Paskutinė projekto „Tikslas – Amerika 2017” stotelė – New Jersey

Augustinas Žemaitis.

Paskutinė projekto „Tikslas – Amerika” valstija – New Jersey mus pasitiko spindinčiomis šviesomis. Atlantic City. Ne, New Jersey kazino sostinėje nėra lietuviškų vietų – tiesiog moteliai ten pigesni, todėl nakvojant viename jų buvo paprasčiau sutilpti į projekto biudžetą. Kitą dieną, dar gerokai prieš aušrą, pajudėjome į šiaurę, link New Yorko.

New Jersey visos lietuviškos vietos – prie pat New Yorko miesto, iškart anapus Hudson upės. Pradžioje net galvojau jas aprašyti New Yorko straipsnyje: bet supratau, kad jų tiesiog per daug, ir New Jersey vertas atskiro straipsnio.

Elizabeth – New Jersey Lietuvių Bendruomenės širdis

Žymiausia šių vietų – Elizabeth. Kai svarsčiau, kuri iš senųjų Amerikos lietuvių bažnyčių JAV rytuose man įdomiausia, viena iš kandidačių buvo Elizabeth Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, nes ji didelė ir gyva, lietuviška. Prie įėjimo pasitiko Laima Liutikienė – aktyvi JAV Lietuvių Bendruomenės (LB) narė iš trečiosios bangos. Visada smagu matyti, kad „trečiabangiai” saugo tai, ką sukūrė ankstesnės lietuvių bangos,  tarsi paneigdami nuomonę, kad jie esą  mieliau renkasi rusų klubus…

Laimai „Tikslas – Amerika” projektas labai patiko, ji vylėsi, kad dabar, jau turėdama laiko ir pagrindą po kojomis Amerikoje, galės jo  dėka parodyti lietuviškas vietas savo vaikams.

Netgi ji pati New Jersey ne viską žinojo: „Pirmą kartą išgirdau, kad ir Bayonne mieste yra lietuvių bažnyčia”… Ech, kiek kartų per „Tikslas – Amerika” išgirdome padėkas už tai, kad papasakojome žmonėms apie jiems nežinomas lietuviškas vietas visai šalia! Ir toli gražu ne vien iš trečiabangių. Mane patį labiausiai nustebino, kad, tarkime, lietuvis kunigas galėjo būti niekad nematęs lietuvių bažnyčios už keliolikos kilometrų nuo tos, kurioje daug metų dirbo…

Tačiau, kaip aiškino dar „senieji” Amerikos lietuviai iš Pennsylvanijos Anglies regiono, lietuviškas gyvenimas seniau virdavo savame miestelyje, savame didmiesčio rajone, ir tik kelios lietuviškos organizacijos apėmė platesnius regionus.

Tačiau dabar – kiti laikai, dabar žmonės kasdien į darbą nuvažiuoja didesnius atstumus, nei kadaise eilinis amerikietis nukeliaudavo per mėnesį. Ką jau kalbėti apie keliones, komandiruotes. Ir New Jersey lietuviškos vietos gali sudominti nebe tik tų pačių miestų gyventojus, tačiau visus, kas atskrenda į New Yorką – juk tai šalia. Netgi jei kada tektų ilgą laiką laukti jungiamojo skrydžio Newark oro uoste, vos per porą valandų spėtumėte aplankyti kelias lietuviškas vietas! Elizabeth bažnyčia, lietuviška kepykla, Kemėžio gatvė ir lietuviškas kryžius – vos 1 km nuo pakilimo tako galo ir apie 2 km nuo terminalo.

Tačiau, norint, kad lietuviškų vietų lietuviai iš kitur važiuotų žiūrėti specialiai, nepakanka paskelbti informacijos apie vieną objektą. Reikia pranešti apie visas lietuviškas vietas tame krašte: juk išsiruošęs į kelionę žmogus norės turiningai išnaudoti visą dieną. Nevažiuos į kitą miestą dėl vienos uždarytos lietuviškos bažnyčios, bet jei bus dar ir kapinės, ir paminklas lietuviams, ir lietuvių muziejus, ir kokia svarbi istorinė vieta kelių kilometrų spinduliu – jau verta dėmesio.

Suprasdami tai ir skatindami lankyti lietuviškas vietas JAV, „Tikslas – Amerika” vykdytojai planuoja ne tik sužymėti lietuviškas vietas Amerikoje, tačiau ir parengti siūlomus kelionių po lietuviškas vietas JAV maršrutus.

New Jersey bažnyčios – labai lietuviškos

Per „Tikslas – Amerika” kelionę smagiausia būdavo atrasti kažką lietuviško ten, kur nebesitikėdavau. Viena tokių vietų buvo Šv. Mykolo bažnyčia Bayonne. Mačiau informaciją, kad ji virto asirų katalikų katedra. Dažniausiai į tas bažnyčias, kurios nebėra katalikų, man patekti nepavykdavo,  tad duris pastūmiau pernelyg daug nesitikėdamas. Tačiau jos buvo atrakintos! O viduje – išlikusios visos lietuviškos detalės, net trispalvė prie altoriaus. Žmonių nebuvo, o vėliau atėjusios moterys sakė ten besilankančios pirmą kartą. Tačiau, pasirodo, bažnyčia atrakinta nuolat ir, nepaisant to, kad dabar tai asirų katedra, didžiąją dalį laiko ja naudojasi Romos katalikai.

Maloniai nustebino ir tai, kad Švč. Mergelės Marijos Sopulingusios bažnyčia (Our Lady of Sorrows) Kearny mieste oficialiai tebėra lietuviška. O taip pat, kad net Newark Švč. Trejybės bažnyčios, kur mišios tik portugališkos, duris puošia Vytis, šalimais stovi gražus tautinis kryžius – saulė. Tokie įspūdingi aukšti kryžiai stovi prie daugelio esamų ar buvusių New Jersey lietuvių bažnyčių, o ir kitur Amerikoje. Juos žymėsiu kaip lietuviškus paminklus, nes į jų drožinėjimą įdėta ne ką mažiau meilės ir kūrybinės energijos, nei statant skulptūras. Be to, ant kai kurių tokių kryžių būna surašyta amerikiečiams skirta Lietuvos, o ypač Lietuvos okupacijos istorija.

Tačiau apskritai Newark bažnyčia – vienas didžiausių praradimų. Jau seniai kirbėjo klausimas, kodėl gi dabartinė Newark lietuvių bažnyčia šitokia paprasta – kaip eilinis dviaukštis namas? Juk ne tokias Amerikos lietuviai sau statydavo… Tačiau visame internete informacijos apie tai neradau. Internete dar gali rasti informacijos apie dabartinius įvykius, parapijų uždarymus, bet ne apie tai, kas vyko prieš 30 ar 40 metų…

Ruošiantis projektui  „Tikslas – Amerika”, vartant knygas apie JAV paveldą, o vėliau Elizabeth pakalbėjus su buvusia parapijiete, peržiūrėjus jos atsineštą parapijos istoriją, viskas tapo aišku. Kaip matyti iš senų nuotraukų, Newark bažnyčios būta netgi didingesnės, nei Elizabeth, apskritai turinčios mažai lygių rytiniame JAV! Deja, 1981 m. kilo gaisras, vyskupija neleido bažnyčios remontuoti, parapija buvo priversta persikelti į parapijos salę…

„Tikslas – Amerika 2017” ekspedicija – tik pradžia

Nuvažiavę per 4500 km, padarę per 8000 nuotraukų grąžinome nuomotą automobilį ir persėdome į New Yorko metro. Kitą dieną – skrydis atgal į Lietuvą. Tačiau projektas toli gražu nesibaigė, jis tęsiasi iki šiol. 90­–95 proc. savanoriško darbo – Lietuvoje. Susisteminti surinktą informaciją, parengti interaktyvų žemėlapį, papildyti „Gabalėliai Lietuvos” svetainę nauja informacija… Tai užėmė gerokai daugiau laiko nei tikėjausi, daug parų. O dar ilgiau užtrunka projekto viešinimas: bendravimas su žiniasklaida (kalbėjau per Lietuvos radiją, televiziją, kalbėjausi su daugybe laikraščių, žurnalų, interneto svetainių žurnalistų), pranešimų spaudai rašymas, ieškojimas galimybių duoti interviu ar papasakoti apie Amerikos lietuvių paveldą. Tačiau tai – būtinas dalykas. Toks projektas kaip „Tikslas – Amerika” vertingas tiek, kiek apie jį žino žmonės, kiek juo naudojasi, skaito. Jeigu būtų nenaudojamas žemėlapis, iš jo būtų mažai naudos…

Matydamas tas lietuviškas vietas Amerikoje, kalbėdamas apie tai, kas ten vyko ar vyksta, neretai galvodavau – betgi daug ką žino tik nedidelis ratas žmonių. Viešojoje erdvėje sukasi žinios apie žvaigždes ir garsenybes…

Kartais Amerikoje sulaukdavau vietos lietuvių pastabų – juk jau yra knygų apie lietuvišką paveldą, vien kunigas William Wolkovich-Valkavičius parašė tris tomus. Iš tiesų – iš šviesaus atminimo kunigo Valkavičiaus knygų ruošdamiesi „Tikslas – Amerika” sužinojome lietuviškų parapijų istoriją. Deja, knygų bibliotekose ieško tik nedaugelis lietuvybės puoselėtojų, ir dažniausiai – vyresnio amžiaus. Tuo tarpu lietuviškas paveldas nusipelno daugelio dėmesio: eilinių turistų iš Lietuvos ar Amerikos lietuvių palikuonių, savaitgaliui atvykstančių į Bostoną, New Yorką ar Philadelphiją. Dabar tokios informacijos žmonės ieško beveik vien internete: patogiausia ir greičiausia. Ir tik internete galima nurodyti tikslias lietuviško paveldo vietas. Ir tik internete informaciją greitai galima atnaujinti (knygose ji būna parašyta tokia, kokia buvo prieš 15 ar 30 metų, o juk daug kas keitėsi). Internetas pasiekiamas visame pasaulyje – vos vieno mygtuko paspaudimu. Ir tik internete galima pateikti tūkstančius spalvotų nuotraukų (analogiškas albumas būtų labai brangus ir sunkus).

Todėl „Tikslas – Amerika” yra internetinis projektas. Viliuosi, kad „Tikslas – Amerika” pasitarnaus daugeliui lietuvių Amerikoje ir Lietuvoje ir kad Lietuva galės geriau prisidėti prie lietuviško paveldo Amerikoje išsaugojimo. Ir kad bent dalis tų vietų, kurios atrodė pasmerktos, bus išgelbėtos.

„Tikslas – Amerika 2017” – ne pabaiga. Sulaukę daug gražaus dėmesio ir klausimų apie projekto ateitį, parengėme du naujus maršrutus galimiems ateities projektams: „Tikslas – Amerika 2018” (Illinois, Indiana, Michigan, Wisconsin, Ohio, Missouri) ir „Tikslas – Amerika 2019” (vakarinis New Yorkas ir Kanados kraštas: Ontario, Quebec). Ar jie įvyks? Tai jau priklauso nebe vien nuo mūsų. Jeigu įvyks, „Tikslas – Amerika” žemėlapis padengs apie 90 proc. Šiaurės Amerikos lietuviškų vietų.

Augustinas Žemaitis – projekto „Tikslas – Amerika” vadovas.