Stiklinė laimė

Laima Smilgytė.

Jos rankose stiklas atgyja ir įgauna netikėčiausių pavidalų – papuošalai, laimės paukštės, apsikabinę angelai, susipynusios širdys, žuvys, nešančios pinigus… Vieni jos lydyto stiklo kūriniai skaidrūs, kiti – trykštantys spalvom. Vieni darbai mažučiai, kitų – į delną neįdėsi. „Stiklą prisijaukinau pamažu, o dabar be jo neįsivaizduoju savo gyvenimo”, – sako Čikagos priemiestyje Frankforte gyvenanti menininkė Agnė Sabonis, su stiklu dirbanti daugiau nei 10 metų.                                                           

Ilgas kelias link stiklo

Vėlyvas ruduo ir žiemos pradžia Agnei Sabonis – pats darbymetis. Prieš žiemos šventes gausu renginių ir mugių, kuriose menininkė kviečiama dalyvauti kasmet. Todėl pokalbio su Agne teko laukti ne vieną savaitę. O ir susitikus pasikalbėti Agnė nuoširdžiai kuklinosi: „Ką aš įdomaus galėčiau papasakoti?”

– Gal pradėkime nuo to, kaip tavo gyvenime atsirado stiklas? – paklausiau.

– Meniška buvau nuo mažens. Užaugau Kaune, kur dar būdama moksleivė lankiau dailės mokyklą. Tačiau piešti man nepatiko. Paskui buvo daug kitų bandymų: siuvau, dariau atvirutes, vėliau ir kočiojau vilną, mezgiau šalikus ir riešines. Teta dirbo su stiklu, tad kai Amerikoje gimė pirmoji dukra ir radau skelbimą apie Čikagoje rengiamus stiklo lydymo kursus, nusprendžiau pabandyti ir aš. Tai buvo 2 savaičių kursai, kuriuose gavau darbo su stiklu pradžiamokslį. Stiklas sužavėjo, tad po kursų prasidėjo bandymų, atradimų ir savarankiško mokymosi metas, – pasakojo menininkė.

Agnė nusijuokia, kai atsimena savo pirmąjį kūrinį, padarytą namie. „Jau turėjau nusipirkusi stiklo lydymo krosnį, tačiau stiklo siunta dar nebuvo atėjusi. O taip norėjau pažiūrėti, kaip ta mano krosnis veikia. Tad sudaužiau vyno butelį ir iš stiklo šukių padariau širdį. Išėjo neblogai”.

Darbas su stiklu – ne tik džiaugsmas

– Stiklas atrodo trapus. Ar nesunku su šia medžiaga dirbti?

– Taip, stiklas nenuspėjamas ir tikrai su juo nelengva, – pripažįsta A. Sabonis. – Reikia daug kantrybės, nes greitai pagaminti stiklo darbą tiesiog neįmanoma. Iš pradžių pjaustai rėžtuku, dailini įlenkimus, tada kiši į krosnį lydyti. Kelias valandas temperatūra kyla iki 1500 F, tada po truputį vėsta. Jei stiklas atauš per greitai, darbas suskils. Visas procesas užtrunka apie 12 valandų. Tačiau reikia ne tik įgūdžių, bet ir kūrybinės gyslelės. Ir širdies, – prideda menininkė. – Bet tuo mane stiklas ir žavi, kad lygiai toks pat darbas niekada neišeis. Gali numatyti, tikėtis vieno, bet ištraukus iš krosnies stiklą rezultatas gali būti visai kitoks.

– Ar tenka susižeisti dirbant su stiklu?

– Mano darbo įrankiai – stiklas ir rėžtukas. Čia ne taip, kai paimi popieriaus lapą, nupieši pieštuku ir viskas aplinkui lieka švaru. Kai dirbu su stiklu, aplinkui žyra šukės, stiklo dulkės. Pirštus teko susipjaustyti ne kartą. Skauda ir riešą, nuo darbo su rėžtuku dažnai atsiranda nuospaudų. Pasėdėjus prie stiklo daugiau nei 3 valandas pradeda skaudėti nugarą. Bet tai tik fizinis nuovargis, kuris meilės stiklui neatmuša. Galėčiau ir ilgiau dirbti, tačiau mano laikas prie stiklo yra ribotas, nes aš esu ne tik menininkė, bet dar ir dviejų dukrų mama, ir žmona, – šypsosi Agnė.

– O per darbo su stiklu dešimtmetį, ar nebuvo dienų, kai nuo stiklo norėjosi pailsėti?

– Buvo keletas tokių kartų, kai jau buvau pavargusi nuo stiklo ir tikrai galvojau viską mesti, – prisipažįsta A. Sabonis. – Tačiau krizes išgyventi padėjo vyras, kuris mane labai palaikė.

Kurti – tik su geromis emocijomis

Agnė sako, kad stiklo kūrybos procese žavi viskas – nuo idėjos, jos įgyvendinimo, iki stiklo gaminio supakavimo ir jo įteikimo žmonėms.

– Dažnai darydama vieną ar kitą darbą pagalvoju: na, koks bus tavo šeimininkas, kas tave nešios, kieno namuose atsidursi? Stengiuosi dirbti tik su geromis emocijomis. Tiesą sakant, jei būnu pikta, dirbti ir neišeina, – sako Agnė. – Stiklas tarsi jaučia nuotaiką, nesipjauna, nesilydo taip, kaip reikia. Bet pilnatis – mano ir tikriausiai visų kūrėjų metas, kai idėjos naujiems darbams gena viena kitą, kai rėžtukas, atrodo, be jokių pastangų pats slysta stiklu.

– Prakalbai apie idėjas darbams. Iš kur jų semiesi? 

– Tiesiog gyvenimas pamėtėja, – šypsosi Agnė. – Nemažai pirkėjų skambina ir prašo konkretaus papuošalo ar daikto. Žmonėms visada reikia laimės, tad lydau Laimės paukštes ir deivės Laimos simbolį – laimės gabaliukus su eglės šakele. Kuriu angelus, širdeles, kryželius. Prieš naujus metus visada darau ateinančių metų stiklinį simbolį, kurį galima kabinti ant eglutės, šampano butelio ar tiesiog dovanoti. Kiti metai pagal kinų horoskopą bus Šuns metai, tad jau pridariau laimingų šuniukų. Mano kolekcijoje yra ir Arklio, Raudonojo gaidžio, Ožkos metų simboliai. Nepavyko padaryti tik Beždžionės metų talismano. O žmonės jų jau laukė. Teko atsiprašinėti ir aiškinti, kad beždžionės, matyt, nedraugauja su stiklu, – juokėsi menininkė.

– Ar neskaičiavai, kiek stiklo angelų ar Laimės paukščių paleidai į gyvenimą?

– Šimtus, o gal jau ir tūkstančius, – susimąsto menininkė. – Tačiau daugiausiai esu padariusi papuošalų moterims. Auskarai, apyrankės, pakabukai – tai mano dažniausi gaminiai.

– O pati savo papuošalus ar nešioji?

– Nešioju vyro dovanotus arba savo kurtus darbus. Nes darau tik tai, kas man pačiai patinka. Net ir pardavimui neduodu nei vieno daikto, kuris man nėra mielas. Kaip pati sakau – jei darbas nepraeina pro mano akį, kitiems jo nesiūlysiu.

Lengvumas stikle

Agnė pasakoja, kad jos klientai labai skirtingi. Vieni puola derėtis, kiti sumoka daugiau nei paprašyti. Vieni prašo padaryti daiktą ir išsamiai apibūdina kiekvieną detalę, kiti – pasitiki kūrėjos polėkiu. Su visais menininkė stengiasi rasti bendrą kalbą. Ir jau pametė skaičių šalių, į kurias iškeliavo jos darbai: Lietuva, Danija, Norvegija, Šveicarija, Japonija, Rusija, Kinija… Vardintum ir vardintum.

– Kiekvienas menininkas turi savitą braižą. Kaip pati apibūdintum savo darbus?

– Ne kartą amerikiečių mugėse girdėjau žmones sakant, kad mano stilius europietiškas, išsiskiriantis amerikietiškame kontekste. Tačiau man pačiai savo darbus norisi apibūdinti tik vienu žodžiu – lengvumas. Ilgai ieškojau formų, technikų, medžiagų, netgi tinkamų klijų, kad pasiekčiau tokį rezultatą.

Sukauptomis žiniomis kūrėja dalijasi ir su jaunimu. Ji meniškiems vaikams Lietuvių dailės muziejuje Lemonte veda darbo su stiklu pamokas. „Mokyti vaikus man labai patinka. Atrodo mokiniai išdykę, bet atbėga, apsikabina. O kiek kruopštumo, užsispyrimo jie turi”, – gyrė savo mokinius Agnė.

Mistinės stiklo galios

Stiklas ne tik puošia, bet gali turėti ir mistiškų galių. Tuo įsitikinusi A. Sabonis.

– Štai žuvis pagal Feng Shui mokymus neša sėkmę ir pinigus. Įsigyjantiems mano darytų stiklinių žuvyčių visada to ir linkiu. Džiugu, kad ne kartą pirkėjai grįžo ir dėkojo, kad linkėjimas išsipildė. Tačiau labiausiai įsiminė viena moteris, kuri prieš Kalėdas rinko dovaną draugės kūdikio sutiktuvių šventei. Šventė džiugi, bet moteris nebuvo linksma ir išsitarė, kad visos draugės jau augina vaikus, tik ji dar ne. Tada intuityviai kilo noras šiai pirkėjai padovanoti stiklinę širdelę. Ji išsirinko rožinę, tad palinkėjau susilaukti mergaitės. Kaip man buvo gera, kai lygiai po metų ta pati moteris priėjo prie manęs ir pasidžiaugė, kad jau sūpuoja kelių mėnesių dukrytę”, – pasakojo menininkė.

Bet tai toli gražu ne vienintelė dovana, padovanota pirkėjams. A. Sabonis mielai savo darbus aukoja ir lietuvių bei amerikiečių organizacijoms. Už kūrėjos gerą širdį yra dėkingas paramos fondas „Mamų unija”, labdaros organizacija „Chicago Mothers Foundation”, nemažai stiklo gaminių Agnė padovanojo lietuviškų renginių loterijoms, Frankforto miestelio bibliotekai, Švč. Jėzaus Širdies seserims pranciškietėms ir daugeliui kitų.

– Gera dovanoti ir smagu, kai mano stiklo gaminius žmonės nešioja, jais puošia namus. Širdį paglosto, kai pirkėjai grįžta, prisimena. Man tai pats didžiausias įvertinimas”, – sako menininkė Agnė Sabonis.

Susisiekti su stiklo darbų kūrėja Agne Sabonis ar žvilgterti į jos darbus galite „Facebook” paskyroje „Glass Sence”: https://www.facebook.com/Glass- SenseByAgne/ . O jei kam trūksta laimės, Agnės kurtų Laimės paukščių, bei kitų darbų galėsite įsigyti gruodžio 2–3 dienomis užsukę į kasmetinę Pasaulio lietuvių centre rengiamą kalėdinę mugę.