Lietuvių katalikų mokslo akademijos valdyba (iš k.): dr. Aleksas Gedmintas, Onutė Traitor, dr. Mirga Girniuvienė, Paulius Rizauckas ir dr. Ramūnas Girnius. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Neįkainojama Amerikos lietuvių kultūros archyvo dovana

Algis Vaškevičius.

Lietuvos Istorinę Prezidentūrą Kaune neseniai pasiekė ypatinga dovana – Putname, Connecticuto valstijoje įsikūręs Amerikos lietuvių kultūros archyvas (ALKA) padovanojo  Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečio jubiliejui nukaltą ir Prezidentui Antanui Smetonai padovanotą sidabrinę 10 litų monetą ir jos unikalią sesę – auksinę monetą-suvenyrą su prezidento A. Smetonos portretu. 

S. Sajauskas sako, kad dovana yra tiesiog neįkainojama. (A. Vaškevičiaus nuotr.)

Labai simboliška, kad šios vertybės sugrįžo į Lietuvą pirmojo Lietuvos valstybės Prezidento Antano Smetonos metais. Abi šios monetos sudėtos į dėžutę, kurios atvarte esančioje auksinėje plokštelėje išgraviruota dedikacija „TAUTOS VADUI / ANTANUI SMETONAI / XX-AIS NEPRIKLAUSOMYBĖS METAIS / JO VARDINIŲ PROGA JUBILIEJINĖS MONETOS / AUKSINĮ UNIKATĄ TURI GARBĘ ĮTEIKTI / SPINDULIO A. B. / PINIGŲ KALYKLA / 19 13/VI 38”.

„Prieš kelis mėnesius Vilniaus universiteto muziejaus direktorius Ramūnas Kondratas mane informavo, kad ALKA nori perduoti Istorinei Prezidentūrai šią labai vertingą dovaną. Mus labai sujaudino ir pradžiugino toks sprendimas, kurį priėmė Amerikos lietuvių katalikų mokslo akademijos valdyba. Dovaną gavo ir Signatarų namai Vilniuje – jiems padovanotas istorinę vertę turintis aukso spalvos metalo žąsies plunksnakotis.

Sužinojusi apie dovaną, susirašinėjau su ALKA pirmininke Mirga Girniuviene, derinome įvairias detales. Iš jos sužinojau, kad ALKA saugojo šią relikviją 35-erius metus – M. Girviuvienė rado buvusio ALKA vicepirmininko kunigo Rapolo Krasausko padėkos laišką, kuriame dėkojama Prezidento A. Smetonos dukrai Marijai Valušienei, 1984 m. liepos mėnesį Prezidentui A. Smetonai dovanotas monetas perdavusiai ALKA archyvui”, – pasakojo „Draugui” Istorinės Prezidentūros Kaune vadovė Renata Mikalajūnaitė.

Džiugu, kad relikvijos išsaugotos

Birželio viduryje dėžutė su monetomis pasiekė Kauną, o lankytojai pirmą kartą šią istorinę vertybę pamatys Istorinėje Prezidentūroje Valstybės dieną – liepos 6-ąją. R. Mikalajūnaitė sakė, kad monetos bus eksponuojamos nuolatinėje ekspozicijoje, pasirūpinus jų papildoma apsauga.

Istorinės monetos sugrįžo į Kauną. (Audriaus Kapčiaus nuotr.)

Istorinės Prezidentūros vadovę džiugina ir tai, kad šios relikvijos išliko, kad Smetonų šeima, atsidūrusi už Atlanto ir iš pradžių sunkiai gyvenusi jas išsaugojo. „Tokie sugrįžimai mus labai džiugina, o kartu rodo ir pasitikėjimą pačia mūsų Istorine Prezidentūra”, – sakė ji.

Žinomas Lietuvos muziejininkas, kolekcininkas ir numizmatas profesorius Stanislovas Sajauskas sakė, kad apie auksinę A. Smetonos monetą-suvenyrą žinota, bet nebuvo aišku, kur ji yra. Kai maždaug prieš dvidešimt metų žinomas Lietuvos dokumentinio kino kūrėjas Rimtautas Šilinis kūrė filmą apie Lietuvos prezidentus, jo kalbintas S. Sajauskas, tada dirbęs Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje pasakė, kad kada nors ta istorinė relikvija atsidurs Lietuvoje, šiame muziejuje. Monetos nuotrauka buvo įdėta į 2006 metais pasirodžiusį ir V. Jurgučio premija įvertintą albumą „Lietuvos monetos”. Prireikė dar nemažai metų, kol ši vertybė pasiekė Istorinę Prezidentūrą, kur ir buvo dovanota A. Smetonai prieš 81 metus.

Auksinio suvenyro vertė – neįkainojama

2017 m. išleistoje savo knygoje „Pinigų istorija” jos autorius S. Sajauskas rašo, kad 1938 m. Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečio jubiliejaus proga „Spindulio” bendrovė pasiūlė Finansų ministerijai nukalti jubiliejinę 10 litų monetą su Prezidento A. Smetonos portretu. Bendrovė apsiėmė savo lėšomis apmokėti šios monetos spaudus. Finansų ministerija sutiko vietoj 100 000 dar nepagamintų dešimtličių su Vytauto Didžiojo portretu nukalti monetas su A. Smetonos portretu, kurį sukūrė Juozas Zikaras. Monetų kaldinimo spaudai Belgijos karališkuose monetų rūmuose buvo pagaminti 1938 m. birželio pradžioje.

Prie istorinės vertybės galėjo prisiliesti ir „Draugo” korespondentas.

Pasak S. Sajausko, spausdinant jubiliejines monetas, „Spindulio” bendrovės direktorius Kazys Puida, suderinęs su kalyklos direktoriumi ir Finansų ministerijos Mokesčių departamento direktoriumi Jonu Karecku nusprendė nukaldinti jubiliejinę „monetą” iš gryno aukso. Ji buvo nukalta už bendrovės darbuotojų surinktas lėšas. Tai buvo ne pinigas, bet auksinis suvenyras, kuriuo sumanyta pagerbti Prezidentą, 1938 m. birželio 13 d. švenčiantį savo vardadienį.

Monetų įstatyme buvo numatyta galimybė iš užsakovo aukso ir jo lėšomis kalti ir  tikras auksines monetas, tačiau ne 10 litų nominalo, o 50-ies. Nominalo ir masės neatitikimas auksinėms monetoms, nustatytas 1924 metais Monetų įstatyme neleidžia šio auksinio suvenyro vadinti Lietuvos valstybės moneta, tačiau kartu daro jį neįkainojama muziejine vertybe.

Kai paklausiau profesoriaus, kokia yra šios relikvijos vertė, jis atsakė, kad ji tikrai neįkainojama. Moneta sveria 30,685 gramo, galima būtų matematiškai skaičiuoti tą sumą, bet tai, kad ji yra vienintelė tokia, visos aplinkybės ir kontekstas ją daro tikrai neįkainojama. 

Šalia auksinės ir vienintelės tokios dėžutėje įdėta ir sidabrinė 10 litų nominalo moneta. Kalyklos vedėjo Jono Karecko ir Švedijos kolekcininko Aleksandro Platbarzdžio vertinimais, Kauno kalykloje 1938–1939 m. buvo nukalta 180 tūkstančių 10 litų nominalo su A. Smetonos portretu monetų, kurių bendra suma buvo 1,8 milijono litų.

„Šią monetą galima rasti kiekvieno net ir pradedančio monetų kolekcininko rinkinyje”, – sako S. Sajauskas, o R. Mikalajūnaitė priduria, kad internete nesunkiai galima surasti skelbimų, siūlančių tokią monetą įsigyti už maždaug 100 eurų.

Tai jau ne pirmos didžiulės istorinės vertės relikvijos, kurias Prezidento A. Smetonos šeima ir palikuonys stengėsi išsaugoti ateities Lietuvai. „Drauge” jau rašėme (2018 m. balandžio 19 d. numeryje), kad 2018 m., minint Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, Adelaidės Lietuvių Bendruomenė Australijoje Istorinei Prezidentūrai padovanojo keletą vertingų Pirmosios Lietuvos Respublikos prezidentų asmeninių relikvijų.

Tarp jų buvo originalus Prezidento A. Smetonos rankraštis „Pro memoria”, rašytas Prezidentui pasitraukus iš Lietuvos ir trumpam apsistojus prie Mozūrų ežerų Vokietijoje 1940 m. liepos 1–25 dienomis, taip pat A. Smetonos vaikščiojimo lazda, kuria Prezidentas naudojosi nuo pat Nepriklausomybės akto pasirašymo iki mirties. Abu eksponatus Australijos lietuviams perdavė A. Smetonos žmona Sofija ir sūnus Julius.

„Aš labai noriu padėkoti ir Smetonų šeimos atstovams, ir taip pat ALKA vadovybei, kurių dėka į mūsų Istorinę Prezidentūrą sugrįžta istorinės vertybės, sugrįžta pati istorija. Viename iš savo laiškų man M. Girniuvienė parašė, kad šios vertybės grąžinamos į Lietuvą ir visi lietuviai jas galės pamatyti, nes jos jau nebus paslėptos kažkur Connecticuto valstijoje”, – sakė R. Mikalajūnaitė.