PLC laivas plaukia ir per pandemijos audrą

Pasaulio lietuvių centras (PLC) Lemonte daugiau kaip prieš mėnesį uždarė vi­sas duris lankytojams, bet jo veikla ne­sustojo nė minutei. Sutelkus puikią ir profesionalią komandą, čia ne tik dir­bami kasdieniai įprasti darbai, bet ir tęsiamas pastatų komplekso remontas, koordinuojami ir vykdomi projektai, rimtai ruošiamasi artėjančiai eko­nominei krizei ir koreguojamas metų biudžetas, ieškoma ir deramasi su valstybiniais ir privačiais paramos fon­dais dėl būtinos pagalbos, perorientuo­jama veiklos kryptis ir prioritetai. Smagu buvo išgirsti, kaip profesionaliai čia tvarkomasi ir kokiose patikimose rankose šiandien yra mūsų kultūrinis židinys. Apie tai Danguolei Norkūnienei iš­samiai papasakojo PLC vykdomasis direktorius Artūras Žilys.

Žinia internete, kad PLC užda­romas, nuskambėjo kažkaip krau­pokai ir sukrėtė. Mūsų visų lietuviškos veiklos židinys, kuriame ren­kamės, susitinkame, sportuoja­me, meldžiamės, šokame, dainuo­jame, kuriame mokosi mūsų vai­kai ir anūkai jau daugiau kaip 30 metų, užrakino visas duris. Tur­būt pirmą kartą per visą savo egzistavimo laiką. Kaip jautėtės pranešdami tokią žinią lietuviams? 

Visų pirma norėčiau išreikšti užuojautą visiems bendruomenės nariams, kurie dėl viruso COVID-19 neteko artimųjų, susidūrė su rimto­mis sveikatos problemomis ar neteko darbo. Tai sunkus laikotarpis vi­siems. Kaip bendruomenės namai, ra­­giname visus laikytis valdžios nu­rodymų ir elgtis atsakingai. Korona­virusui užklupus pasaulį, sekėme JAV valdžios, Illinois valstijos bei CDC (Centers for Disease Control and Prevention) nurodymus ir gaires. Bū­tent todėl, kad esame bendruomenės namai – daugelio renginių ir lietuvių organizacijų, būrelių, užsiėmimų ir susibūrimo židinys – turėjome imtis priemonių greitai ir efektyviai. Pasi­rodžius Illinois gubernatoriaus J. B. Pritzker įsakui „Stay-at-Home”, užda­rė­me centro duris, stengdamiesi ap­saugoti bendruomenės narius ir PLC lankytojus nuo kontaktų tarpusavyje. Mūsų pagrindiniai prioritetai, nulė­mę tokį sprendimą ir tolesnius veiks­mus, yra du: pirmas – bendruomenės narių bei PLC darbuotojų saugumas, antras – centro išlaikymas.

Turiu priminti, kad PLC adminis­truoja didelį pastatų kompleksą, kur paprastai per savaitę apsilanko daugiau kaip 5 000 žmonių. Nors centro durys uždarytos lankytojams, jo veikla nesustojo. Uždarius pastatą, kiek įmanoma sumažintos visos išlaidos, tačiau ir toliau tęsiami remonto ir priežiūros darbai – pastatų kompleksas yra 150 000 kv. pėdų dydžio ir aplink pastatą yra 18 akrų žemės. Rei­kia rūpintis pastatų saugumu, kad ir toliau būtų tiekiamos ir prižiūrimos komunalinės paslaugos – šildymo, vandens, elektros tiekimas, šiukšlių išvežimas ir kitos. Viename iš komplekso pastatų yra ir 17 butų, kuriuo­se gyvena žmonės. Taigi viskas vei­kia panašiai, kaip ir ligi šiol.

Sprendimas pastatų kompleksą uždaryti, nors ir skubus, buvo gerai apgalvotas ir tam buvo ruošiamasi. Jeigu taip būtų atsitikę prieš dešimt metų, PLC tikrai būtų buvę dar sun­kiau. Per pastarąjį dešimtmetį centras daug investavo į organizacijos infrastruktūros gerinimą bei efekty­vinimą, finansų sistemos performavi­mą. Ilgamečio PLC valdybos pirmi­nin­ko Lino Gylio, savo profesiniame gyvenime ilgus metus dirbusio vado­vaujamą darbą, bei mano, PLC vykdomojo direktoriaus, tikslas nuo pat pradžių buvo surinkti į PLC tarybą, valdybą bei administraciją specialistų profesionalų komandą, kuri savo profesionalią patirtį galėtų pritaikyti PLC veikloje. Galime pasidžiaugti, kad to pasiekėme.

PLC tarybą, vadovaujamą Jurgio Riškaus, sudaro net trys gydytojai ir du sveikatos priežiūros darbuotojai, du inžinieriai, architektas, teisinin­kas, finansininkas ir keli verslo atstovai. Pastaruoju metu susidariusi ­precedento neturinti situacija pasaulyje, tiki­mės, tėra tik laikina. Žiūrime į ateitį ir pla­nuojame, kaip prisitaikysime prie naujų realijų, palaipsniui atgaivindami veiklą, kol grįšime į normalias vėžes.

PLC pastaraisiais metais lai­kė­si stipriai kaip niekada. Ko ge­ro, šiems metams buvo suplanuota rimtų darbų, projektų? Kaip visa tai sprendžiate – atidėsite ar kažką ga­lėsite nuveikti ir nuotoliniu bū­du? 

Tikrai taip. Džiaugiamės, kad per pastarąjį dešimtmetį PLC veikla stabilizavosi, finan­sinė situacija pagerė­jo ir į pastatų at­naujinimą bei moder­nizavimą investavome labai daug. Vi­sose srityse pri­sitaikėme prie naujų ir efektyvių technologijų – nuo pastato ūkinės priežiūros, vidinių funkcijų techno­logijų, apsaugos sistemos, duo­menų bazių bei komunikacijos prie­monių. Administracijos darbuotojai jau ir anksčiau turėjo galimybę planuoti, koordinuoti ir vykdyti projektus, vys­tyti bei plėsti centro veiklą nuo­toliniu būdu. Tą šiuo metu ir  da­ro­me. Toks darbas mums nebuvo nau­jiena, tam mes buvome pasiruošę daug anksčiau. Nuotolinius konferen­ci­nius pokalbius administracija, taryba ir valdyba rengia bene kasdien ir tokiu būdu sprendžia aktualius einamuosius klausimus. Atsiradus galimybei, už­pil­dėme prašymus valstybiniam ir kitiems paramos fondams. Toliau dir­bame savo kasdienius darbus ir žiū­rime į priekį: pradėjome daugiau lai­ko skirti įvairių privačių ir valstybi­nių fondų paieškoms su tikslu gauti paramą mūsų organizacijos veiklos efektyvinimui, inovacijoms ir, žinoma, pastato kapitaliniams projektams. Turime būti lankstūs ir greitai bei efektyviai reaguoti į susidariusią situaciją, perorientuoti savo veiklos prioritetus ir kryptis.

Kiekvienais metais rengiame nau­jus projektus centro gerinimui. PLC tarybos pastatų priežiūros komi­tetas, vadovaujamas Dainiaus Petro­nio, kuris turi neįkainojamą profesi­nę patirtį, prižiūrėdamas daug komer­cinių pastatų Illinois valstijoje, taip pat architekto Gintaro Aukštuolio, kas­met atrenka, kurie projektai yra svarbiausi PLC gerinimui tais me­tais. Planuojami projektai visi reika­lingi, tačiau ne visi yra skubūs, todėl atidžiai atrinkome šiuo laikotarpiu atlikti  tik tuos, kurių sustabdyti ne­galėjome, nes jie yra esminiai, arba jau buvo pradėti vykdyti ir iš dalies apmokėti. Tai bažnyčios pastato lauko sienos kryžiaus gamyba (kryžiaus dizainą kūrė G. Aukštuolis) arba žaibolaidžio įrengimas, ventilia­cinių variklių pakeitimas. Ne tokie sku­būs projektai buvo sustabdyti ne­ribotam laikui. Na, o dar kitus projektus pakoregavome. Pavyzdžiui, bu­vo numatytas projektas atnaujinti Banio šeimos pokylių salę – sutvar­ky­ti vandens pažeistas vietas, perdažyti ir pan. Užuot samdę, kaip buvo nu­ma­tyta, dažymo kompaniją, šį darbą pa­tikėjome savo ūkinės dalies darbuotojams, kurie tai gali atlikti sumažėjus kitų darbų krūviui. Žinoma, ėmėmės visų galimų ir rekomenduojamų prie­monių apsaugoti savo komandą: dar­bininkams buvo išaiškintos visos sau­gumo taisyklės dėl atstumo laikymosi, asmeninio bei pastato ekstre­ma­lios švaros ir dezinfekavimo ypatumų, kaukių ir pirštinių nešiojimo. Kai kurie darbai tokių apsaugos prie­monių reikalaudavo ir anksčiau, o da­bar tai tapo kasdienybe. Kadangi pastatas yra uždarytas ir nėra jokių lankytojų, PLC darbuotojai neturi papildomos kontakto su pašaliniais žmonėmis. Negalėtume apsieiti be PLC ūkinės dalies bei administraci­jos vieningo darbo: Roberto Kandze­žausko, Nijolės Simutienės, Rasos Jo­vaišienės, Antano Gedvilo, Jolantos Kurpis, Dianos Aleknaitės ir Elenos Rėklaitis. Visi jie yra puikūs savo srities specialistai, profesionalai. Galiu iš širdies pasakyti, kad mūsų komandos nariai myli savo darbą. Tai daug daugiau, nei atidirbti valandas. Esa­me bendruomenė, esame šeima: daug idėjų, sprendimų ir pokyčių gimsta na­tūraliai iš širdies, žiūrime į centrą kaip į savo namus ir juo rūpinamės. Taigi net ir dabar daugeliu atžvilgių PLC funkcionuoja už uždarų durų. Šiuo metu svarbiausia palaikyti sau­gią pastatų funkcijų būklę, išlaikyti mūsų lietuvybės židinį kuo mažesnė­mis sąnaudomis, kad pasibaigus ka­rantino laikotarpiui visi galėtų sau­giai grįžti į savo organizacijų veiklą.

Matome, kad stengiatės su lie­tuviais palaikyti ryšius per socia­li­nius tinklus, platinate svarbią in­formaciją, susijusią su korona­vi­ruso krize, sveikata ir nepapras­tąja situacija.

Visos PLC veiklos pagrindas yra bendruomenė ir ryšiai su ja. Esame glaudžiai susiję su kitomis lietuviš­komis organizacijomis JAV ir visame pasaulyje. Juk mūsų visų tikslai yra labai artimi – išlaikyti, puoselėti lie­tuvišką kultūrą ir tradicijas bei platin­ti informaciją apie savo šalį. Visi mūsų pranešimai savaitiniame elektroniniame naujienlaiškyje ar socia­li­niuose tinkluose yra nukreipti ta pačia linkme – informuoti bendruo­me­nės narius apie naujienas, šiuo me­tu svarbias pagalbos linijas, pla­nus, suteikti jiems svarbią ir aktualią informaciją bei nuorodas. Šaltinius renkamės atsargiai, pranešimus de­da­me tuos, kurie yra aktualūs bendruomenei, konkretūs ir nešališki.

Jau garsiai kalbama, kad ko­ro­navirusas kartu su ligomis ir mirtimis atneša ir nelengvą eko­no­minę krizę, todėl pakalbėkime apie finansus. Išlaikyti PLC kainuo­ja didelius pinigus. Kaip tvarky­sitės, ar susimąstote apie ateitį? 

Taip, sutinku, krizei ruošiamės ir mes. Per pastaruosius metus daug pastangų buvo dėta teisiškai, finansiškai ir visaip kitaip apsaugoti organizaciją užklupus nenumatytoms kri­zi­nėms situacijoms, nors tokios kaip ši, žinoma, niekas negalėjo numatyti. Tad visos mūsų finansinės operacijos yra vykdomos atsargiai, pagal numa­tytą planą, žvelgiant į priekį. PLC ta­rybos strateginio planavimo komitetui vadovauja Audrius Polikaitis, Či­kagos University of Illinois (UIC) li­go­ninės informacinių sistemų va­dovas, puikus savo srities specialistas. Sudaryto komiteto tikslas yra pa­ruošti PLC nenumatytiems atvejams kaip šis, pritaikant BCP (Business Continuity Plan) bei DRP (Disaster Recovery Plan) strategijas. Taigi da­bar matome, kad toks numatymas į priekį yra labai svarbus. Šiuo metu, kaip ir, beje, nuo pat centro įkūrimo, negalėtume apsieiti be gerbiamo ad­vokato Rimo Domanskio pagalbos, ku­ris seka visus federalinius bei Illinois valstijos įsakymus, nurodymus ir rekomendacijas. Jų mes lai­ko­mės, kasdien konsultuojamės dėl įvai­riausių centro sprendimų ir juos vykdome. Na, o PLC tarybos finansų komitetas, vadovaujamas mūsų iždi­ninko Mariaus Polikaičio, kuris yra profesionalus finansininkas, šiuo kritiniu laikotarpiu atsiraitojo ran­ko­ves kaip reikiant: teko atitinkamai pakoreguoti metų biudžetą, naujai perskaičiuoti visas šių metų pajamas ir išlaidas, taip pat labai daug darbo buvo įdėta pateikiant prašymą vals­tybiniam paramos fondui dėl PPP (Paycheck protection program) ­ne­grąžinamos paskolos ir kitiems fondams.

Jei neliktų centro, tai būtų didžiulė netektis visai išeivijos lietuvių bendruomenei, ir ne tik Čikagos apy­lin­kėse. Juk tai yra didžiausias lietuvių bendruomenės centras pasaulyje už Lietuvos ribų. Čia sukaupta daugybė mūsų tautos kultūrinių ir isto­rinių vertybių, jau nekalbant apie neįkainojamus žmonių tarpusavio ryšius, plėtojant kultūrą, tradicijas ir auginant jaunąją kartą. Jaučiamės at­sakingi ir už visus PLC naudotojus: suprantame, kad jei centras užsidarytų, tai daugeliui organizacijų, įsikū­ru­sių po PLC stogu (šiuo metu jų yra net 40), tai sudarytų labai didelių sun­kumų. Mūsų finansinės įplaukos ateina iš keleto skirtingų šaltinių, todėl šiek tiek ramiau, kad ne visos jos staiga nutrūksta. Kovo 19–gegužės 30 d. laikotarpiu atšaukėme visus ren­ginius, planuotus Banio šeimos pokylių salėje ir reguliariai naudojamose sporto salėse bei šokių studijose. Vien iš to neteksime apie 60 000 dol. pajamų. Tai didžiulė suma, bet tikimės, kad dalis renginių įvyks pasibaigus koronaviruso laikotarpiui ir galimos pajamos sugrįš kitu laiku. Tačiau kol kas nežinome, kiek tokia situacija tęsis ir kaip tai paveiks ki­tus mūsų pajamų šaltinius. Šiandien dar neaišku, kokie apribojimai bus vasaros metu ir kokiomis sąlygomis galėsime dirbti. Kaip minėjau anksčiau, daugelis planuotų projektų yra atidėti, taigi mažiname išlaidas. Ta­čiau net ir sumažinus jas iki minimumo, pastatų priežiūros mokesčiai nie­kur nedingo: vidutiniškai per mėnesį už komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimas, vanduo, šildymas, elektra) sumokame apie 9 000 dol., o kur dar draudimo, nekilnojamo turto mokes­čiai, pastatų komplekso įvairių siste­mų avarinių gedimų remontas, centro aplinkos tvarkymo darbai, pasta­tų priešgaisrinio saugumo, liftų ir ki­tos inspekcijos, daugybė išlaidų, ku­rių negali išvengti turint tokio dydžio pastatų kompleksą. Anksčiau minėjau, kad užpildėme prašymus valstybinei paramai, ieškome kitų panašių valstybinių ar privačių fondų, į kuriuos galėtume kreiptis paramos, rašo­me jiems prašymus.

Kaip minėjote, PLC įsikūrę ir veikia 40 lietuviškų organizacijų. Kaip bus su jų veikla, verslu ir to­lesniu egzistavimu? Gal ne visi pa­jėgs po tokios ilgos prastovos išsilaikyti? Ar sulaukiate iš jų nerimo signalų ar pagalbos prašymų?

Visi ­e­same toje ­pačioje situacijoje, todėl kviečiame bendradarbiauti, išlaikyti ryšį, būti vieningiems, pa­laikyti vieni kitus ir padėti vieni ki­tiems. Pelno nesiekiančios organizacijos savo veiklą laikinai sustabdė, planuotus renginius bei lėšų telkimo vajus atidėjo. Kaip ir mes, jie visi tu­rėjo numatytus biudžetus, kuriuos rei­kės pakoreguoti pagal susidariu­sią situaciją. Verslai, kurie dirba PLC, didžioji jų dalis yra mažos grupės žmonių ir turi galimybes dirb­ti iš namų. Tai jie ir daro. Keletas jų, neatitinkantys būtinų paslaugų statuso pagal dabartinius valstijos įstatymus, veiklos nevykdo. Su tais, kurie kreipiasi į mus pagalbos, taria­mės atskirai. Visi esame žmonės ir surandame sprendimus, tinkančius pagal kiekvieną situaciją.

Kaip laikotės pats, jūsų darbuotojai, jūsų šeimos, jūsų artimi draugai? Ar esate visi sveiki?

Efektyvaus plano, puikios komandos ir sąmoningumo dėka, kol kas visi esame sveiki ir saugūs. Tikimės, kad taip prabūsime ir iki šio sunkaus laikotarpio pabaigos. Viliamės, kad vi­si bendruomenės nariai žiūri į susidariusią situaciją rimtai ir atsakin­gai, yra saugūs ir sveiki. Laukiame da­tos, kuri leis ir vėl plačiai atverti PLC duris. Jau pasiilgome įprasto šur­mulio bei malonių susitikimų su PLC lankytojais. Šiuo sunkiu laiku linkime visiems kantrybės, stiprybės ir likti sveikiems.