Popietė su Arnoldu Voketaičiu

Talentingas operos solistas Arnoldas Voketaitis – visada įdomus pašnekovas. Ne kartą pagrindinius vaidmenis atlikęs pasaulinio garso scenose kartu su kitomis operos žvaigždėmis, jis moka spalvingai papasakoti daug įdomių istorijų iš savo muzikinės karjeros. O jeigu dar galima pasiklausyti jo dainavimo įrašų – tokio susitikimo sėkmė užtikrinta.

Rimas Černius.

Šeštadienį, sausio 14 d., Balzeko lietuvių kultūros muziejuje vyko popietė – susitikimas su iškiliu operos solistu (bosu-baritonu) Arnoldu Voketaičiu. Tai pirmoji iš numatytų keturių popie­čių, kuriose bus rodomos nufilmuotos ištraukos iš solisto muzikinės karjeros. Nors A. Voketaitis jau prieš daugelį metų paliko sceną, tačiau ši popietė buvo proga ir žiūrovams, ir jam pačiam prisiminti seniau dainuotas operas, rečitalius. Pats solistas šmaikščiai prisipažino, kad po tiek metų jam yra malonu ir vėl išgirsti klausytojų aplodismentus.

Renginį pradėjo Balzeko muziejaus viceprezidentė Sigita Bersėnas Balzekas, kuri padėkojo susirinkusiems ir pakvietė solistą tarti įžanginį žodį. A. Voketaitis pasidžiaugė, kad į popietę atvyko nemažai su lietuvių muzikine veikla susijusių asmenų. Tarp jų – lietuvių meno ansamblio „Dainava” meno vadovas Darius Polikaitis, muzikologas Darius Kučinskas, muzikas Algimantas Barniškis ir kiti. Solistas taip pat padėkojo dokumentininkui Arvydui Reneckiui, kuris nufilmavo ankstyvesnį Voketaičio pasirodymą Balzeko muziejuje ir apipavidalino jo ankstyvesnių operinių ir koncertinių pasirodymų įrašus. 

Į sceną „pastūmėjo” dirigentų įvertinimai

Po trumpos įžangos buvo rodomas filmas, kuriame apžvelgti pagrindiniai A. Voketaičio operinės karjeros momentai. Ekrane atlikėjas papasakojo, kaip jis nutarė pasišvęsti solisto profesijai. Kaip ir daugelis, jis pradžioje abejojo, ar jam reikėtų ta linkme pasukti. Tačiau du labai teigiami įvertinimai nulėmė jo pasirinkimą. 1957 m. jis atliko Creon rolę kompozitoriaus Igori Stravinsky operoje „Oedipus Rex”. Dirigavo žymus dirigentas Leopold Stokowski. Po spektaklio A. Voketaitį nustebino laiškas, kurį jis gavo iš L. Stokowski. Šiame laiške dirigentas išgyrė Voketaičio dainavimą ir jo profesionalumą. 1960 m. Voketaitis gavo dar vieną ypatingą laišką. Tais metais jis dainavo kompozitoriaus Virgil Thomson operoje „Four Saints in Three Acts”, kuriai dirigavo vienas talentingiausių JAV muzikų – Leonard Bernstein. Kai vyko operos perklausa, dirigentas, išgirdęs tik trumpą Voketaičio dainavimo ištrauką, greitai jį angažavo, tardamas: „Tu būsi mano Šventas Ignacas”. Po spektaklio L. Berns­tein parašė laišką Voketaičiui, kuriame labai gerai įvertino jo dainavimą. Solis­tas iki šiol tebebrangina tuos du laiškus, nulėmusius jo sprendimą siekti muzikinės karjeros. 

Atlikėjas – ir dainininkas, ir aktorius

Popietės metu demonstruotame filme pirmiausiai buvo rodoma A. Voketaičio atlikta Don Basilio arija iš Gioachino Rossini operos „Sevilijos kirpėjas”, kurią koncertine forma solistas atliko su Dayton filharmonijos orkestru. Šioje ištraukoje ryškiai atsispindi ne tik vokalinis, bet ir vaidybinis atlikėjo talentas. Jis ariją apie šmeižtą (La Calunnia) ne tik sudainavo, bet ir suvaidino. O arijos pabaigoje solistas (iš anksto apie tai susitaręs), apkabino dirigentą ir pradėjo kartu su juo diriguoti orkestrui. 

1980 m. Arnoldas Voketaitis atliko pagrindinę rolę Jules Massenet operoje „Don Quichotte” („Don Kichotas”), kuri buvo pastatyta Mexico City. Filme buvo rodomos kelios šio spektaklio ištraukos. A. Voketaičio požiūriu, Don Kichotas neturi būti juokdarys. Todėl filme parodytoje solisto interpretacijoje aiškiai buvo jaučiamas Don Kichoto taurumas, o tragiškas personažo likimas sujaudino ne vieną klausytoją. 

A. Voketaitis scenoje pasirodydavo ne tik kaip operų, bet ir kaip koncertų solistas. Įdomi buvo filmo ištrauka, kurioje jis dainuoja koncerte, vykusiame Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčioje Brighton Parke. Čia jis atliko pamokslinin­ko Olin Blitch rolę iš kompozitoriaus Carlisle Floyd operos „Susannah”. Voketaitis savo dainavimu ir vaidyba jausmingai perteikė iškalbaus ir emocingo dvasininko pamokslą. Įdomu, kad pirmoje bažnyčios eilėje sėdėjo tuometinis Brighton Parko parapijos klebonas Antanas Puchenski ir šalia jo – vyskupas. Po koncerto vyskupas pagyrė Voketaitį ir juokaudamas jam pasakė: „Mes turėtume iš tavęs pasimokyti”.

Toliau filme buvo parodytos ištraukos iš Verdi „Requiem”, kurią 1987 m. atliko Milwaukee simfoninis orkestras su choru ir solistais, diriguojant Lukas Foss. Filme buvo rodomos A. Voketaičio atliktos boso arijos „Mors stupebit” ir „Confutatis maledictis”. Malonu buvo išgirsti taip pat ir solisto atliktas lietuviškas dainas vieno „Draugo” koncerto metu. Dainininkas paaiškino, kad bisui atlikta daina „Aš bijau pasakyti, kaip tave myliu” buvo skirta visiems jo dainavimo klausytojams, kurie taip šiltai jį priėmė. 

Žmona Nijolė – nuotykių liudytoja

Filmas baigėsi „Sevilijos kirpėju”. Čia matėmė Voketaitį, atliekan­tį Don Basilio rolę jau pilname pastatyme, kuris 1987 metais parodytas Caracas mieste, Venezueloje. Iš šioje ištraukoje žiūrovus žavėjo ne nuostabus solisto dainavimas, bet ir jo talentinga vaidyba.

Popietės metu Arnoldas Vokietaitis pakvietė savo žmoną Nijolę Voketaitienę klausytojams papasakoti apie jųdviejų nuotykius, patirtus Meksikoje operos „Don Quichotte” pastatymo metu. Po žmonos komentarų jis pareiškė, kad Balzeko muziejus turėtų surengti popietę su Nijole Voketaitiene. Tokioje popietėje daugelį metų modelio darbą dirbusi profesionalė galėtų papasakoti apie savo karjerą mados pasaulyje ir duoti mados patarimų. Atrodo, kad Balzeko muziejaus viceprezidentė tokiam pasiūlymui pritaria. Tikėkimės, kad ir N. Voketaitienė sutiks. 

Popietėje rodomame filme buvo jautrių akimirkų, svarbių ir įdomių prisiminimų. Susirinkusieji turėjo progą pamatyti, kaip Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus A. Voketaičiui įteikė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžių. Taip pat buvo parodyta dainininko kalba Balzeko muziejuje, kai jam buvo įteiktas Metų žmogaus žymuo. Gražus sutapimas: tos Metų žmogaus paskelbimo iškilmės vyko toje pačioje salėje, kur vyko popietė ir buvo rodomas filmas.

Operos mylėtojams dar bus galimybė tris šeštadienius 1 val. p. p. pasiklausyti Arnoldo Voketaičio. Sausio 28 d. bus rodomas nufilmuotas operos „Sevilijos kirpėjas” pastatymas, vykęs Caracas mieste 1987 m. Vasario 11 d. – opera „Don Quichotte” vykusi Mexico City 1980 m., o vasario 25 d. – Verdi „Requiem”, vykusi 1987 m. Milwaukee mieste.