – racionalumu ir organizuotumu, o ispanai – sugebėjimu visas problemas išspręsti bendravimu.

Kokie jūsų įspūdžiai iš pirmųjų pasivaikščiojimų, apsilankymų ir susitikimų Čikagoje, vadinamoje Amerikos lietuvių sostine? Kas nustebino, nudžiugino, sukėlė smalsu­mą?

Taip, Čikaga tikrai yra Amerikos lietuvių, galbūt net išeivijos lietuvių sostinė, todėl ir bendruomenės darbo intensyvumas čia tikrai nenusileidžia sostinei. Labai nudžiugino begalinis bendruomenės entuziazmas, organizuotumas ir vykdomų veiklų gausa.

Ką planuojate nuveikti per savo darbo kadenciją? Ar tęsite buvusių konsulų pradėtus darbus, ar turi­te ir naujų, jūsų mintyse gimusių planų?

Tikrai tęsiu mano kolegų, buvusių generalinių konsulų pradėtus darbus, stengsiuosi, kad nenutrūktų jau tradiciniais tapę projektai, kurie vyksta kartu su lietuvių bendruomene. Lietuva per pastaruosius dešimtmečius stipriai pažengė ekonominės plėtros, inovacijų, mokslo srityje ir tuo ji yra įdomi kitoms šalims, todėl daug dėmesio ketinu skirti bendriems Lietuvos ir JAV verslo, ekonomikos, mokslo  bendradarbiavimo projektams.

Papasakokite apie save: kas jus gyvenime domina labiausiai? Nors konsuliniame darbe lieka mažai lai­ko laisvalaikiui, tačiau gal turite kokį laisvalaikio leidimo būdą, ku­ris jums yra pats įdomiausias? 

Mano mėgstamiausias laisvalaikio užsiėmimas – kelionės – per pandemiją buvo gerokai apribotos, bandau pro truputį pagal galimybes jas atnaujinti.

Labai mėgstu klasikinę muziką, todėl jau dairausi į koncertų salių skelbimus Čikagoje.

Atvykote čia darbuotis viena, ar su šeima? Jeigu taip, gal galite pristatyti savo šeimą. Ar pavyko greitai įsikurti Čikagoje, ar teko susidurti su kokiais netikėtais iššūkiais?

Į Čikagą atvykau su dukra, kuri mokosi mokykloje, todėl mūsų įsikūrimą planavau, galvodama apie atstumus iki mokyklos ir darbo. Iššūkių buvo, bet ankstesnė darbo ir įsikūrimo kitose šalyse patirtis padėjo sėkmingai su jais tvarkytis.

Buvęs generalinis konsulas Marijus Gudynas gen. konsulo darbą Čikagoje palygino su Ferrari vaira­vimu. Kalbant apie susisiekimą: Mantvydas Bekešius mėgo po miesto centrą keliauti ir pėsčiomis, ir paspirtuku. Kokiai transporto priemo­nei jūs žadate teikti pirmenybę?

Vaikščiojimą pėsčiomis aš labai mėgstu, ir kur įmanoma, visur stengiuo­­si nueiti. Deja, Čikaga tam kiek per didelė, o ypač turint galvoje užmiesčių renginius ir tai, jog konsulato apygardą sudaro 25 JAV valstijos, tenka naudotis ir kitomis transporto priemonėmis. Ferrari vairuoti dar neteko, bet mielai pabandyčiau….

Straipsnis skelbtas laikraštyje „Draugas” (2021-ųjų m. Spalio 30 d. numeryje, Vol. CXII NR. 86)