Projektas „Tikslas – Amerika” kviečia išsaugoti lietuvišką paveldą

Jovita Beliak-Antanavičienė.

Projektas „Tikslas – Amerika” – tai pirmasis lietuviško paveldo JAV rytuose tyrimas ir interaktyvaus žemėlapio kūrimas. Šio projekto iniciatorius Augustinas Žemaitis jau seniai vykdo lietuviško paveldo tyrinėjimus užsienyje, informaciją skelbia savo svetainėje „Gabalėliai Lietuvos” bei Amerikos lietuvių leidinyje „Vytis”. Anksčiau jis yra lankęs, fotografavęs ir aprašęs lietuvišką paveldą Lenkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Australijoje, Brazilijoje, kitur JAV, tačiau tai pirma tokia ilga „ekspedicija”, skirta tik lietuviškoms vietoms.

„Į Ameriką išvyko beveik milijonas lietuvių, tarp jų – sovietų okupacijos metais didžioji dalis elito: politikų, menininkų. Amerikoje jie kūrė, statė pastatus ir daug po savęs paliko”, – savo internetinėje svetainėje projektą pristato vadovas. Kartu su Augustinu dalyvauja ir jo žmona Aistė Žemaitienė. 

Projekto „Tikslas – Amerika” komanda JAV praleido 16 parų, per kurias spėjo aplankyti 11 valstijų bei pamatyti 301 lietuvišką objektą (paminklus, bažnyčias, kapines, klubus, vienuolynus, muziejus, kt.). Atsižvelgiant į tai, jog komandą sudaro tik du žmonės, pasiekti skaičiai yra neįtikėtini! Pokalbio metu Augustinas ir Aistė teigė, jog jie atidavė visas jėgas ir išnaudojo visas galimybes, kad grįžus į Lietuvą žemėlapį galima būtų sukurti kuo turtingesnį lietuviškais atradimais. Jų kiekviena diena JAV prasidėdavo dar prieš patekant saulei, o ilsėtis grįždavo tik po vidurnakčio.

Spalio pradžioje po ekspedicijos JAV grįžę į Lietuvą projekto dalyviai tuoj pat kibo į darbus ruošiant interaktyvų žemėlapį apie lietuvišką paveldą Amerikoje. Visos dalyvių darytos nuotraukos ir surinkta medžiaga bus prieinama lietuvių ir anglų kalbomis interneto puslapyje www.tikslasamerika.lt. Planuojama, jog žemėlapis bus baigtas iki šių metų gruodžio 1 d.

Projektas tris kartus viršijo jam keltus lūkesčius, tačiau ne visas lietuviškas paveldas buvo aplankytas. „Laiko pritrūko tik mažai daliai vietų, tačiau jas irgi įtrauksime. Tad iš viso žemėlapyje bus pažymėta apie 330 vietų”, – preliminarų vietų skaičių žemėlapyje išduoda projekto „Tikslas – Amerika” Augustinas Žemaitis.

Pokalbio metu Augustinas kaip turtingiausią lietuvišku paveldu aplankytą valstiją išskiria Pennsylvaniją – joje net daugiau nei trečdalis aplankytų vietų. „Ten – ir du iš lietuviškiausių JAV „didmiesčių” (Pittsburghas ir Philadelphija) ir Anglies regionas, kur lietuvių bažnyčios stovi kas 3–15 km, panašiai ir lietuvių klubai, kapinės. Vien Shenandoah miestelyje yra šešios lietuvių kapinės, 14 proc. gyventojų surašymuose prisistato esantys lietuvių kilmės”, – sako pašnekovas, nepamiršdamas paminėti ir Connecticuto, New Yorko bei Massachusettso valstijų, kur taip pat apstu lietuviško paveldo.

Augustinas žada interaktyviame žemėlapyje išskirti 10 svarbiausių vietų, kurios gali sudominti ne tik Amerikos lietuvius, bet ir turistus. Tarp šių vietų žada būti Kennebunko lietuvių pranciškonų vienuolynas – parkas Maine valstijoje, Baltimorės Lietuvių namai-muziejus, Lietuviška klasė Pittsburgho mokymosi katedroje, Atsimainymo lietuvių bažnyčia New Yorke, Putnamo vienuolynas Connecticute ir kt.  

„Tikslas – Amerika” vadovas A. Žemaitis džiaugiasi projekto sėkme ir Amerikos lietuvių aktyviu bendradarbiavimu dalinantis informacija bei kontaktais. „Susitikome su apytikriai 200 žmonių, iš kurių su beveik trečdaliu kalbėjomės ilgesnį laiką, kartu lankėme objektus, iš jų sužinojome daug naujo. Daugiausia tai vyresni žmonės, apie 70 m., pirmosios bangos lietuvių imigrantų vaikai ir vaikaičiai arba antrosios bangos imigrantai, atvykę į Ameriką vaikystėje”, – apie susitikimus su Amerikos lietuviais pasakojo pašnekovas.

„Vyriausiam, Eddie Žiaušiui iš Amsterdamo – 99-eri, jis vyresnis už pačią Lietuvos Respubliką (šimtmetį švęs anksčiau). Jauniausieji buvo apie 50 m. – Amerikoje gimę antrosios bangos lietuvių vaikai arba trečiosios bangos imigrantai, atvykę prieš keliolika metų ir dažniausiai ‘netyčia’ po ilgo buvimo JAV atradę lietuviškas vietas bei jomis susidomėję”, – sutiktų žmonių grupes išskiria Augustinas. Projekto vadovas padėką reiškia ir Lietuvos vyčiams, kurie daugelyje vietų padėjo surasti pašnekovų – ypač ten, kur vyrauja pirmosios bangos Amerikos lietuviai.

Grįžę iš ekspedicijos projekto dalyviai dalijasi dvejopais įspūdžiais: „Viena vertus, labai džiugu, kad Amerikoje yra tokių nuostabių lietuviškų vietų. Kita vertus, gaila, kad daugelis tų vietų mažai žinomos, nelankomos, o kai kurios yra ant sunykimo ribos. Tikimės – ‘Tikslas – Amerika 2017’ prisidės prie situacijos pasikeitimo į gera”. Pašnekovas susirūpinęs jaunimu, kuris lietuvišku paveldu nesidomi, todėl jis nyksta. Tačiau vilties situaciją pakeisti yra – viskas įmanoma ir būtina norint išsaugoti istoriją. Projekto vadovas Augustinas Žemaitis iškelia lietuviško paveldo išsaugojimo problemą ir dalijasi mintimis, kaip išsaugoti mūsų paveldą Amerikoje bei skatina kooperuotis:

Dvi problemos, kuriomis skundžiasi lietuviškomis vietomis besirūpinantys žmonės – ima trūkti pinigų ir gal net labiau – laiko, kurį gali skirti žmonės. Situacija tokia, kad tie, paveldą kūrusieji ir puoselėjusieji, sensta, jaunimo jis nelabai domina, o žmonės iš bent kiek toliau, iš kitų miestų, apie tą paveldą mažai ir žino, įskaitant pačius Amerikos lietuvius.

Pasikeitė laikai. Organizacijos su nariais, kurie susitinka kas savaitę ar mėnesį, Amerikoje neteko populiarumo – ne tik tarp lietuvių, bet tarp viso jaunimo. Tuo tarpu dažnas lietuviško paveldo objektas buvo saugomas būtent tokių organizacijų: parapijų, draugijų kuopų ir t.t.

Tačiau ne viskas „tamsu”. Atsirado ir naujų galimybių, kurias būtina išnaudoti – deja, kol kas tuo naudojasi tik nedaugelis. Pirmiausia, išpopuliarėjo laikina savanorystė. Sudominti savanoriai galėtų atlikti nemažai darbų: nuo lankytojų priėmimo lietuvių muziejuose (kad šie dirbtų ilgiau) iki archyvų skanavimo ar internetinio tinklalapio tvarkymo. Tokia savanorystė galėtų įtraukti nuo lietuvybės atitrūkusį jaunimą, gal ir studentus iš Lietuvos, studijuojančius Amerikoje.

Antra, Lietuva dabar jau laisva ir ekonomiškai stiprėjanti. Pinigus, kuriuos prieš 20 ar 30 m. atrodė teisingiausia siųsti į Lietuvą, Amerikos lietuviai gali skirti savo paveldui saugoti – tas paveldas svarbus ir Lietuvai, o pavojus jam daug didesnis, nei bet kam Lietuvoje. Be to, pati Lietuva dabar turi daugybę programų, kur finansuojama užsienio lietuvių veikla – reikia tuo pasinaudoti. „Tikslas – Amerika 2017” nakvynės, transporto ir kitos kelionės išlaidos irgi padengtos per vieną tokių programų (Lietuvos šimtmečio proga). Galima gauti ne tik finansavimą, bet ir pagalbą darbu: pavyzdžiui, Susivienijimo lietuvių Amerikoje archyvą New Yorke padėjo tvarkyti ir iš Lietuvos atsiųstos archyvarės.

Trečia, ir pačioje Amerikoje yra kaip niekad didelis susidomėjimas savo kilme: nuo genetinių tyrimų iki genealoginio turizmo (žinau tai ir dėl to, kad pats dirbu su dokumentų paieška Lietuvos archyvuose, pilietybės atkūrimu, padedu organizuoti ekskursijas į Lietuvos vietas, iš kurių kilę protėviai). Galima ir reikia vienaip ar kitaip sudominti lietuvišku paveldu JAV tuos, kurie tik pradeda domėtis savo lietuviška kilme.

Ketvirta, išaugęs mobilumas ir internetas. Dabar kaip niekad paprasta greitai pasiekti daugybę žmonių, net iš kito JAV krašto, net iš pačios Lietuvos. Todėl paveldo išsaugojimui nebereikia remtis „vien” tam tikro miesto Amerikoje lietuvių jėgomis.

Penkta, amerikiečiai daug palankiau žiūri į mažumų kultūrą. Dabar, pavyzdžiui, įprasta kasdien valgyti vis kitos virtuvės maistą, lankyti „egzotiškus” šokius. Galima juos sudominti ir lietuvių kultūra, ir čia galėtų pasitarnauti lietuviško paveldo objektai. Pavyzdžiui, girdėjome, kad „Philadelphia Music Hall” mugę lanko ir daug nelietuvių, ir tai labai džiugu, nes salė taip gali gauti pajamų, o lankytojai sužino apie Lietuvą, lietuvišką paveldą, jis jiems nebėra tik uždari svetimi pastatai. Savo ruožtu yra galimybių gauti įvairius „grantus” ir pačiose JAV ir ne vien iš lietuviškų organizacijų.

Kad būtų pasinaudota visomis tomis galimybėmis, reikia kooperuotis. Neverta tikėtis, kad kiekviename objekte atsiras po žmogų, kuris pats savarankiškai atras visas galimybes „grantams” ar savanorių paieškai. Todėl reikia dalintis patirtimi, dirbti taip, kad ką jau padarė lietuviško paveldo saugotojai vienur, nereikėtų kartoti ir iš naujo atrasti kitur. Nes visų tikslas bendras, konkurencijos čia nėra.

Žingsnis į reikiamą pusę galbūt galėtų būti neformali lietuviško paveldo Amerikoje „taryba”, bendraujanti internetu (greičiau, pigiau ir patogiau). Į ją įeitų Amerikos lietuviai iš paveldo objektų įvairiuose miestuose, iš Amerikos lietuvių žiniasklaidos, taip pat žmonės iš Lietuvos ambasados JAV, Lietuvos kultūros ministerijos ir t.t. Taigi ten būtų žmonių, išmanančių kiekvieną sritį – nuo finansavimo iki savanorystės, nuo viešųjų ryšių iki Lietuvos programų užsienio lietuviams, nuo JAV teisės iki mokesčių.

Svarbiausia, kad tokia taryba žinotų visus lietuviško paveldo objektus, jų situaciją, tarpusavyje dalintųsi naujienomis, patarimais. Iškilus pavojui lietuviško paveldo objektui, galėtų skambinti pavojaus varpais, ieškotų sprendimo. Arba kruopščiai įvertinusi, kad konkrečioje vietoje situacija pernelyg sudėtinga, jėgas skirtų kitur.

Reikia suprasti – bus vietų, kurių išsaugoti tiesiog neįmanoma. Manau, geras pavyzdys yra New Yorko Aušros Vartų bažnyčia. Pastatas nepriklausė lietuviams, be to, buvo ant labai brangios žemės…

Kita vertus, kol vyko kova dėl šios bažnyčios, daug „tyliau” griuvo ne vienas lietuviško paveldo objektas, kuriuos, manau, buvo galima išsaugoti. Net ir kai kurios bažnyčios parduodamos labai pigiai. Turiu informacijos, kad bent viena parduota už vieną dolerį. Sutelkus jėgas galima būtų tokias išgelbėti: religinė paskirtis gal išnyktų, bet lietuviškumas liktų. Tokiuose pastatuose galėtų būti sutelkta įvairi išsisklaidžiusi lietuviška veikla, amerikiečiams pristatoma Lietuva (o amerikiečiai juk – rinkėjai, turistai, investuotojai…). Tikrai geriau, nei kad jos virstų griuvėsiais ar taptų sandėliais.

Deja, didelė problema, apie kurią retai kalbama, yra ta, kad apie didelę dalį dar išlikusių nuostabių lietuviško paveldo objektų net ir iš Amerikos lietuvių žino tik nedaugelis, ką jau kalbėti apie kitus amerikiečius, Amerikos lietuvių palikuonis ar Lietuvos lietuvius.

Lietuviškam paveldui Amerikoje, jo būklei, pavojams išryškinti, tikiu, gali pasitarnauti „Tikslas – Amerika”. Norėčiau, kad „Tikslas – Amerika” netaptų išnyksiančio paveldo katalogu, tačiau tam tikru atsispyrimo tašku, supratimu – trauktis nebėra kur, tai verta saugoti. Gal didžiosios dalies lietuviško paveldo JAV jau neliko. Susitelkime, išsaugokime tai, kas liko”.

Nuoširdžiai tikėdami lietuviško paveldo svarba bei būtinybe jį išsaugoti, projekto „Tikslas – Amerika” savanoriai nežada sustoti ir jau rengia kitų metų planą „Tikslas – Amerika 2018”. „Projektas dar nėra patvirtintas, tačiau paraiškoje yra numatyta aplankyti Vidurio Vakarus: Illinois, Missouri, Indianą, Ohio, Michiganą ir Wisconsiną. Šio regiono lietuviškas vietas įtraukus į interaktyvų „Tikslas – Amerika” žemėlapį, jis jau dengtų JAV teritorijas, kuriose gyvena apie 70 proc. visų Amerikos lietuvių.

„Nors dabar lietuvių gyvena visose JAV, didelėje šalies dalyje lietuvių bendruomenės susiformavo tik neseniai, ir todėl paveldo nepaliko, tuo tarpu Vidurio Vakarai, kartu su Vidurio Atlanto ir Naujosios Anglijos regionais – tos vietos, kur lietuviai kūrėsi dar nuo XIX a. ir sukūrė daug gražaus bei didingo paveldo”, – apie ateities planus kalba projekto iniciatorius Augustinas Žemaitis.

Projekto sėkmės atveju liktų įgyvendinti „Tikslas – Amerika 2019”, tai – Kanada bei New Yorko valstijos vakarinė dalis, kuri šį kartą nebuvo paliesta.