Marytė Newsom.

Dar mokslo metams neprasidėjus Los Angeles Šv. Kazimiero lituanistinės mokyklos mokytojos pirmajame posėdyje telkė mintis, kaip prasmingiau ir nuotaikingiau atšvęsti atkurtos Lietuvos nepriklausomybės šimtmetį. Sutarta didžiausią dėmesį ir pastangas dėti į pačios šventės minėjimą, o jubiliejinius metus papildyti įvairiais užsiėmimais. Vieni siūlė išmokti šimtą naujų lietuviškų žodžių, dalyvauti piešinių ir rašinių konkursuose, kurti filmukus ir klasėse prisiminti Lietuvos kelią į laisvę.
Profesoriaus Liudo Mažylio netikėtas apsilankymas mokykloje sausio mėnesio pabaigoje ir jo intriguojantis pasakojimas apie Nepriklausomybės akto atradimą pradėjo jubiliejinius – 2018 metus pakilia dvasia.
Direktorė siūlė istorijos mokytojams šiemet nesekti įprastos Lietuvos istorijos programos, o mokinius supažindinti su istoriniais įvykiais nuo Nepriklausomybės paskelbimo 1918 metais iki šių dienų. Temos būtų suskirstomos dekadomis: Pirmojo pasaulinio karo pabaiga ir naujos valstybės kūrimas, Vasario 16-osios aktas. Klestėjimas naujoje valstybėje, prezidentiniai rinkimai, pirmosios dainų šventės. Antrojo pasaulinio karo grėsmė, trėmimai į Sibirą, pasitraukimas į Vakarus. Gyvenimas sovietinėje Lietuvoje ir įsikūrimas išeivijoje. Pogrindžio veikla, pasipriešinimas, Katalikų Bažnyčios kronika. Laisvėjimas, Roko maršas, Baltijos kelias. Sąjūdis, Atgimimas, kelias į Kovo 11-ąją. Pagaliau – bendravimas su laisva Lietuva, kelionės, šventės, ryšiai. Lietuva – NATO ir Europos Sąjungos narė.

Įvardintas mokyklos minėjimas – Nepriklausomybės šimtmečio keliu. Vasario 10 d. mokiniai susirinko į mokyklą pasipuošę tautiniais drabužiais ir pakilios nuotaikos. Daugelio rankų ir pastangų dėka parapijos salę puošė mokinių plakatai, kuriuose kiekviena klasė meniškai pavaizdavo po vieną svarbų šimtmečio įvykį: Nepriklausomybės aktą, prezidentus, dainų šventes, karą, grandinėmis sukaustytą Lietuvą, Roko maršo figūrėles, Baltijos kelyje susikibusius žmones, laisvės džiugesį. Trispalviai balionai puošė mokyklos vartus bei sceną ir salę.
Kelis šimtus susirinkusių pasveikino mokyklos direktorė Marytė Newsom, LR generalinis konsulas Los Angeles Darius Gaidys ir parapijos klebonas kun. Tomas Karanauskas. Buvo džiugu matyti konsulinio korpuso ir Lietuvių Bendruomenės narius, tėvelius, mokytojus ir mokinius. Programoje susipynė vaidyba, dokumentinių filmų ištraukos ekrane, garso įrašai, tautiniai šokiai ir patriotinės dainos. Trumpose laiko stotelėse mokiniai išryškino istorinius įvykius. Didžiausio dėmesio susilaukė dr. Jonas Basanavičius ir Prezidentas Antanas Smetona, kuriais meistriškai buvo nugrimuoti ketvirtokai Deivis Danovitch ir Povilas Gaidys. Vaizdų montažas pradėtas šitaip: „Aš, Jonas Basanavičius, jaunos valstybės nepriklausomybės akto signataras” ir pabaigoje, jam apsižvalgius, baigtas žodžiais: „Užaugo mūsų jauna valstybė!” Antanas Smetona pritarė žodžiais: „Ilgiausių metų, Lietuva!”
Vaizdų pynėje dainavo Lietuvos kareivėliai, mokinių grupės, „Suktinį” ir „Kalvelį” šoko mokinių poros, tremtiniai su ryšuliais pasitraukė iš Tėvynės, okupantai mokė kartoti rusiškus žodžius, triukšmingai šokinėjo Roko maršo dalyviai, raudona pionieriaus skarelė buvo numesta ir jos vietoje užrišta tautinė trispalvė, jaunimas žygiavo iškėlęs NATO ir Europos Sąjungos plakatus. Pabaigoje mokiniai dainavo Bernardo Brazdžionio žodžiais Dariaus Polikaičio kompoziciją „Aš čia, gyva”. Staigmeną padarė svečias Linas Polikaitis, Roko maršo dalyvis, kurį matėme ekrane. Jis dabar gyvai prisidėjo prie mokinių chorelio, dainuojančio viltį teikiančius poeto žodžius. Pilnutėlėje salėje daug kas braukė ašarą, mokiniai džiūgavo sulaukę šimto skanėstų kalnelio su žvakutėmis ir iš visos širdies dainavo „Ilgiausių metų” Lietuvai.

Nors šeštadieniais mokykloje trūksta laiko atlikti norimus darbus, kažkaip viskas sukrenta į vietą, kai visus riša ryžtas ir darnus bendradarbiavimas.
Savo profesionaliu talentu programą padėjo sujungti kine dirbanti grimuotoja Aušra Rosegard, kuri suklijavo atskirus vaizdus į vieną bendrą veikalą, techniškai talkino Kristina Kazlauskienė. Muzikinė grupė – Viktoras Ralys, Valdas Varnas, Rūta Bandžiulytė, Rima Veličkienė, Greta ir Silvija Veličkaitės – puikiai paruošė dainas ir šokius ir patys palydėjo jas instrumentais. Raimonda Hencz ir Sigita Newsom raiškiai atliko skaitovių pareigas. Tėvų komitetas, vadovaujant Linui Venckui, paruošė vaišes ir visokeriopai talkino. Elina Venckienė pagamino daugiau kaip šimtą trispalvių vėjo malūnėlių, kuriuos vaikai parsinešė į namus prisiminti šią nuostabią tautos ir mokyklos šventę.
Nuoširdus ačiū visoms mokytojoms už nepailstamą darbą ruošiant mokinius programoms ir pamokoms.
Žadame švęsti visus metus!


