DRAUGAS Lithuanian World Wide News
Aleksandras Dimas.
Šventinis Nepriklausomybės minėjimas vyko Santa Maria del Popolo parapijos centro patalpose. Šventei vadovavo Gedimino lituanistinės mokyklos (GLM) direktorė Giedrė Ramanauskaitė ir JAV LB Waukegan-Lake County apylinkės valdybos pirmininkas Audrius Abrutis.
Minėjimui pasirinktas šeštadienis tarp dviejų žy-miausių tautos ir valstybės švenčių datų: Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios. Šios šventės iš esmės panašios, bet vis tik pirmenybė teikiama Vasario 16-ajai, nes tai Lietuvos valstybės gimtadienis. Per ilgus sovietinės priklausomybės metus Vasario 16-osios prisiminimas teikė dvasios stiprybės, nes ši diena simbolizavo laisvę. Kas beatsitiktų su Lietuva, turinčia amžinai pretenzingus kaimynus, tauta remsis į Nepriklausomybės idėjos pamatus, į nuolatinį atgimimą.
Kovo 11-oji ir yra tas atgimimas, nepriklausomybės atkūrimas, ilgai puoselėtų Vasario 16-osios vilčių įkūnijimas. Tai jau ne vizija, o politinė realija, kurios tolesnė lemtis priklauso tik nuo pačios tautos. Iškovota nepriklausomybė kartu įpareigoja ir puoselėti laisvę, ne vien ja naudotis. Kaip tik tai ir pabrėžė LR generalinis konsulas Čikagoje Marijus Gudynas sakydamas kalbą susirinkusiems šventės dalyviams. Lietuvos laisvė – tai pirmiausia kiekvieno žmogaus atsakomybė prieš savo šeimą, valstybę ir visą pasaulį. Kažkada knygnešių laikus, vėliau didvyrišką kovą miškuose, Vilniaus Televizijos bokšto gynybą dabar keičia kita pilietinė pozicija – taiki, bet ne mažiau svarbi.
Mums, emigrantams, svarbu išlaikyti lietuvybę svetingoje Amerikoje diegiant savo vaikams gimtąją kalbą, o suaugusiems aktualus aktyvus politinis gyvenimas, konkrečiai – balsavimas. Konsulas pažymėjo du artėjančius svarbius įvykius – tai rinkimai į JAV prezidento postą ir rinkimai į LR Seimą. Turintieji Amerikos pilietybę neturėtų likti abejingi Lietuvos reikalams ir rinkdamiesi kandidatą į JAV prezidentus pasidomėti jo nusiteikimu Lietuvos atžvilgiu. Lietuvos likimas priklauso nuo kiekvieno iš mūsų pilietinio aktyvumo. Mes neturėtume jaustis tarsi nuo medžio atkirstos šakos, o mūsų vienybę ženklintų neabejingumas Lietuvai, jos politiniam gyvenimui. Koks bus Lietuvos Seimas – priklausys ir nuo to, kaip gausiai balsuos Lietuvos išeivija. Konsulas pabrėžė lengvas ir visiems priimtinas balsavimo sąlygas – viskas gali būti atliekama savo namuose, užpildžius biuletenį ir išsiuntus paštu. Iš mūsų pusės tereikia minimalaus aktyvumo ir atsakomybės jausmo.
Nepriklausomybės minėjimas buvo suskirstytas į dvi dalis (iškilmingoji ir meninė). Prasidėjus minėjimui į salę įneštos JAV ir LR vėliavos, sugiedoti abiejų valstybių himnai. Invokaciją sukalbėjo kunigą pavaduojantis LB valdybos viceprezidentas Algis Marcinkevičius. Konsulas Marijus Gudynas perdavė sveikinimus nuo jos Ekscelencijos LR prezidentės Dalios Grybauskaitės, LR Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus, LR ambasadoriaus Washingtone Rolando Kriščiūno, buvusio LR ambasadoriaus Washingtone Žygimanto Pavilionio. Taip par perdavė užsienio reikalų ministro dovaną – Lietuvos valstybės – tautinę – ir Lietuvos istorinę Vyčio vėliavas.
Šventės dalyvius ir svečius sveikino ir ilgų gyvavimo metų linkėjo Lietuvių Fondo (LF) tarybos pirmininkas Saulius Čyvas bei JAV LB vadovai: Audrius Abrutis ir Svajonė Kerelytė. Mokyklos direktorė G. Ramanauskaitė išreiškė nuoširdžią padėką nuolatiniams mokyklos rėmėjams – JAV LB Waukegan-Lake County apygardos valdybai, LR Švietimo ir mokslo ministerijai, LF, Kazickų šeimos fondui ir JAV LB Švietimo tarybai.
Šventinio minėjimo oficialioji dalis baigėsi. Tylos minute buvo pagerbti praeitais metais mirę lietuvių bendruomenės nariai bei žuvusieji už Lietuvos laisvę.
Meninę šventės dalį atliko GLM moksleiviai, tėveliai ir mokytojai tautiniais šokiais ir dainomis džiuginę visus. Pakilią dvasią ir linksmą nuotaiką kėlė mokyklos lietuvių tautinių šokių grupė „Rusnė”, vadovaujama pedagogės baletmeisterės Nijolės Černiauskienės. Po koncerto buvo galima įsigyti lietuviškų suvenyrų, paskanauti ,,Kunigaikščių užeigos” paruoštų valgių: cepelinų, kugelio, vėdarų, šakočių, spurgų…
Po vaišių dar ilgai niekas nesiskirstė – kavutė prie pokalbių stalo, šventinei nuotaikai atslūgti neleido grojantys trimitu ir akordeonu mokinių tėveliai. Baigiant šventinį minėjimą visus apglobė mokyklos direktorės ištarti atsisveikinimo žodžiai: Lietuva toli nuo mūsų geografiškai, bet ji visada mūsų širdyse. Tas ilgesys subrandina savus vaisius, kurių vienas iš gražiausių – lietuviška mokykla.