Prancūzijos prezidentas atsakė į lietuvės laišką

Virginija Petrauskienė.

Šis Vilmai Kava skirtas laiškas iš Prancūzijos prezidento biuro – tai liepos mėnesį „Draugo” redakcijoje iškeltos iniciatyvos tęsinys. Tą dieną „Draugo” paskelbtos laiškų rašymo akcijos dalyviai rinkosi redakcijoje. Akcijos esmė buvo ne tik parašyti laišką, bet ir ant voko užklijuoti neseniai Lietuvoje išleistą „Bayraktar” pašto ženklą. Šis ženklas, kurį simboliškai ant savo siunčiamo laiško klijavo akci­jos dalyviai, ypatingas. Ant jo pavaizduotas karinis dronas „Bayraktar” ir užrašyta: „Sumestinis Bayraktaras/Crowdfunded Bayraktar”. Lietuvos paš­tas jį išleido tam, kad būtų įamžintas dar vienas Lietuvos žmonių sukurtas vienybės stebuklas. Ženklas tapo tarsi dar vienu lietuvių vienybės simboliu. Vos per kelias dienas Lietuvos gyventojai atsiliepė į žurnalisto bei visuomenės veikėjo Andriaus Tapino kvietimą ir paaukojo rekordinę sumą – 5 milijonus eurų. Už tuos pinigus bu­vo nupirktas karinis nepilotuojamas orlaivis „Bayraktar”, kurį Lietuva padovanojo nuo Rusijos karinės agresijos besiginančiai Ukrainai, taip prisidėdama prie jos kovos už laisvę ir nepriklausomybę.

Tąsyk vieni laiškų rašymo akcijos dalyviai rašė laiškus Lietuvoje gyvenantiems savo šeimos nariams, draugams, kiti – pasaulio valstybių vadovams. Laiškuose buvo dėkojama tiems pasaulio politikams, kurie tvirtai palai­kė ir reikiamai parėmė Ukrainos kovą su siaubinga Rusijos agresija. Padėkos laiškai skriejo JAV prezidentui Joe Bi­den ir tuometiniam Jungtinės Karalystės ministrui pirmininkui Boris Johnson, kurie iš karto ėmėsi konkre­čių Ukrainos paramos veiksmų.

Tačiau tuo metu kai kurių valstybių vadovai dar nebuvo tvirtai apsispren­dę besąlygiškai palaikyti ir paremti Ukrainos kovą. Tarp tokių buvo ir Vokietijos kancleris Olaf Scholz, Vengrijos vadovas Victor Orban bei Prancūzijos prezidentas Emmanuel Macron. Pastarasis tuo metu sulaukė nemažai kritikos už tai, kad, prasidėjus agresijai prieš Ukrainą, nuolatos skambino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, bandydamas jį geruoju įkalbė­ti nutraukti karą, tačiau neskubėjo priimti sprendimo, kad Prancūzija paremtų Ukrainą ginkluote ir griežtai pasmerktų Putino veiksmus.

Todėl nemažai laiškus rašiusių žmonių pasirinko galimybę raštu kreiptis į O. Scholz, V. Orban ir E. Macron. Jie savo laiškuose ragino nepa­sitikėti V. Putinu ir neapgaudinėti savęs viltimi, kad šio diktatoriaus mąstymas staiga pasikeis ir jis geruoju nutrauks brolžudišką karą. „Kuo greičiau Vakarų šalys išmoks gyventi be Putino Rusijos, tuo greičiau Europa ir visas pasaulis galės lengviau kvėpuoti”, – rašė JAV lietuviai.

Anglų, prancūzų kalbomis rašę laiškų autoriai tikrai nesitikėjo gauti atsakymų. Jie dalyvavo pilietinėje akcijoje, kurios metu dar kartą pareiškė savo tvirtą požiūrį į Putino vadovauja­mos Rusijos karą.

Tačiau pastarosiomis dienomis iš Prancūzijos atkeliavęs laiškas parodė, kad net ir, atrodytų, aukščiausius postus užimantiems pasaulio politikams  yra ne tas pats, ką galvoja eiliniai žmonės. Vilma Kava mielai sutiko, kad su jai adresuotame laiške išsakytomis Emmanuel Macron mintimis susipažintų ir „Draugo” skaitytojai:

„Ponia,

Valstybės vadovas paprašė manęs padėkoti Jums už Jūsų pastangas ir patikinti, kad į Jūsų pastabas dėl padėties Ukrainoje buvo visapusiškai atsižvelg­ta.

Būkite tikri, kad Emmanuel Macron yra pasiryžęs tęsti veiksmus, kuriais siekiama kuo greičiau nutraukti karą Ukrainoje, išsaugoti taiką likusioje Europos žemyno dalyje ir palaiky­ti reiklų dialogą su Rusijos Prezidentu.

Šis konfliktas, vykstantis prie Europos slenksčio, tarsi kartoja žiaurias istorines tragedijas, ir tai neapsieina be pasekmių visam pasauliui. Tai turi tie­sioginės įtakos mūsų perkamajai galiai, žemės ūkiui, pramonei ir daugeliui ekonomikos sektorių. Šiuo atžvil­giu Prancūzija labai anksti ėmėsi konkrečių priemonių, įgyvendindama atspa­rumo planą, siekdama kovoti su karo Ukrainoje ir sankcijų, kurių Prancūzija ir jos partnerės ėmėsi prieš Rusiją, poveikiu.

Kaip žinote, 2022 m. birželio 16 d. Prancūzijos Respublikos Prezidentas kartu su Vokietijos kancleriu Olaf Scholz, Italijos vyriausybės vadovu Mario Draghi ir Rumunijos prezidentu Klaus Iohannis išvyko į Kijevą, kad perduotų Europos vienybės ir paramos Ukrainai žinią.

Susitikime su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu buvo aptarta Ukrainos paraiška dėl narystės Europos Sąjungoje ir apsvarstyti geriausi būdai, kaip toliau tenkinti Ukrainos poreikius.

Be to, rugsėjo 20 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 77-osios sesijos proga valstybės vadovė pakartojo Prancūzijos poziciją dėl taikos Europoje ir pasaulyje.

Respublikos prezidentas paragino reformuoti JT Saugumo Tarybą, įskaitant naujų nuolatinių narių įtraukimą, taip pat labiau apriboti veto teisę masinių nusikaltimų atveju, kad būtų sudarytos sąlygos taikai ir šiuolaikinei tarptautinei tvarkai, siekiant Jungtinių Tautų tikslų.

Siekiant taikos, taip pat reikės gebėti suvaldyti geografinį karo plitimą ir intensyvumą. Todėl privalome remti Tarptautinės atominės energijos agentūros pastangas užkirsti kelią ka­ro pasekmėms branduolinei saugai ir saugumui, ką rytoj ir darysime kartu su ukrainiečiais, kurių suverenumo jų elektrinių atžvilgiu negalima ginčyti.

Šiais karo laikais Prancūzija, išti­kima savo vertybėms, gina Ukrainos laisvę ir vientisumą, užtikrina mūsų saugumą ir suverenitetą bei padeda kurti ilgalaikę taiką mūsų žemyne.

Su pagarba, Brice Blondel